Pagrindinis gyvenamasis būstas Lietuvoje turėtų būti neapmokestinamas, pirmadienį sutarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Be to, posėdyje pritarta aukštesniems antrojo ir kito būsto apmokestinimo tarifams.
Principui neapmokestinti pirmojo būsto anksčiau buvo pritarusi iš socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sudaryta koalicijos taryba.
Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad tokiu sprendimu daug šiuo metu NT mokestį mokančių asmenų nuo jo atleidžiami.
„Pastebėsiu, kad pajamų iš šito mokesčio taip pat nebus daugiau. Jei mes nieko nekeistume, būtų surenkamos didesnės sumos. Praėjusiais metais surinkome 16 mln. eurų, po verčių pervertinimo tikrai sumos būtų buvusios didesnės. Tai reiškia, kad mes mažiname apmokestinimą ir tiems, kurie turi didelės vertės NT“, – komentavo konservatorė.
Ji dar pastebėjo, kad yra didelė rizika, jog Lietuva negaus apie 90 mln. eurų dėl to, kad neišpildomi įsipareigojimai Europos Komisijai praplėsti mokesčio mokėtojų bazę ir surinkti daugiau pajamų.
Taip pat sutarta, kad pajamos iš antrojo ir kito turto apmokestinimo atitektų gynybai.
Pagal Vyriausybės pateiktą naują modelį gyventojų nekomercinis NT būtų išskiriamas į du „krepšelius“. Pagrindinį gyvenamąjį būstą bent nuo 10 tūkst. eurų apmokestintų savivaldybės, o visą kitą nuo 50 tūkst. eurų – valstybė, jos surinktos lėšos atitektų gynybai.
Anksčiau skelbta, kad keičiama NT mokesčio tvarka valstybės biudžetą kitais metais turėtų papildyti 39,9 mln. eurų. Tuo metu poveikis savivaldybių biudžetams priklausytų nuo jų tarybų sprendimų.
Neapmokestinamąjį dydį bent nuo 10 tūkst. eurų pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatytų savivaldybės. Joms siūlomi 0,1–1 proc. tarifai, jie būtų taikomi savivaldybės nustatytą ribą viršijančiai būsto vertei.
Savo ruožtu visam kitam asmens turimam nekomerciniam NT (ne pagrindiniam gyvenamajam būstui, kur deklaruota gyvenamoji vieta) neapmokestinamąjį dydį nustatytų valstybė ir jis siektų 50 tūkst. eurų, nors dabar yra 150 tūkst. eurų. Šia riba pasinaudoti galėtų kiekvienas konkretaus objekto savininkas.
50 tūkst. eurų viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. – 0,2 proc., viršijančiai 400 tūkst. – 0,5 proc., o viršijančiai 600 tūkst. – 1 proc. tarifas.
Komitetas balsavo dėl savo pirmininko Algirdo Syso pasiūlymo 1 mln. eurų viršijančią turto vertę apmokestinti 2 proc. ir tam pritarė.
Taip pat apsvarstytas Seimo nario Artūro Skardžiaus su kolegomis pateiktas pasiūlymas 50 tūkst. viršijančioms turto vertėms taikyti didesnius tarifus – atitinkamai 0,2 proc. iki 200 tūkst. eurų, 0,4 proc. iki 400 tūkst. eurų, 0,6 proc. iki 600 tūkst. eurų ir 1 proc. daugiau nei 600 tūkst. eurų. Seimo BFK šiam pakeitimui pritarė.
Šiuo metu vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc., vertė iki 500 tūkst. – 1 proc., o didesnė – 2 proc.
Naujame NT mokesčio modelyje numatyta 50 proc. lengvata būstui (iki 450 tūkst. eurų vertės), kuriame jo savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. 5 eurų nesiekiančio mokesčio gyventojams mokėti nereikėtų.
Komercinei veiklai naudojamam NT siūlomas 0,2 proc. tarifas ir visos jo lėšos atitektų Gynybos fondui. Šiuo metu nuo 0,5 iki 3 proc. siekiančius tarifus jam nustato savivaldybių tarybos.
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma nuo 5 iki 3 metų padažninti NT mokestinės vertės nustatymą. Prognozuojama, kad 2026 metais ji bus apie 82–85 proc. didesnė, nei galiojanti šiuo metu.
