Seimas priėmė svarstyti trečiadienį Vyriausybės skubiai patvirtintą naujausią nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą, nors ir vėl buvo maištavusių koalicinių frakcinių narių. Opozicija sako, kad valdantieji atveria kelią pigiausio būsto apmokestinimui ir perspėja apie gyvenamosios vietos deklaravimo rokiruotes.
Po antradienio akibrokšto, kai Seimas atmetė Vyriausybės palaimintą NT mokesčio projektą, finansų ministras Rimantas Šadžius atnešė naują.
Kad parlamentarai neatmestų ir šio, išvakarėse socialdemokratai mobilizavo savus – atšaukė keturių partiečių komandiruotes. Be to, premjeras, sako, pasikalbėjo su „aušriečiais“, ir demokratais.
Projektas įveikė pirmą balsavimą Seime – priimtas svarstyti. Vyriausybė siūlo leisti savivaldybėms pačioms nustatyti pagrindinio būsto neapmokestinamą vertę.
Bet ji turėtų būti ne mažesnė kaip 10 tūkst. eurų vienam asmeniui. Viršijus ją, didesnei vertei būtų taikomi nuo 0,1 proc. iki 1 proc. tarifai. Pajamos tektų savivaldybėms.
„10 tūkst. kartelė vienam asmeniui yra minimumas. Savivaldybių tarybos, akivaizdu, taikys savo karteles, kurios gali būti didesnės, bet negali būti mažesnės“, – komentuoja R. Šadžius.
„Svarbiausia, kad nėra lubų. Tai visos savivaldybės galės lubas pakelti pakankami aukštai. Ir, vertinant procesus politinius 2027 m., tikiuosi, kad mažai apskritai kas mokės tą mokestį“, – sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Ne pagrindinio būsto, o kito NT neapmokestinamos vertės ribą Vyriausybė Seimui siūlo nustatyti 50 tūkst. eurų vienam žmogui, 100 tūkstančių – dviem. Pajamos iš šio mokesčio tektų gynybai. Finansų ministro skaičiavimu, be gyvenamojo būsto kitų objektų Lietuvoje turi maždaug milijonas gyventojų, bet mokestis paliestų apie 90 tūkst. iš jų.
„Aušriečių“ lyderis žada – bus dar mažiau, nes esą jau turi premjero pažadą, kad poilsinės paskirties pastatai, namai, butai būtų priskirti prie gyvenamosios. Teiks ir kitų pataisų.
„Kad savivaldybės du kartus per savo kadenciją galėtų nustatyti nekilnojamo turto grindų ribą. Nes gali būti, kad reikės numažinti ar padidinti, kad nebūtų taip, kad merai po rinkimų piktnaudžiaudami, žinodami, kad ketverius metus niekas nesikeis, nustatytų žemas grindis“, – siūlo „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Opozicinės frakcijos sako nesuprantančios valdančiųjų logikos: jie leidžia labiau apmokestinti pirmą, pagrindinį būstą.
„Pirmajam turtui yra mažesnės grindys. Antrajam turtui, kuris lyg turėtų rodyt prabangą, nes tu jau turi antrąjį turtą, taikoma kartelė nuo 50 tūkst. eurų“, – dėsto Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Jei savivaldybės nusistatys kartelę, artimą 10 tūkst., tai labai tikėtina, kad labiau apsimokės gyventi antram būste, kuriam neapmokestinama kartelė tiesiog yra didesnė – 50 tūkst. <...> Tikrai žmogui labiau apsimoka deklaruoti gyvenamą vietą sandėliuke ir mokėti mažiau už savo pirmą būstą“, – antrina Seimo TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė.
Ekonomistas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius sako, jog nekilnojamojo turto mokestis nebus nei paprastas, nei aiškus. Juolab, dar viskas gali keistis – savų siūlymų turi ir demokratai, pavyzdžiui, kad visos pajamos už visokį turtą tektų savivaldybėms, ir opozicija.
Kaip bebūtų, sako jis, akivaizdu – atsakomybę dėl mokesčio už pagrindinį būstą konkretaus dydžio valdantieji permetė savivaldybėms.
„Turiu padaryti, bet bijau padaryti – geriau darykite jūs“, – ironizuoja ekspertas.
O 10 tūkst. eurų neapmokestinama riba – iš lubų.
„Vienoj savivaldybėj gali visą namą nusipirkt, kitoj savivaldybėj bendrabutis su bendru tualetu neišeina, tai, kas tas yra, sunku pasakyt iš tikrųjų. <...> Chaosas galvoje, chaosas sprendimuose“, – kritikuoja E. Stankevičius.
Seimui priėmus NT pataisas, įsigaliotų jos nuo kitų metų, pirmas mokesčio mokėjimas būtų 2027-aisiais.
