Finansų ministerija pataisė mokesčių reformos paketą. Įregistruotame projekte – nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo korekcijos, atsisakyta planų įvesti 36-ių procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą uždirbantiems daugiausiai. Reforma nepatenkinti ir advokatai – jiems mokesčių našta stipriai išaugtų. Valdančiųjų atstovo teigimu, reforma kalba ne apie profesijų, bet pajamų apmokestinimą.
Advokatai, kaip ir notarai, antstoliai, dirba individualiai. Būti samdomais darbuotojais ar steigti uždarųjų akcinių bendrovių jiems neleidžia įstatymai.
Individuali veikla, priklausomai nuo pajamų dydžio, apmokestinta nuo 5 iki 15 proc.
Po reformos Advokatų tarybos pirmininkas sako, mažiausias tarifas kone iškart šokteltų iki 20 proc. O gal ir dar daugiau, nes pajamos būtų sumuojamos.
„Mes matome su nerimu, kad toks veiklos apmokestinimas gali prieštarauti ir Konstitucijai“, – kalba Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Jis sako, kad, padidėjus mokesčiams, pabrangtų advokatų paslaugos.
„Jeigu mokestinės aplinkos pasikeitimas sąlygos įkainius, tai šios paslaugos bus ženkliai mažiau prieinamos šiems žmonėms. Tai reiškia, galimai bus ribojama teisė į teismą, teisė surasti tiesą“, – teigia Advokatų tarybos pirmininkas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia nesuprantąs, „kuo skiriasi advokato pajamos nuo santechniko pajamų arba nuo mokytojo, politiko“.
„Manau, kad čia irgi toksai, sakyčiau, „pijarinis“ triukas išrinkti kažkokią tai profesiją, kur galimai daugiau uždirba. Yra advokatai, kurie labai mažai uždirba, tai kodėl mes koncentruojamės tik į labai daug uždirbančius“, – komentuoja Advokatų tarybos Advokatų veiklos mokestinės aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Medelienė.
„Gyvenimas rodo realiąsias gyventojų pajamas, kurias gauna mokytojas ir advokatas. Ir todėl mes ir kalbam apie pajamų apmokestinimą, o ne profesijų ar verslo rūšių“, – teigia A. Sysas.
Individualią veiklą vykdo ne vien advokatai, o apie 260 tūkstančių žmonių.
Konservatoriai stebisi planais tiek didinti tarifus. Bet socialdemokratai jau atsisako 36-ių proc., liktų 15-ies, 20-ies ir 32 proc.
„Jeigu pažiūri į tą kontingentą, kurie individualią veiklą vykdo ir gauna aukštas pajamas, tai yra teisininkai, didele dalimi, bet taip pat yra IT specialistai, „freelanceriai“, kurie, matyt, tą savo geografinę lokaciją galėtų pakeisti pakankamai lengvai“, – komentuoja Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė.
„Kai man sako, kad „visi kažkur ruošiasi važiuoti“, nu nebent į Baltarusiją ir Rusiją... Ten tikrai yra mokesčiai mažesni“, – komentuoja A. Sysas.
Verslo teigimu, valdžios ketinimas sumuoti pajamas – smūgis absoliučiai visiems, nesvarbu, kaip žmonės dirba.
„Yra deklaruojama, kad nukreipta į turtinguosius, į gaunančius didesnes pajamas ir ja siekiama mažinti atotrūkį tarp darbo ir kapitalo pajamų. Tai čia gaunasi, kad žmogus, tiesiog pardavęs turtą, pats sau padidina darbo santykių apmokestinimą – tarifas smarkiai šokteli į aukštį“, – teigia Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Advokatai sutiktų, kad daugiau uždirbantys daugiau mokėtų. Siūlo 60 vidutinių darbo užmokesčių viršijančias pajamas, o kitąmet tai bus 138 tūkst. eurų, apmokestinti 20-ies proc. tarifu vietoje dabartinių 15-os.
Finansų ministerija tokioms pajamoms numato 32 proc. tarifą.
Verslas taip pat kartoja siūlymą 1 proc. didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). A. Sysas sako, kad tai padarius padidėtų išlaidos maistui, dalis žmonių pritrūktų pinigų kitoms reikmėms, o tai reiškia daugiau išmokų iš biudžeto.
Finansų ministerija pakoregavo ir NT apmokestinimą: siūlo, kad pačios savivaldybės galėtų nustatyti mokesčio grindis, jos galėtų svyruoti tarp 20-ies ir 80-ies tūkst. eurų. Grindų nesiekiantis pirmas būstas būtų neapmokestinamas. Bet ne pirmam būstui mokestis atsirastų nuo 20-ies tūkst. eurų vertės.
