Nuo užsitęsusių šalnų nukentėję ūkininkai galės gauti kompensacijas. Vyriausybė nusprendė visoje šalyje skelbti ekstremaliąją situaciją. Po rekordiškai atšilusių orų, atėjusios šalnos, kurios užsitęsė itin ilgai, kai kuriuose regionuose pažeidė ar sunaikino iki 50–90 procentų derliaus. O kai kuriose vietovėse – ir visą uogų bei vaisių derlių.
Šalnos paveikė visą 180 hektarų sodą, pasakoja jo savininkas. Pavasario pradžia, anot jo, blogo nepranašavo – kovas geras, balandžio antra pusė – šilta ir medžiai anksti sužydo, o tada užklupo šalnos.
„Paskutinė naktis iš gegužės 8 į gegužės 9 d. buvo nebe šalna, o šaltis, tai buvo pats sodų žydėjimas ir užteko, kad iš gausaus žydėjimo praktiškai nieko nebeliko“, – sakė „Aukštikalnių sodų“ vadovas Arvydas Paškevičius.
Ūkininkas sako, nuostoliai paaiškės rudenį, kai nuskins obuolius, bet pabrėžia – vaizdas liūdnas.
„Lietuviškos pasiūlos tikrai nebus, bus labai menka“, – teigė jis.
Ne visur šalnas atlaikė ir viena atspariausių kultūrų – žieminiai kviečiai, sako ūkininkas Gedas Špakauskas. Jis nesitiki gero derliaus.
„Aš stoviu rapsų laukuose, matau, pasėlis žydi, kai kuriose vietose nužydėjęs, bet aš nematau ten ankštarų, reiškia, dėl buvusių šalnų, dėl ilgai užsitęsusių šalnų, bet šitas pasėlis labai minimaliai duos derlių“, – kalbėjo Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas.
Žemės ūkio ministras pabrėžia – šalnos truko neįprastai ilgai ir apėmė beveik visą Lietuvos teritoriją. Todėl nuspręsta ekstremaliąją situaciją skelbti visoje šalyje. Savivaldybėse sudarytos komisijos atskirai vertins žalą.
„Atsiranda galimybė ir kelias jiems turimus nuostolius kompensuoti iš valstybės rezervo. Kitas dalykas, labai svarbu tai, kad, paskelbus ekstremalią situaciją nacionaliniu lygiu, galima tikėtis pagalbos iš ES, taip pat krizių fondo“, – teigė ministras Ignas Hofmanas.
Pernai dėl šalnų smarkiai nukentėjo Lenkijos ūkiai. Šios šalies ūkininkai gavo kompensacijas, už hektarą – nuo 350 iki 1400 eurų. Pasak žemės ūkio ministro, tikėtina, kad panašias sumos gali būti išmokėtos ir Lietuvos ūkininkams.
„30 procentų buvo iš ES biudžeto, o du trečdaliai vis tik iš Lenkijos nacionalinio biudžeto“, – sakė žemės ūkio ministras.
Nors nuostoliai nemaži, tačiau, pasak ekspertės, maisto produktai būtent dėl to neturėtų brangti.
„Ūkininkai yra labai darbštūs, apsėję labai didelius plotus ir gan jų daug, tik kai kurių pasėlių jau nėra, kai kuriuos rapsų pasėlius teko sunaikinti ir atsėti vasarojumi, bet kad galėčiau teigti, kad dėl šito brangs produktai maisto, – jie visuomet brangsta“, – sakė „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Žemės ūkio ministras taip pat sako nemanantis, kad, pavyzdžiui, obuolių ar uogų kainos žymiai išaugs. Jos gali kilti tik tokiu atveju, jei nuo šalnų bus nukentėję kitų Europos Sąjungos šalių ūkiai. Šalnos nuostolių šiemet pridariusios Vengrijai, Vokietijai, Rytinei Lenkijos daliai.
