Nors įmokas į antrąją pensijų pakopą kiekvienas kaupiantysis moka individualiai, šis turtas laikomas bendru sutuoktinių turtu. O tai reiškia, kad sutuoktiniams nutarus išsiskirti, pensijų fonde sukauptos lėšos turėtų būti padalinamos taip pat, kaip ir kitas bendras sutuoktinių turtas.
Profesorius Romas Lazutka iškėlė mintį, jog moterys turėtų reikalauti, kad skiriantis antrojoje pensijų pakopoje sukauptos lėšos būtų laikomos bendru turtu. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja bei teisininkė LRT.lt teigia – taip jau yra, tačiau aiškios praktikos, kaip turtas turėtų būti padalintas, vis dar nėra.
Kaip būstas ar automobilis, taip ir pensija antrojoje pakopoje
Prieš kurį laiką, komentuodamas pensijų atskirtį tarp vyrų ir moterų, savo „Facebook“ paskyroje profesorius R. Lazutka teigė, kad moterims derėtų reikalauti, kad antrojoje pakopoje sukauptos lėšos būtų laikomos bendru sutuoktinių turtu, kaip tai yra daroma su kitomis turto rūšimis.
Komentuodamas savo mintį portalui LRT.lt R. Lazutka teigia, kad paprastai sutuoktinių gaunamos pajamos, kaupiamas tiek finansinis, tiek kitoks turtas yra laikomas bendra nuosavybe. Net jeigu tik vienas iš sutuoktinių, pavyzdžiui, įsigyja nekilnojamojo turto, tai vis tiek laikoma bendru turtu. Tokia pat praktika turėtų būti taikoma ir antrajai pensijų pakopai, tvirtina profesorius.
„Jeigu kartu gyvendami žmonės nusiperka būstą, automobilį, laikoma, kad tai yra bendra nuosavybė. Jeigu jie perka finansinį turtą (šiuo atveju – kaupiama pensijai), tai irgi yra iš jų dabartinės gerovės sąskaitos.
Įsivaizduokime, vienas dalyvauja antrojoje pakopoje, kitas – nedalyvauja, tai iš to, kuris dalyvauja, algos atskaitoma įmoka, o iš likučio jie gyvena. Bet dėl to, kad į vieno žmogaus sąskaitą įmokamos įmokos, kaštai tenka visai šeimai – jie gali vartoti mažiau, negu galėtų, jeigu nebūtų kaupiama“, – aiškina R. Lazutka.
Dėl šios priežasties, profesoriaus teigimu, antrojoje pakopoje sukauptos lėšos turėtų būti laikomos bendru turtu ir vienam iš sutuoktinių mirus dar iki pensijos atitekti kitam, o skyrybų atveju – pasidalinamos.
Jeigu vis dėlto kaupiantysis miršta jau būdamas pensijoje, paveldėjimo teise sutuoktinis negalėtų pasinaudoti, nebent prieš tai buvo įsigytas paveldėjimą numatantis anuitetas.
„Pensija yra draudimas nuo nežinomos gyvenimo trukmės. Mes draudžiamės butą nuo nežinomo ateities gaisro – ar jis atsitiks, ar ne. Mes nežinome, ar tai įvyks, bet mes mokame draudimą ir tų pinigų nebeatgauname, nes jie atitenka tiems, kuriems tai įvyko, – pateikia palyginimą R. Lazutka. – Tai skamba paradoksaliai, kad nelaimė yra gyventi ilgiau nei vidutiniškai, bet tada vis tiek turi vartoti. Gyvenantieji ilgiau vartotoja iš sąskaitų tų, kurie numirė anksčiau.“
Advokatė: nuoseklios teismų praktikos dar neturime
LRT.lt kalbinti kiti pašnekovai pažymi – antrojoje pakopoje sukauptos lėšos jau dabar yra laikomos bendra sutuoktinių nuosavybe, tačiau praktika, kaip šį turtą pasidalinti sutuoktiniams nutarus išsiskirti, gana paini.
Kaip paaiškina advokatė Iveta Jarašiūnaitė, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
„Taigi, jei sutuoktiniai santuokos metu kaupia pensiją antrojoje ar trečiojoje pakopoje, ji irgi yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokos nutraukimo atveju galėtų būti dalinama po ½ tarp sutuoktinių. Taip yra todėl, kad pensijai yra kaupiama iš pajamų, gaunamų iš darbo santykių, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė, taigi ir pensija sukaupta iš šių pajamų yra bendra“, – paaiškina I. Jarašiūnaitė.
Ji pabrėžia, kad praktikoje pasidalinti antrojoje ar trečiojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas vis dėlto sudėtinga.
„Tokiam procesui yra reikalingas specialus teisinis reguliavimas ir aiškus mechanizmas, visų pirma pradedant nuo to, kada sukaupta pensija tampa turtu? Ar nuo tada, kai pradedama kaupti, ar įgijus teisę gauti pensijos išmokas? Kada, kam ir kokia tvarka pinigai išmokami tiek tais atvejais, kai sueina pensinis amžius, tiek tais atvejais, kai pensiją kaupęs asmuo miršta?“ – klausia advokatė.
Jos tvirtinimu, vienas iš būdų, kaip šį turtą būtų galima padalinti, – pasirinkti kompensacijos išmokėjimą. Tokiu atveju, nustačius, kiek antrojoje pakopoje sukauptų lėšų yra laikytinos bendra nuosavybe ir padalinus jas perpus, kitam sutuoktiniui kaupiantysis turėtų išmokėti apskaičiuotą sumą.
„Kompensacijos išmokėjimas yra dažnas santuokoje įgyto turto padalijimo būdas Lietuvoje. Tiesa, ne viskas ir čia taip paprasta, kaip skamba. Sukaupta pensija antrojoje pakopoje nėra tas pats, kaip lėšos, kuriomis disponuojame laisvai savo banko sąskaitoje.
Tai teisė į ateities išmoką, o kokia ta išmoka bus (jos dydis ir mokėjimo terminas), dar nėra aišku. Skyrybų metu dar nėra žinoma, kokią pensiją gaus sutuoktinis. Nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu dar, deja, neturime ir šią dieną toks siūlymas kelia daugiau klausimų, nei išsprendžia problemų“, – apibendrina I. Jarašiūnaitė.
J. Navickė: tai – šešėlinė zona, nėra praktikos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė LRT.lt teigia, kad lyčių lygybė pensijų sistemoje išties yra didžiulė tema, tačiau kai kurios galimos sprendimo priemonės Lietuvoje jau taikomos.
Anot J. Navickės, kaupiančiajam antrojoje pakopoje mirus dar iki pensinio amžiaus, jo sukauptos lėšos gali būti paveldimos. Taip pat, moteriai išėjus nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų, į jos antrosios pensijų pakopos sąskaitą ir toliau yra mokamos valstybės subsidijos, nors pati moteris darbo pajamų negauna ir įmokų nemoka.
Taip pat, pažymi J. Navickė, Lietuvoje antrojoje ir trečiojoje pakopoje sukauptas turtas laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe. Bet, kaip nurodė ir I. Jarašiūnaitė, praktika, kaip šį turtą padalinti nutarus išsiskirti, dar gana miglota.
„Lietuvoje šiuo metu tai yra kaip tokia šešėlinė zona, nėra suformuotos praktikos. Kiek man žinoma, yra skirtingos teismų ir fondų praktikos. Tiesiog teisminio skyrybų proceso metu, dalinant turtą, taip pat atsižvelgiama į pensinį turtą ir tas turtas yra atidalinamas, tik nėra aiškumo, kuriuo momentu tas turtas yra išmokamas. Dažniausiai antrojoje pakopoje tas turtas yra kaupiamas iki sulaukiant pensinio amžiaus. Tai praktika yra, kad išmokama tik sulaukus pensinio amžiaus“, – komentuoja J. Navickė.
Ji pripažįsta – kaip ir kada šias lėšas pasidalinti, turėtų būti apibrėžta aiškiau: „Šioje srityje reikėtų daugiau aiškumo, aiškiau sureguliuoti. Tas klausimas, ar visgi šis turtas yra asmeninė, ar jungtinė nuosavybė, mano požiūriu, nebuvo detaliau išdiskutuotas. Kitose šalyse iš tikrųjų praktikos yra labai skirtingos.“
Ji pateikia pavyzdį, kad kai kuriose šalyse taikoma praktika, jog sutuoktiniai pensijų fonduose sukauptu turtu gali pasidalinti net ir nesiskirdami – išeidamas į pensiją vienas iš sutuoktinių dalį sukauptų lėšų gali perduoti į kito pensijų fondo sąskaitą.
Anot J. Navickės, paprastai toks sprendimas priimamas dėl daugeliui gerai žinomų priežasčių: augindamos vaikus moterys gali mažiau sukaupti savo pensijai, kai kuriose valstybėse dėl to gali būti sukaupiamas ir mažesnis darbo stažas. Dėl šios priežasties sutuoktiniams suteikiama galimybė sukauptą turtą pasidalinti.
J. Navickė priminė, kad ministerija kartu su tarptautinių ekspertų komanda vertina galimybes ir dėl tolimesnių antrosios pakopos pakeitimų. Jau buvo skelbta, kad vienas iš ekspertams keliamų klausimų – efektyvesnis darbdavių įtraukimas į darbuotojo antrosios pakopos pensijų kaupimą.
Taip pat ekspertai gilinasi ir į dar vieną sritį – į vyrų ir moterų pensijų atskirtį. Savo rekomendacijas ekspertai turėtų pateikti iki metų pabaigos.
LIPFA su prašymais pervesti lėšas į kito sąskaitą dėl skyrybų nesusidūrė
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis LRT.lt teigia, kad situacija gana sudėtinga – aiškios teisinės praktikos, kaip besiskiriantys sutuoktiniai turėtų pasidalinti antrojoje pakopoje sukauptą turtą, nėra. Jo žiniomis, fondai nėra susidūrę su atvejais, kai dėl skyrybų dalį vieno sutuoktinio antrosios pakopos lėšų prašoma pervesti į kito.
Paklaustas, ar tai būtų sudėtinga padaryti, jeigu būtų priimtos tai numatančios įstatymų pataisos, pašnekovas akcentuoja, kad tam prireiktų papildomų administracinių resursų. Tokiu atveju galėtų kilti klausimas, ar perkelti lėšas apskritai apsimoka.
„Manyčiau, vien administravimas būtų sudėtingas. Reikėtų nagrinėti teisines bylas, (...) teismo sprendimus. Man atrodo, kad tai gal nėra tas turtas ar ta sritis, kurios administravimą reiktų taip komplikuoti. (...) Arba galime bandyti žiūrėti ir „Sodros“ analogą – „Sodros“ pensijos žmonės nepasidalina, nesako „atiduok man savo „Sodros“ taškus, nes aš buvau vaiko priežiūros atostogose“. Manau, kad situacija būtų komplikuota, o tų pinigų gal nebūtų ir tiek daug“, – svarsto T. Gudaitis.
Jo nuomone, patogesnis pasirinkimas besiskiriantiems sutuoktiniams galėtų būti kompensacija, kai vieno pensijų fonduose sukauptos ir per pusę dalinamos lėšos iš tiesų yra ne pervedamos į kito fondą, bet perduodamos kita forma, pavyzdžiui, išmokant tą sumą arba perduodant atitinkamos vertės turtą.
