Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant pertvarkyti antrosios pensijos pakopos sistemą, atsisakant automatinio įtraukimo ir leidžiant vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptos sumos, išsiskyrė nuomonės, kiek gyventojų priėmus pokyčius liktų kaupime ir kas turėtų prisiimti atsakomybę juos įtikinti, kad kaupti pensijai ilgalaikėje perspektyvoje apsimoka, tokiu būdu nedidinant spaudimo pirmos pakopos pensijos sistemai.
SADM siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinti visiškai savanorišką kaupimo modelį.
Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus – techniškai tai padaryti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu, nes trys likę mėnesiai būtų skirti paraiškoms vertinti.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Simono Krėpštos teigimu, makroekonominiu požiūriu nėra didelio skirtumo, kaip yra organizuojama pensijų kaupimo sistema, svarbiausia, kad ji užtikrintų pakankamas pajamas senjorams senatvėje.
Dabartinė sistema, pasak S. Krėpštos, nėra efektyvi, mat pensijos siekia tik 45-50 proc. vidutinio atlyginimo, o kas trečias senjoras patiria skurdo riziką, be to, situaciją toliau apsunkina sudėtinga demografinė padėtis.
Visgi, anot LB valdybos nario, ministerijos siūlomi pokyčiai įsisenėjusių problemų nesprendžia.
