Valdantiesiems norint panaikinti lengvatas privačiam sveikatos draudimui, profesorius Romas Lazutka sveikina tokį žingsnį ir tikina, kad turintys privatų sveikatos draudimą į eilės galą pastato tuos, kurie jo neturi. Tuo tarpu draudikų atstovas mano kitaip: „Sveikatos sektoriui tai bus katastrofa“, – sako Andrius Romanovskis.
Privatus sveikatos draudimas – tai papildomas sveikatos draudimas, kuris papildo ar išplečia valstybinio sveikatos draudimo (PSD) apmokamas paslaugas. Jį paprastai sudaro draudimo sutartis su draudimo bendrove, padengianti išlaidas už tokias paslaugas kaip apsilankymai pas gydytojus specialistus be siuntimo, skiepus, vaistus, išlaidas odontologams ir t. t.
TEKSTAS TRUMPAI
- Šiuo metu darbdaviai Lietuvoje papildomu sveikatos draudimu yra apdraudę apie 220 tūkst. darbuotojų.
- Dalis darbdavių svarstytų atsisakyti privataus sveikatos draudimo, jei šis pabrangtų apie 50 proc.
- R. Lazutka tikina, kad turintys privatų sveikatos draudimą į eilės galą pastato tuos, kurie jo neturi.
- A. Romanovskis mano, kad pritarus siūlymams naikinti draudimui lengvatas, sveikatos sektorius susidurs su sunkumais, o privatus draudimas išnyks.
Skaičiuojama, kad šiuo metu darbdaviai Lietuvoje papildomu sveikatos draudimu yra apdraudę apie 220 tūkst. darbuotojų.
Svarbu pažymėti, kad sveikatos draudimas nėra apmokestinamas, jei įmoka už draudimą per kalendorinius metus neviršija 25 proc. darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo.
Įprastai privataus sveikatos draudimo įmokos metinis dydis siekia tarp 500–1 000 eurų, tad net mokant minimalų darbo užmokestį draudimo sutartys nėra apmokestinamos.
Mokesčių reformą parengusi Finansų ministerija mano, kad mokestinių lengvatų sveikatos draudimui reikia atsisakyti ir jas apmokestinti tokiais pačiais tarifais kaip ir darbo užmokestį. Papildomai siūloma taikyti dar ir 10 proc. mokestį (Saugumo įnašą), kuris būtų skirtas krašto gynybai.
Tiesa, sutartims iki 350 eurų mokesčiai nebūtų taikomi. Vadinasi, jei metinė privataus draudimo sutartis darbdaviui šiuo metu kainuoja 1 000 eurų, Seimui patvirtinus Vyriausybės siūlomus pokyčius, jau nuo kitų metų už tokios pačios vertės draudimo sutartis darbdaviui tektų susimokėti apie 1 325 eurus.
Dalis darbdavių svarstytų atsisakyti
LRT.lt kreipėsi į 20 didžiausių šalies darbdavių su klausimu, ar jie savo darbuotojams skiria privatų sveikatos draudimą. Taip pat pasiteiravo, ar ir toliau pirktų sveikatos draudimą, jei nebeliktų mokestinės lengvatos, o už draudimo įmoką tektų mokėti apie 50 proc. daugiau nei dabar.
Pavyzdžiui, daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų turintis prekybos centras „Rimi“, didžiajai daliai darbuotojų suteikiantis sveikatos draudimą, tokiu atveju svarstytų apie jo atsisakymą.
„Svarstytumėme jo atsisakyti, jei jis būtų 50 proc. brangesnis, t. y. už draudimą tektų sumokėti tokius pačius mokesčius, kaip ir už darbuotojo atlyginimą, plius 10 proc. saugumo dedamoji“, – komentuoja „Rimi“ atstovė D. Čenkienė.
„Danske Bank“ privatų gyvybės ir sveikatos draudimą turi per 4 500 darbuotojų. Įmonė atsakyme pažymi, kad papildomas sveikatos draudimas yra įvardinamas kaip viena vertingiausių darbdavio siūlomų naudų.
„Jei siūlomą mokestį perkeltume darbuotojams, manome, kad dauguma šios naudos atsisakytų ir geriau rinktųsi gydymą valstybinėse įstaigose, o tai, tikėtina, jas dar labiau apkrautų. O jei šiuos kaštus turėtume padengti kaip darbdavys, rimtai svarstytume, ar gebėtume tęsti papildomą medicininį draudimą tokia apimtimi, kokia yra dabar, ir tikrai ieškotume kitų būdų skatinti darbuotojų sveikatingumą arba alternatyvų išlaikyti konkurencingą atlygio struktūrą“, – pažymi „Danske Bank“.
Valstybinė miškų urėdija (VMU), turinti per 2 500 darbuotojų, taip pat pažymi, kad įsigaliojus siūlomiems pokyčiams svarstytų atsisakyti privataus draudimo.
„Jei papildomas sveikatos draudimas taptų 50 proc. brangesnis, įmonė privalėtų įvertinti savo finansines galimybes suteikti darbuotojams šią motyvacinę priemonę. Galbūt įsigytume mažiau paslaugų suteikiantį papildomo sveikatos draudimo paketą arba šios paslaugos atsisakytume“, – sako VMU atstovas Ervinas Romanovas.
Tuo tarpu privatų sveikatos draudimą turintis Lietuvos paštas pažymi, kad sprendimo brangimo atveju nėra priėmęs.
„Papildomo sveikatos draudimo pabranginimo atveju vertintume situaciją įvairiapusiškai – atsižvelgdami tiek į finansinius aspektus, tiek į darbuotojų poreikius, siekdami išlaikyti balansuotą ir motyvuojančią naudų sistemą Lietuvos pašte“, – pažymi Lukas Zadarackas.
Papildomą sveikatos draudimą nurodė turintis Vilniaus universitetas, prekybos tinklas „Iki“, „Lidl Lietuva“, „Maxima“, „Kesko Senukai Lithuania“. Šios įmonės pažymėjo dar nepriėmusios sprendimo, ar atsisakytų privataus draudimo, jei jis brangtų.
R. Lazutka pritaria lengvatos naikinimui
Ekonomistas, profesorius Romas Lazutka pažymi, kad siūlymas atsisakyti mokestinių lengvatų privačiam sveikatos draudimui – visiškai logiškas.
„Mokesčių lengvata turėtų būti taikoma tiems, kurie turi mažesnes pajamas arba kurie turi specifines išlaidas, pavyzdžiui, tėvams, auginantiems vaikus. Tuo tarpu draudimą darbuotojams dažniausiai gali suteikti sėkmingesnės įmonės. Taip valstybės netenka dalies pajamų. Vietoj to, kad lėšos būtų išmokamos kaip atlyginimas, nuo kurio būtų atskaičiuojami mokesčiai, dalis sumos dabar skiriama draudimui. Taip biudžetas netenka lėšų, o naudą gauna ne patys skurdžiausi“, – tikina R. Lazutka.
Vietoj to, kad lėšos būtų išmokamos kaip atlyginimas, nuo kurio būtų atskaičiuojami mokesčiai, dalis sumos dabar skiriama draudimui.
R. Lazutka
Be to, pažymi, profesorius, čia patiriama žala ne tik todėl, kad nesurenkama dalis lėšų į biudžetą, bet ir todėl, kad privataus sveikatos draudimo neturintiems žmonėms ilgėja eilės pas gydytojus.
„Žmogus, kuris apdraustas privačiu sveikatos draudimu, patenka pas gydytoją apeidamas eilėje tuos, kurie buvo neapdrausti privačiu draudimu ir neturi iš ko sumokėti. Dėl to, kad egzistuoja privatus sveikatos draudimas, medikų skaičius nepadidėja. (...) Todėl labai sveikinu Finansų ministeriją, kad jie tą lengvatą naikina“, – mini profesorius.
Žmogus, kuris apdraustas privačiu sveikatos draudimu, patenka pas gydytoją apeidamas eilėje tuos, kurie buvo neapdrausti privačiu draudimu ir neturi iš ko sumokėti
R. Lazutka
Tuo tarpu kalbėdamas apie siūlymą draudimo sutartims taikyti papildomą 10 proc. mokestį, R. Lazutka sako, kad tokios idėjos reiktų atsisakyti.
„Prekės, kurių norime, kad būtų vartojama mažiau, yra apmokestinamos akcizu. Tos prekės pabrangsta ir tokiu būdu bandoma koreguoti jų vartojimą, kuris yra kenksmingas, ar tai cigaretės būtų, ar alkoholis. (...) Jei mokestis būtų perkeltas vartotojams, tai nieko gero, nes privatus draudimas nėra koks žalingas vartojimas, kurį reiktų riboti kaip alkoholį ar cigaretes. (...) Na, nebent valdžia mato, kad draudimo įmonės turi labai didelius pelnus, ir tikisi, kad apmokestinus draudimą kainos nebus keliamos, o bus sumažinti pelnai“, – svarsto profesorius.
Lietuvoje licencijuotos draudimo įmonės 2024 m., neaudituotais duomenimis, kartu uždirbo 99,6 mln. eurų ikimokestinio pelno – 31 proc. daugiau nei 2023 m., skelbia Lietuvos bankas.
Mano, kad privatus draudimas išnyks
Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad, panaikinus lengvatą privačiam sveikatos draudimui ir pradėjus taikyti papildomą 10 proc. mokestį, minima draudimo rūšis tiesiog išnyks.
„Aš manau, kad toks produktas dings“, – konstatuoja A. Romanovskis.
Aš manau, kad toks produktas dings
A. Romanovskis
Jo teigimu, pradingus privačiam sveikatos draudimui, medicinos sektoriuje Lietuvoje ir vėl gali pradėti augti šešėlinė rinka. Be to, viešąjį sveikatos sektorių užgrius žmonių srautai.
„Sveikatos sektoriui tai bus katastrofa. Sveikatos sektoriui reikia, kad būtų daugiau legalių pinigų. Vis dėlto turime pripažinti, kad šiame sektoriuje yra šešėlinių pinigų. Draudimas išveda pinigus iš šešėlio.
Dabar į sveikatos sektorių ateina apie 100 mln. eurų. Tai yra legalūs pinigai, kuriuos žmonės išleidžia ne kyšiukais, bet išleidžia per draudimą. Taip skaidrinama rinka. Kai nusprendi šitą rinką naikinti, tai iš šio sektoriaus pinigai dingsta. Ar tai reiškia, kad 210 tūkst. apdraustųjų nebesinaudos paslaugomis, kurioms būdavo išleidžiama 100 mln. eurų? Naudosis. Tik arba jie užgrius valstybines institucijas, kurios negalės su tuo susitvarkyti, arba spręs klausimus neskaidriais mokėjimais, kas būdavo anksčiau“, – svarsto draudikų atstovas.
Sveikatos sektoriui tai bus katastrofa
A. Romanovskis
Jo teigimu, sveikatos apsaugos sektoriuje yra per mažai pinigų, o privatus sveikatos draudimas padeda išspręsti šią problemą.
„Mes šitais pinigais finansuojame mediciną, gydymo įstaigas. (...) Mes mokame per mažus mokesčius ir sveikatos apsaugos sistemoje yra per mažai pinigų. Visos normalios šalys supranta, kad be papildomo sveikatos draudimo neįmanoma, kad funkcionuotų tvari medicininė sistema. Pavyzdžiui, Latvijoje yra dvigubai daugiau klientų, kurie naudojasi privačiu sveikatos draudimu, jų yra apie 400 tūkst.“, – teigia A. Romanovskis.
Visos normalios šalys supranta, kad be papildomo sveikatos draudimo neįmanoma, kad funkcionuotų tvari medicininė sistema
A. Romanovskis.
Jo pasiteiravus, ar situacijos nepataisytų siūloma 350 eurų lengvata, A. Romanovskis pažymi, kad minima suma yra per maža.
„Paklauskite savęs, kokių paslaugų už 350 eurų draudimo polisą sveikatos priežiūros įstaigose žmogus gali gauti? Akivaizdu, kad tai nėra didelė suma.
Jei kalbėtume apie minimalų paketą, tai mėnesinė draudimo įmoka mėnesiui bus apie 50 eurų. (...) Jei kalbėtume apie vidutinės kvalifikacijos specialistą, tai ta įmoka jo draudimui siekia apie 100 eurų, aukštesnio lygio specialisto – 150 eurų per mėnesį“, – sumas vardija A. Romanovskis.
A. Sysas: bandoma mus išgąsdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas sako nebereaguojantis į verslo kritiką dėl didėsiančių draudimo mokesčio įmokų.
„Aš per 30 metų prisiklausiau tiek baubų, kai mes tik pradedame kalbėti apie apmokestinimą. Tai karas, tai maras, COVID-19. Ar nuopuolis, ar pakilimas, jiems vis tiek blogas laikas priimti mokesčius. Jie bando apginti savo pelnus, savo pajamas“, – sako politikas.
Jis pažymi, kad tam tikrais atvejais geriau, kad vietoj privataus sveikatos draudimo įmokų darbdaviai tiesiog padidintų atlyginimus darbuotojams.
„Kai žmonės gauna pajamas, jie žymiai geriau nusprendžia, ką su jomis daryti. Dabar kai kur yra situacija, kai žmogus gauna mažą atlyginimą, bet turi privatų sveikatos draudimą. Jei žmogus neserga, tai jis į sveikatos įstaigą specialiai neina ir ligų neieško. Tada už draudimo pinigus reikia eiti į masažą ar kokią procedūrą“, – komentuoja A. Sysas.
Politikas taip pat nemano, kad dėl siūlomų pokyčių nukentės medikai ar privačios gydymo įstaigos.
„Pagalvokite, jei jūs įsteigėt kliniką (...) ir dėl kažkokio įvesto mokesčio metat verslą, investicijas ir, kaip vakar girdėjau per vieną iš patriotų sueigų, „dabar aš išsikelsiu į Vanuatu arba į Emyratus“. Gerai, gal vienas kitas Vanuatu ar Emyratuose atidarys kliniką, bet manau, kad ten konkurencija ne mažesnė. Ir mokesčiai didesni“, – sako A. Sysas.
Iš draudimo apmokestinimo į biudžetą 2026 metais tikimasi surinkti 82,5 mln. eurų. Pakeitimams dėl draudimo dar turės pritarti Seimas.
