Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtiems mokestiniams pasiūlymams, dėl kurių didesnes pajamas gaunantys gyventojai į biudžetą sumokėtų daugiau, išsiplėstų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazė, atsirastų mokestis kai kurioms draudimo sutartims, būtų atsisakyta PVM lengvatos šildymui, vienu punktu padidėtų pelno mokestis ir pabrangtų saldinti gėrimai.
Valstybės gynybos fondo ir dar septynių susijusių įstatymų projektų paketą pateikti Seimui planuojama gegužės 20 dieną.
Finansų ministerijos duomenimis, 2026 metais dėl pakeitimų į biudžetą iš viso būtų surenkama 278,8 mln. eurų daugiau, o 2027 metais – 551,9 mln. eurų daugiau.
Valstybės gynybos fondas būtų pildomas iš vadinamojo saugumo įnašo, kuris 10 proc. tarifu apmokestintų ne gyvybės draudimo įmokas. Taip pat – padidintu pelno mokesčiu, įvedamu „cukraus mokesčiu“, iš NT mokesčio gaunamomis valstybės pajamomis ir dalimi gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Papildomos gynybai skiriamos pajamos 2026 metais turėtų siekti 345,7 mln. eurų, o 2027 metais – 513,5 mln. eurų.
Kaip Vyriausybės posėdyje pastebėjo finansų ministras Rimantas Šadžius, su siūlomais pakeitimais susijęs ir dar vienas „finansinis stimulas“.
„Tai yra Atsigavimo fondas (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), kuriame šios priemonės buvo numatytos kaip tam tikri tikslai, kuriuos reikia pasiekti norint gauti (...) apie 400 mln. eurų. Dėl tikslų formuluočių deramės, bet bendra esmė – mokesčių bazės praplėtimas ir šalies fiskalinio pajėgumo sustiprinimas“, – paaiškino jis.
R. Šadžiaus teigimu, bendras sutarimas dėl pasiūlymų buvo pasiektas po ilgos ir įdomios diskusijos.
„Pabrėžčiau, kad diskusija nebuvo veltui. Turbūt reta įstatymų leidybos iniciatyva sulaukia tokio visuomenės dėmesio. Kartais jausdavomės tarsi realybės šou, kai tarpinius pasiūlymus spauda labai įdėmiai analizuodavo. Galbūt kitą kartą susidarė įspūdis, kad kažkas vyksta chaotiškai, bet būtent taip vyksta galutinio gero rezultato paieška“, – spaudos konferencijoje po posėdžio teigė jis.
Premjeras Gintautas Paluckas neabejojo, kad Seime bus pasiūlymų keisti pateiktą paketą.
„Daugelis Seimo narių ir individualiai, ir frakcijose turi savo tam tikrų įsivaizdavimų, kas yra teisinga ir neteisinga. Bet kažkokių kritinių ar esminių iškraipymų aš tikrai nesitikiu“, – sakė jis.
G. Paluckas pridūrė, kad išsprendus siūlomas mokestines korekcijas, šioje kadencijoje dar daugiau naujų teikti neplanuojama.
Jis taip pat atmetė kai kurių verslo atstovų kritiką reformai. „Kai kurie argumentai yra emociniai, bet tos emocijos nuslūgs, o gynybos finansavimas liks“, – sakė premjeras.
Emocijos nuslūgs, o gynybos finansavimas liks, – G. Paluckas
Progresyvesni mokesčiai
Ministerija siūlo nustatyti didesnį progresyvumą aukšto pajamų lygio gyventojams.
Uždirbantieji iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (iki 6,9 tūkst. eurų per mėn.) pokyčių beveik nepajustų. Juos paveiktų tik siūlymas nebetaikyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) „likučio“ daugiau nei 1 VDU per mėnesį gaunantiems gyventojams.
Tuo metu pajamoms nuo 36 VDU iki 60 VDU (nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) būtų taikomas 25 proc. tarifas, pajamoms nuo 60 VDU (nuo 11,5 tūkst. eurų per mėn.) – 32 proc.
Anksčiau buvo siūloma, kad 120 VDU viršijančioms pajamoms būtų taikomas 36 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau įvertinus ministerijos gautas pastabas ir pasiūlymus to atsisakyta. Neatmetama, kad jis gali sugrįžti per svarstymus Seime.
Minėti gyventojų pajamų mokesčio tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų (išskyrus dividendus) sumą, taigi paliestų ir dirbančiuosius individualiai.
Tiesa, mažiausiai uždirbantiems individualios veiklos vykdytojams liktų galioti dabartinės lengvatos, t. y. iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus našta nesikeistų (efektyvusis tarifas svyruoja nuo 5 iki 15 proc.).
Uždirbantiems tarp 35 ir 42,5 tūkst. eurų per metus būtų taikomas 15–20 proc. efektyvusis tarifas, o gaunantiems didesnes pajamas – pagrindiniai GPM tarifai.
Skaičiuojama, kad dėl šių ir kelių kitų įstatymo pakeitimų 2026 m. biudžetas pasipildytų 5,7 m. eurų, o 2027 metais – 217 mln. eurų. Toks didelis skirtumas susidaro dėl to, kad pajamos už 2026 metus deklaruojamos 2027-aisiais.
GPM įstatymo projektu ministerija taip pat siūlo siaurinti lengvatą darbuotojo naudai, gautai darbdaviui sumokėjus papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokas ir 350 eurų per metus viršijančią įmokų sumą priskirti apmokestinamosioms pajamoms.
Platesnė NT mokesčio bazė
Keičiama NT mokesčio tvarka valstybės biudžetą kitais metais turėtų papildyti 39,9 mln. eurų. Tuo metu poveikis savivaldybių biudžetams priklausytų nuo jų tarybų sprendimų.
Pagal ministerijos siūlymą, gyventojo nekomercinis NT išskiriamas į du „krepšelius“.
Neapmokestinamąjį dydį pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatytų savivaldybės. Joms siūlomi 0,1–1 proc. tarifai, kurie būtų taikomi savivaldybės nustatytą ribą viršijančiai būsto vertei.
Savo ruožtu visam kitam asmens turimam nekomerciniam NT (ne pagrindiniam gyvenamajam būstui, kur deklaruota gyvenamoji vieta) neapmokestinamąjį dydį nustatytų valstybė ir jis siektų 20 tūkst. eurų, kai dabar yra 150 tūkst. eurų. Šia riba pasinaudoti galėtų kiekvienas konkretaus objekto savininkas.
20 tūkst. eurų viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. – 0,2 proc., viršijančiai 400 tūkst. – 0,5 proc., o viršijančiai 600 tūkst. – 1 proc. tarifas.
Šiuo metu vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc., vertė iki 500 tūkst. – 1 proc., o didesnė – 2 proc.
Naujame NT mokesčio modelyje numatyta 50 proc. lengvata būstui (iki 450 tūkst. eurų vertės), kuriame jo savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. 5 eurų nesiekiančio mokesčio gyventojams mokėti nereikėtų.
Komercinei veiklai naudojamam NT siūlomas 0,2 proc. tarifas ir visos jo lėšos atitektų Gynybos fondui. Šiuo metu nuo 0,5 iki 3 proc. siekiančius tarifus jam nustato savivaldybių tarybos.
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma nuo 5 iki 3 metų padažninti NT mokestinės vertės nustatymą. Prognozuojama, kad 2026 metais ji bus apie 82–85 proc. didesnė, nei galiojanti šiuo metu.
R. Šadžius spaudos konferencijoje paaiškino, kad jeigu kuri nors savivaldybė nepriimtų sprendimo dėl NT apmokestinimo, pirmasis būstas būtų apmokestinamas 0,1 proc. tarifu.
„Tikiu, kad nebus nė vienos savivaldybės, kuri pamirš tai padaryti“, – pridūrė jis.
Brangesnis šildymas, pigesnės knygos
Ministerija taip pat siūlo nuo 9 iki 12 proc. padidinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Lietuvoje dabar taip pat galioja lengvatinis 5 proc. ir standartinis 21 proc. tarifai.
Pagal pasiūlymą, šiuo metu 9 proc. tarifu apmokestinamoms knygoms ir kitiems leidiniams būtų taikomas dar mažesnis – 5 proc. – tarifas.
Tuo metu dabar 9 proc. apmokestinamos apgyvendinimo paslaugos, keleivių vežimas ir kultūrinių įstaigų bei renginių lankymas sulauktų 12 proc. mokesčio.
Dabartinės 9 proc. lengvatos apskritai netektų šildymas ir karštas vanduo bei malkos. Už juos kitais metais tektų mokėtų 21 proc. PVM.
Skaičiuojama, kad šios priemonės biudžetą papildytų apie 80,5 mln. eurų.
Mokestis limonadui
Pakete dar siūloma apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus. Naujas akcizas būtų taikomas, jei cukraus arba saldiklių kiekis 100 mililitrų gėrimo viršija 2,5 gramo.
7,4 euro už hektolitrą tarifas būtų taikomas gėrimams, kurių 100 ml yra iki 8 g cukraus. Šią ribą viršijantiems gėrimams tarifas siektų 21 Eur/hl.
Skaičiuojama, kad litras saldinto gėrimo dėl naujų mokesčių galėtų pabrangti nuo 9 iki 25 centų. Po šių pakeitimų į biudžetą tikimasi surinkti 25 mln. eurų daugiau.
Apmokestinamas draudimas
Ministerija parengė visiškai naują Saugumo įnašo įstatymą. Juo ne gyvybės draudimo įmokoms būtų nustatytas 10 proc. tarifas.
Naujas mokestis nebūtų taikomas tik transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims.
Iš saugumo įnašo 2026 metais tikimasi 82,5 mln. eurų pajamų.
Galiausiai, yra siūlomi tam tikri pelno mokesčio pakeitimai, žymiausias kurių – tarifo padidinimas nuo 16 iki 17 proc. Dėl to biudžetas kitais metais galėtų papilnėti 47,3 mln. eurų.
