Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi vadinamųjų bedarbio pašalpų. Priešpensinio amžiaus žmonėms išmokos trukmė ilgėtų. Visiems kitiems – nesikeistų, bet sumos dydis labiau priklausytų nuo algos. O kad nedarbo išmoką žmogus išvis gautų, turėtų būti dirbęs ilgiau nei dabar.
Šalia Užimtumo tarnybos – statybos. Kol vieni – dirba, kiti varsto bedarbiams gelbėti turinčios institucijos duris. Kai kas čia vis grįžta kaip į namus. Kai kas ateina pirmą kartą ir sako, kad nenutuokia, ko tikėtis.
„Nes neteko susidurt, tai nieko negaliu ir pasakyt“, – LRT TELEVIZIJAI dalijasi užkalbintas panevėžietis.
Įsidarbinti vyras tikisi greitai – per mėnesį du. Nors kiti registruotis bedarbiais atėję panevėžiečiai sako, kad regione tą padaryti sunku, nes darbo vietų yra mažai.
Bet jie svarsto – kaip beskaičiuotum, vadinamoji bedarbio išmoka yra mažesnė nei atlyginimas ir normaliai gyventi jos neužtenka.
„Tol, kol tu nedirbi, reikia – nebūsi tarp žemės ir dangaus. Bet daugiau tai tikrai, dirbti galim visi“, – tvirtina užkalbina moteris.
„Šiaip tai mes einam čia darbo susirast, ne pašalpų“, – jai pritaria dar vienas vyras.
„Nemažai, kurie čia stovi, galėtų dirbt, o gauna išmokas ir gyvena sau geriausiai“, – pažymi panevėžietis.
„Visi nori, kad žmogus jau patirties turėtų belenkiek. O iš kur tą patirtį paimt?“ – klausia dar vienas gyventojas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, sunkiausia įsidarbinti 60-mečiams ir vyresniems. Užtat nedarbo išmoką priešpensinio amžiaus žmonėms nori mokėti ne 9 mėnesius, o pusmečiu ilgiau – 15 mėnesių.
„Tai tikslas – kad priešpensinio amžiaus žmonės nesinaudotų galimybe išeiti į išankstinę pensiją. Nes, kai žmogus išeina į išankstinę pensiją, negali derinti išankstinės pensijos ir darbo“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė.
Ekonomistė sako, tai – bandymas spręsti realią problemą.
„Ir atitinkamai atskleidimas to, kad iki šiol vykdytas pensinio amžiaus vėlinimas tą problemą sukūrė“, – aiškina „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Problema tikrai egzistuoja, tačiau į ją reiktų visapusiškai pažiūrėti Kitas dalykas, kaip aš suprantu, tai išmoka irgi mažės, ji tiesiog ilgės laikotarpyje“, – dėmesį atkreipia „Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Pridėtą pusmetį priešpensinio amžiaus bedarbio išmoka būtų minimali, gauta 9-ą mėnesį.
„Jeigu mes norim, kad žmogus greičiau įsidarbintų, gal kaip tik reikėtų ne bedarbio išmokas, nedarbo draudimo padidinti, bet galbūt subsidijas didesnes teikti būtent darbdaviam, kurie įdarbins tokius darbuotojus“, – sako Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Bet kitam ministerijos siūlymui – palaikymas. Kam iki pensijos – toli, norima keisti išmokos dydžius. Fiksuota išmokos dalis mažėtų, o kintama, priklausanti nuo žmogaus mokėtų mokesčių, didėtų.
„Pirmais 3 nedarbo mėnesiais išmokos bus susietos su buvusiomis draudimo įmokomis. O vėliau tie laipteliai mažėjimo bus šiek tiek statesni“, – nurodo J. Navickė.
„Tai, jeigu tai yra draudimas, tai, kiek aš sumokėjau, tai turi būti atsižvelgta. Ne tai, kad aš sumažinu, padidinu“, – pažymi „Solidarumo“ pirmininkė.
„Daryti, sakykim, tų išmokų didesnę priklausomybę nuo įmokėtų įmokų, [tai] didintų paskatas skaidrėti darbo rinkai ir atitinkamai darbuotojams stengtis dirbti skaidriai“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
„Mes labai sveikintumėm pagal tas įmokas, kad būtų, nes tikrai būtų daugiau teisingumo“, – tvirtina A. Maldutytė.
Ministerija siūlo, kad, norint gauti išmoką, dirbti 12 mėnesių reikėtų ne per pastaruosius 30, o 24 mėnesius. Norint gauti naują išmoką, reikėtų surinkti naują 12 mėnesių stažą.
„Bus atsisakoma tų vadinamųjų laukimo laikotarpių nedarbo išmokai gauti“, – pažymi J. Navickė.
„Bus sudėtingiau. Nes tada, jeigu iš karto pasibaigus tavo nedarbo išmokai, tu turi iš karto grįžt į darbo rinką, tai tada tu turi tą darbą surasti. O, vat, su tuo darbu yra problema“, – sako K. Krupavičienė.
„Matyt, taip bandoma kovoti su tais tokiais protarpiniais darbuotojais, kurie mėgsta padirbti, vėliau mėgsta pakeliauti“, – mano I. Genytė-Pikčienė.
Ministerijos teigimu, naujovių tikslas nėra taupyti. Bet buvęs ministras kadencijos pabaigoje sakė, kad visų išmokų biudžete – deficitas, vienintelės – nedarbo – išmokama daugiau nei surenkama.
