Finansų ministras Rimantas Šadžius ketvirtadienį antrą kartą šią savaitę Seimui teikė Vyriausybės siūlomą Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą. Šįkart balsų, kad prasidėtų jo svarstymas, pakako.
Už tai pasisakė 72 Seimo nariai, prieš – 36, devyni balsuodami susilaikė.
Iš valdančiųjų atstovų balsuojant susilaikė tik vienas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius, prieš pasisakė vienintelis „Nemuno aušros“ frakcijos narys Aidas Gedvilas.
„Labai viliuosi, kad po pateikimo pritarsite, nes tik tada atsiveria galimybės konstruktyviai svarstyti šitą projektą“, – prieš balsavimą ragino R. Šadžius.
NT mokesčio projektas bus svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti birželio 10 d.
Pagal naują modelį gyventojų nekomercinis NT būtų išskiriamas į du „krepšelius“. Pagrindinį gyvenamąjį būstą bent nuo 10 tūkst. eurų apmokestintų savivaldybės, o visą kitą nuo 50 tūkst. eurų – valstybė, jos surinktos lėšos atitektų gynybai.
Ministras pažymėjo, kad 10 tūkst. eurų riba vienam asmeniui yra „minimumas“.
„Akivaizdu, kad savivaldybių tarybos taikys savo karteles, jos gali būti didesnės, bet ne mažesnės. Šis mokestis apskaičiuotas taip, kad neatimtų praktinės galimybės žemiausią turtą turinčiose savivaldybėse nusistatyti tam tikrus tarifus, kažkiek lėšų susirinkti į biudžetą“, – sakė R. Šadžius.
Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš balsavimą atkreipė dėmesį, kad tai jau šešta šio įstatymo versija.
„Pradžioje kartelė buvo nulis, vėliau 20 tūkst., vėliau 40 tūkst., vėliau 50 tūkst., vėliau vėl nulis, dabar 10 tūkst. ir 50 tūkst. eurų. Tų variantų buvo n+k, bet tiesą sakant, šita versija atrodo keistai, nes antras būstas, kuris yra mažiau prioritetizuojamas, turi didesnę neapmokestinamąją kartelę negu pirmas.
Jeigu savivaldybėms privaloma nustatyti tą dalį, kuri pirmam būstui neapmokestinama, ne mažiau kaip 10 tūkst. eurų, tikėtina, kad jos, ypač mažesnės, pasirinktų savo vidurkį ar kažkur arti, apie 10–20 tūkst. eurų. Tačiau antram būstui neapmokestinamoji kartelė privaloma tvarka yra 50 tūkst. eurų. Tiesą sakant, jeigu gyvenčiau Akmenėje, savo gyvenamąją vietą deklaruočiau kur nors sandėliuke ar šiltnamyje, nes už pirmą būstą tokiu atveju mokėčiau daugiau negu už antrą“, – aiškino ji.
Anksčiau skelbta, kad keičiama NT mokesčio tvarka valstybės biudžetą kitais metais turėtų papildyti 39,9 mln. eurų. Tuo metu poveikis savivaldybių biudžetams priklausytų nuo jų tarybų sprendimų.
Neapmokestinamąjį dydį bent nuo 10 tūkst. eurų pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatytų savivaldybės. Joms siūlomi 0,1–1 proc. tarifai, jie būtų taikomi savivaldybės nustatytą ribą viršijančiai būsto vertei.
Savo ruožtu visam kitam asmens turimam nekomerciniam NT (ne pagrindiniam gyvenamajam būstui, kur deklaruota gyvenamoji vieta) neapmokestinamąjį dydį nustatytų valstybė ir jis siektų 50 tūkst. eurų, nors dabar yra 150 tūkst. eurų. Šia riba pasinaudoti galėtų kiekvienas konkretaus objekto savininkas.
50 tūkst. eurų viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. – 0,2 proc., viršijančiai 400 tūkst. – 0,5 proc., o viršijančiai 600 tūkst. – 1 proc. tarifas.
Šiuo metu vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc., vertė iki 500 tūkst. – 1 proc., o didesnė – 2 proc.
Naujame NT mokesčio modelyje numatyta 50 proc. lengvata būstui (iki 450 tūkst. eurų vertės), kuriame jo savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. 5 eurų nesiekiančio mokesčio gyventojams mokėti nereikėtų.
Komercinei veiklai naudojamam NT siūlomas 0,2 proc. tarifas ir visos jo lėšos atitektų Gynybos fondui. Šiuo metu nuo 0,5 iki 3 proc. siekiančius tarifus jam nustato savivaldybių tarybos.
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma nuo 5 iki 3 metų padažninti NT mokestinės vertės nustatymą. Prognozuojama, kad 2026 metais ji bus apie 82–85 proc. didesnė nei galiojanti šiuo metu.
Seimas jau yra priėmęs svarstyti ir kitus Vyriausybės patvirtiname mokestinių pasiūlymų pakete esančius įstatymų projektus. Tai Valstybės gynybos fondo, Mokesčių administravimo, Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, lydinčiojo NT mokesčio, Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio ir Saugumo įnašo įstatymų projektai.
Dėl Vyriausybės siūlomų pokyčių didesnes pajamas gaunantys gyventojai į biudžetą sumokėtų daugiau, išsiplėstų NT mokesčio bazė, atsirastų mokestis kai kurioms draudimo sutartims, būtų atsisakyta PVM lengvatos šildymui, vienu punktu padidėtų pelno mokestis, pabrangtų saldinti gėrimai.
Finansų ministerijos duomenimis, 2026 metais dėl pakeitimų į biudžetą iš viso būtų surenkama 278,8 mln. eurų daugiau, o 2027 metais – 551,9 mln. eurų daugiau.
Valstybės gynybos fondas būtų pildomas iš vadinamojo saugumo įnašo, kuris 10 proc. tarifu apmokestintų ne gyvybės draudimo įmokas, taip pat padidintu pelno mokesčiu, įvedamu „cukraus“ mokesčiu, iš NT mokesčio gaunamomis valstybės pajamomis ir dalimi gyventojų pajamų mokesčio.
Papildomos gynybai skiriamos pajamos 2026 metais turėtų siekti 345,7 mln. eurų, o 2027 metais – 513,5 mln. eurų.
Visą paketą priimti tikimasi dar šioje Seimo sesijoje, iki birželio 30 d.
