Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje smidrų auginimo plotai išsiplėtė pusantro karto, tačiau ūkininkams patenkinti paklausos vis dar nepavyksta. Šiemet dalį derliaus pasiglemžė ir šalnos. Ūkininkai sako, kad plotus plėstų, tačiau nerimauja, kur sezono metu rasti darbuotojų derliui nuimti.
Smidrų laukuose – derliaus nuėmimo vidurys. Elektrėnų savivaldybėje esančio ekologinio Peliūnų smidrų ūkio šeimininkė pjauna išaugusius iki maždaug 15 centimetrų aukščio. Aukštesnius ar nušalusius tenka apeiti. Šiemet šalnos pasiglemžė dešimtadalį derliaus.
Prieš penkerius metus ūkį įkūrę augintojai smidrais apsodino maždaug 4 hektarus. Per sezoną nuskina iki 2 tonų. Ūkininkai smidrais prekiauja ir internetu, ir čia pat, ūkyje, turi įkūrę savitarnos parduotuvę.
„2021 metais iš savo potencialių pirkėjų 50 procentų reikėjo aiškinti kas tai, kaip valgoma, kuom naudinga, nes daug kam tai buvo gėlė, o šiais metais nesulaukiau nei vieno klausimo“, – pastebi ūkio šeimininkė Simona Gulbinienė.
Marijampolės savivaldybės Patašinės kaime esančiame ceche smidrai pakuojami prekybos centrams. Dėl šalnų ūkyje renkamas tik ketvirtadalis gegužę įprasto derliaus.
„Labai didelis kiekis iššalo, negalima sakyti, kad viskas, dar kažkiek pakuojam, dirbam. Labai stipriai sulėtėjo augimas, jie dygsta, bet vietoj įprastų dviejų dienų ūglis užauga per 3–4 dienas“, – skundžiasi ūkininkė Irma Šiaučiulienė.
Šiame ūkyje 14 hektarų plote per sezoną vidutiniškai nuskinama apie 50 tonų smidrų.
„Mūsų laukas plečiasi ir esam numatę pasisodinti dar nemažą plotą, vien šį pavasarį sulėtėjęs augimas, matom, kaip mes nepatenkinam savo klientų poreikių“, – sako I. Šiaučiulienė.
Per dvejus metus smidrų plotai visoje Lietuvoje išaugo 50 procentų – iki beveik 150 hektarų. Derlius parduodamas šalies viduje. Matematiniais skaičiavimais, vienam Lietuvos gyventojui tenka vos apie 200 gramų smidrų.
„Smidrų sezonas Lietuvoje yra labai trumpas – nuo 1,5 iki 2 mėnesių – ir kiekvienais metais gamtinės sąlygos įtakoja startą, derliaus pradžią, tai pradžioje derliaus sunkiai kartais aprūpiname Lietuvos rinką, tai kalbėti apie eksportą yra labai sunku“, – tikina Daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.
Ūkininkai žemės rastų ir spartesnei smidrų ūkių plėtrai, užsakymų taip pat turėtų netrūkti, tačiau ambicijas pristabdo darbo jėgos trūkumas.
„Smidrai labai imli rankų darbui daržovė, reikalaujanti labai didelių investicijų ir darbo užmokesčio – tai didelės sąnaudos, todėl ir smidrų kainos yra didesnės, nes reikia labai daug rankų darbo, o į daržininkystės ūkius prisikviesti darbuotojų labai sunku“, – priduria I. Lukoševičienė.
Smidrų kaina nuo praėjusių metų daug nesikeitė, prekybos vietose vidutiniškai siekia nuo 6 iki 12 eurų už kilogramą. Smidrai laukuose skinami maždaug iki Joninių.
