Šiuolaikinis jaunimas darbo rinkoje – drąsesnis, bet ir išrankesnis. Jie nori ne tik didesnio atlyginimo, bet ir lankstumo. Įtaką jaunuolių pasirinkimams daro ir socialiniai tinklai, kuriuose matomas blizgus profesinės sėkmės fasadas, bet ne realūs iššūkiai.
Tiesa, kartais jauni žmonės tiesiog nusprendžia pailsėti – ypač vasarą, o rudenį vėl grįžta į darbo rinką. Visa tai lemia, kad dalis jų kuriam laikui registruojasi Užimtumo tarnyboje ir dažniau naudojasi nedarbo išmokomis.
Vyresni lieka dirbti
„Sodros“ duomenimis, per metus padaugėjo vyresnių nei 60 metų dirbančiųjų, o jaunimo iki 30 metų – sumažėjo.
Jauniausiųjų grupėje (iki 25 m.) ypač išaugo nedarbo išmokos gavėjų skaičius – 14 iš 100 apdraustųjų.
Tiesa, jaunimas nedarbo išmoką gauna trumpiau – vidutiniškai apie 4 mėnesius, kai, pavyzdžiui, asmenys virš 60 m. – apie 5,9 mėn.
„Didelė jaunesnio amžiaus asmenų dalis po nedarbo išmokos gavimo vėl grįžta į darbo rinką (apie 80 proc.), o vyresnių nei 60 m. dirbančių po metų nedarbo draudimo išmokos gavėjų dalis yra tik 35,5 proc.“, – pastebi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Nusprendžia padaryti pertrauką
Aiškindama, kodėl jaunimas dažniau naudojasi nedarbo išmokomis, ministerija nurodo, kad jaunesni nei 25 metų asmenys paprastai yra labiau linkę keisti darbus.
„Tai gali būti susiję su tuo, kad jauni asmenys vis dar yra veiklos sferos paieškose arba jiems ne visada pavyksta darbą suderinti su studijomis“, – nurodo ministerija.
Viena iš priežasčių, pasak „CV Market“ rinkodaros vadovės Raimondos Tatarėlytės, gali būti ir tam tikrų darbo pozicijų mažėjimas – ypač prekybos, maitinimo ir aptarnavimo sektoriuose.
„Būtent šiuose sektoriuose dažniausiai ir dirba jaunimas“, – pabrėžia darbo rinkos analitikė.
Dalis jaunų žmonių taip pat nusprendžia persikvalifikuoti – keičia veiklos kryptį arba neranda darbo pagal turimą profesiją, sako R. Tatarėlytė.
„Teko girdėti ir apie tokius retus atvejus, kai jauni žmonės nusprendžia pasidaryti pertrauką nuo darbų (ypač vasarą) ir pakeliauti, o nuo rudens sugrįžta į darbo rinką. O tuo tarpu užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje“, – komentuoja darbo paieškų portalo atstovė.
„CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sako, kad jaunimas gerokai lengviau nei vyresnieji geba atskirti asmeninį nuo profesinio gyvenimo, siekia balanso. Jiems svarbios darbo sąlygos, geras mikroklimatas, pagarba, lankstus darbo grafikas, hibridinio darbo, profesinio augimo ir karjeros galimybės.
„O turintys tėvų ar valstybės finansinį palaikymą, leidžia sau ilgiau nedirbti, ieškoti savęs ir sau tinkamo darbo“, – pažymi ji.
Vis dėlto, anot R. Tatarėlytės, dažniausiai nedarbo priežastys susijusios su darbo netekimu, sunkumais jį susirasti (dėl specifinės profesijos ar neatitikimo tarp lūkesčių ir darbdavių siūlomų sąlygų) arba su noru keisti kvalifikaciją.
Gali piktnaudžiauti?
Vis dėlto augantis jaunimo iki 25 metų nedarbo išmokų gavėjų skaičius, R. Karavaitienės manymu, nėra itin geras signalas.
„Jei esamos sąlygos ir galimybės leidžia nedirbti, tuo galima pradėti piktnaudžiauti, o ilgalaikėje perspektyvoje gyvenimas iš nedarbo išmokų gali gerokai iškreipti darbo rinką, pakeisti žmonių požiūrį į darbą bei sumažinti galimybes jiems grįžti į darbo rinką“, – atkreipia dėmesį R. Karavaitienė.
R. Tatarėlytė nesiryžta tvirtai vertinti, kiek dažnai nedarbo išmokų gavimas gali būti susijęs su piktnaudžiavimu. Pasak jos, ilgai išgyventi vien iš išmokų būtų gana sudėtinga, tačiau neatmetama galimybė, kad kai kurie žmonės tam tikrais atvejais gali tuo pasinaudoti ir laikinai nedirbti.
„Ilgai išsilaikyti iš išmokų būtų gan sudėtinga. Tačiau, negalima atmesti, kad kažkas tam tikrais atvejais gali pasinaudoti tokia galimybe ir tiesiog laikinai nedirbti, gaunant išmoką“, – sako ji.
Socialiniuose tinkluose – atotrūkis tarp įsivaizdavimo ir realybės
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė antrina, kad šiuolaikinis jaunimas gerokai drąsesnis nei vyresnės kartos – nebijo dažniau keisti darbo vietas, ieško jiems palankesnių sąlygų (didesnio atlyginimo, lankstumo).
„Gera ekonominė situacija ir aplinka neskatina būtinai dirbti arba dirbti bet kokį darbą“, – pažymi ji.
Nemaža dalis darbdavių vis dar reikalauja patirties net ir paprastoms pozicijoms. Tai, anot M. Jankauskienės, riboja jaunimo galimybes įsidarbinti ir sukelia nusivylimą.
Kita vertus, jaunimui neretai būdingas noras greitai pasiekti aukštas pareigas ir uždirbti didelį atlyginimą. Dėl to, pasak Užimtumo tarnybos atstovės, jie dažnai atsisako žemesnio lygio darbo pasiūlymų, nors pastarieji galėtų padėti įgyti reikalingos patirties.
„Neradę svajonių darbo apskritai nedirba, kritiškai vertina darbdavius ir siūlomą atlyginimą“, – teigia M. Jankauskienė.
Anot jos, visoje Europoje padaugėjo jaunuolių, neapsisprendžiančių dėl profesinės krypties. Darbo vietų atžvilgiu dažnai turi per didelius lūkesčius: „Jei nepatinka, keičia darbą.“
„Ne paskutinį vaidmenį sukuriant atotrūkį tarp įsivaizdavimo ir tikrosios realybės vaidina socialiniai tinklai, kuriuose dalijamasi įspūdingais profesiniais laimėjimais ir retai kada parodomas iki jų nueitas sunkus kelias.
Jauni žmonės svajoja apie laisvą grafiką, darbą iš savos aplinkos ir pačių nusistatytomis taisyklėmis, dėl to savarankiška veikla jiems patrauklesnė“, – komentuoja M. Jankauskienė.
Vis dėlto, pasak Užimtumo tarnybos atstovės, duomenys nerodo, kad jaunimas nenorėtų dirbti – tiesiog, skirtingai nei vyresnioji karta, jie dažniau vertina darbo pasiūlymus kritiškiau ir kelia aukštesnius, nors ne visuomet pagrįstus, lūkesčius.
„Užimtumo tarnyboje registruoto jaunimo įsidarbinimo rodiklis rodo, kad pavasarį ir rudenį daugiau jaunuolių ateina į darbo rinką. Šiemet balandį įsidarbino 6,1 tūkst. jaunimo iki 29 m. – 1,9 proc. daugiau nei kovą ir 14,9 proc. nei praėjusių metų balandį. Jau šią gegužę iki 21 dienos jau 5,4 tūkst. jaunuolių pradėjo dirbti“, – pažymi M. Jankauskienė.
Ketina tikslinti išmokų skyrimo tvarką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė siūlymus, kaip tiksliau skirti nedarbo išmokas tais atvejais, kai jos gaunamos pakartotinai.
Siūloma:
- į nedarbo draudimo stažą neįtraukti laikotarpių, kai žmogus jau gavo nedarbo išmoką;
- apskaičiuojant naują išmoką, neįskaityti anksčiau gautos nedarbo išmokos;
- pakartotinę nedarbo išmoką skirti tik tada, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki naujo bedarbio statuso įgijimo pradžios žmogaus nedarbo draudimo stažas būtų ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.
Užimtumo tarnyboje gegužės 1 d. buvo registruota 31,1 tūkst. jaunimo iki 29 metų – 4,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 2,5 daugiau nei prieš metus. Iš jų – 16,3 tūkst. 16–24 metų jaunuoliai.
Daugiau nei pusė darbo ieškančio jaunimo neturi arba dar neturi aukštojo arba profesinio išsilavinimo. Dalis jų priklauso 16–24 m. jaunuolių grupei, tačiau netrūksta ir 24–29 m. niekur nesimokančių ir nedirbančių žmonių.
Po 3 mėnesių išmoka mažėja
LRT.lt primena, kad dirbantys žmonės, netekę darbo, priklausomai nuo buvusių pajamų, gali gauti skirtingo dydžio nedarbo išmokas. Nedarbo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, tačiau po pirmųjų trijų mėnesių išmokos suma mažėja. Kuo pajamos mažesnės, tuo reikšmingesnę buvusių pajamų dalį pakeičia nedarbo išmoka.
„Sodros“ duomenimis, jei žmogus anksčiau uždirbo 777 eurus į rankas arba minimalų atlyginimą pirmąjį šių metų ketvirtį, jis pirmus tris mėnesius gavo 645 eurų išmoką (apie 83 proc. jo ankstesnio atlyginimo). Vėliau išmoka mažėjo kas tris mėnesius.
Žmogui, anksčiau gavusiam vidutines darbo pajamas, pirmaisiais nedarbo mėnesiais išmoka siekė beveik 80 proc. buvusio atlyginimo. „Sodros“ skaičiavimu, vietoje anksčiau uždirbtų 1 460 eurų į rankas, jis pirmus tris mėnesius gaudavo 1 167 eurų nedarbo išmoką.
Jeigu asmens atlyginimas siekė dvigubą vidutinio darbo užmokesčio dydį – 2 886 eurus į rankas, „Sodros“ skaičiavimu, pirmuosius tris mėnesius jam maksimaliai būtų priklausiusi 1 351 euro išmoka (apie 47 proc. ankstesnių pajamų).
