Ryte – viešai palaikyti Ukrainą, po pietų – rūpintis milijoninės vertės prekių tiekimu į valstybines Baltarusijos ligonines. Tokia gali būti Ukrainos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininkės Kristinos Laimos Aleknienės dienotvarkė. Leidimą eksportuoti ilgą sąrašą prekių paskutinę darbo dieną suteikė buvęs viceministras. Ekspertai primena, kad Baltarusijos ligoninėse gydomi Ukrainos fronte nukentėję rusų kariai.
Trūksta medicinos priemonių
K. L. Aleknienė dažnai kalba apie tai, kaip reikia padėti Ukrainai, teikia komentarus, ką turėtų dėl to padaryti verslas. Ji yra Ukrainos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininkė, tad viešai smerkia agresorę Rusiją, tiesia prekybos tiltus su Ukraina.
Tačiau tai jos visuomeninė veikla. Moteris uždirba iš verslo – vadovauja Vilniuje veikiančiai įmonei „Euromed distribution“. O pastaruoju metu mielai dirba su užsakovais Baltarusijoje.
Šioje šalyje ypač trūksta šiuolaikinės medicininės įrangos, naujausių gydymo priemonių, pagamintų užsienyje. Valstybinės ligoninės, poliklinikos, kuriose, kaip skelbia ukrainiečių žiniasklaida, gydosi ir Rusijos kariai, stokoja įvairių elementų – nuo lempų iki reagentų, nuo ekranų iki sudėtingos įrangos.
Todėl K. L. Aleknienės valdoma įmonė šiais metais pasiruošusi eksportuoti keliolikos milijonų eurų vertės įrangą, atsargines detales, įvairias medicinos prekes į Baltarusiją. Kaip rodo turimas dokumentas, jos pagamintos ES šalyse, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kinijoje.
LRT radijas turi eksporto leidimo kopiją, suteiktą šiai įmonei. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos suteiktas leidimas galioja iki šių metų pabaigos.
Skirta ligoninėms
Oficialūs užsakovai – dvi Baltarusijos įmonės: „Belreamed“ ir „Tosilena“. Galutiniai naudos gavėjai – valstybinės medicinos įstaigos Baltarusijoje, tarp jų ir penktoji Minsko klinikinė ligoninė.
Tarptautiniai žurnalistų tyrimai ne kartą atskleidė, kad fronte sužeisti Rusijos kariai yra gydomi Baltarusijoje.
„Ne kartą įrodyta, kad Baltarusija ir jos valdžia teikia paramą Rusijos kariams“, – į naujieną reagavo Ukrainos namų Vilniuje įkūrėjas Aleksas Matvejevas.
Vadovė nekalbi
Įmonės vadovė nenorėjo teikti komentarų šia tema. „Negaliu komentuoti. Reikia pasitikslinti“, – sakė ji.
„Yra įmonės akcininkai, su kuriais reikia susiderinti“, – teigė K. L. Aleknienė. Anksčiau ji pati yra buvusi įmonės akcininke, o dabar akcijas valdo Didžiosios Britanijos kompanija „Euromed Healthcare group“, įsikūrusi netoli Mančesterio.
LRT radijas kreipėsi į akcininkus, tačiau jie kol kas neatsakė į užklausą.
Ar ji yra girdėjusi, kad Baltarusijoje gydosi ir fronte sužeisti rusų kariai? „Neturiu tokios informacijos. Reikia pasitikslinti“, – kartojo verslininkė. Ji pažadėjo suteikti informaciją vėliau, tačiau daugiau telefono ragelio nekėlė.
Leidimas – paskutinę darbo dieną
Medicinos prekės oficialiai nėra sankcijų sąraše, tačiau K. L. Aleknienės įmonė vis tiek turėjo gauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos leidimą eksportuoti prekes į Baltarusiją. Tokį leidimą ji gavo – LRT radijas turi eksporto leidimo kopiją.
Leidimą praėjusių metų gruodžio 11 dieną pasirašė tuometinis viceministras Karolis Žemaitis. Tai buvo paskutinė jo darbo diena, nes kitą dieną prisiekė jau nauja vyriausybė.
Buvęs viceministras, dabar dirbantis privačiame versle, LRT RADIJUI patvirtino, kad toks leidimas buvo duotas. Jis teigė, kad kiekvienas atvejis būdavo vertinamas atskirai, atsižvelgiant į daugelį aplinkybių. Tačiau bet kuriuo atveju – jei prekėms galioja sankcijos, jų nepraleisdavo.
„Kitas atvejis, kai prekės skirtos vaikų ligoninei. Mes nesame suinteresuoti ekonominiais ryšiais ar santykiais su šalimis agresorėmis. Iš kitos pusės, prekes turime vertinti atskirai ir matyti platesnį kontekstą“, – LRT RADIJUI sakė buvęs viceministras.
K. Žemaitis sako suprantantis, kad gali kilti klausimų, jei tos prekės atsidurs ne tik vaikų ligoninėse. „Tai yra sudėtingi teisiniai ir etiniai klausimai, kuriuos valstybė kažkaip turi spręsti. Vieno geriausio sprendimo nėra ir kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai“, – sakė K. Žemaitis.
Eksporto leidime nurodyta, kad galutinės prekių gavėjos – ligoninės ir gydymo įstaigos Minske, Mogiliave ir kitur. Viena iš jų – ir vaikų poliklinika Gomelyje.
Padedame rusų kariams grįžti į frontą?
Medicinos įrangos pardavimo ekspertai, įvertinę įmonės „Euromed distribution“ leidimą, svarstė, ar tikrai tiek prekių yra skirta Baltarusijai. Pavyzdžiui, ketinama eksportuoti gaminius iš plastiko ligų tyrimams beveik už tris milijonus eurų, kiekiai – dešimtys tūkstančių.
Klausimų kyla ir dėl lustinių kortelių „Universal card“ – eksportuojamos 344 kortelės už 776 tūkstančius eurų.
Po eilutėmis – atsarginės detalės – prekės už šimtus tūkstančių eurų. Ar tikrai tai skirta tik Baltarusijai? Įmonės „Euromed distribution“ vadovė K. L. Aleknienė į tai neatsakė. „Reiktų pasitikslinti“, – sakė ji.
Nepriklausomi Baltarusijos ir Rusijos tyrėjai yra išsiaiškinę ir publikavę ne vieną tyrimą, kur atskleista, kad Baltarusijos ligoninėse gydomi Rusijos kariai, nukentėję fronte Ukrainoje. Daugiausia jų sutelkta Mozyriuje ir Gomelyje.
„Jeigu yra sužeistas Rusijos karys Ukrainoje, jį paima Ukrainos kariuomenė, jį reikia išgydyti ir pažiūrėti, kas bus toliau. Bet kai jie gydomi Baltarusijoje, tai koks yra tikslas? Juos išgydyti ir toliau siųsti į tą mėsmalę“, – LRT RADIJUI sakė iniciatyvinės grupės „Stop prekybai Rusijoje“ lyderis Ignas Plunksnis.
Jis sako čia matantis moralinį nusikaltimą – siųsti medicinos prekes Baltarusijos ligoninėms, kuriose galbūt gydomi kariai, šaudę į ukrainiečius. „Mes padedame Baltarusijos įstaigoms kariškius grąžinti į frontą“, – teigė jis.
Jo nuomone, tai moralinis pasirinkimas. „Niekada nedirbčiau su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis kaip vadovas. O dar kai tai daro Ukrainos ir Lietuvos prekybos rūmų vadovė – tai jau gėda“, – mano pašnekovas.
Į LRT pateiktą informaciją sureagavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Lietuvos ukrainietis: tai yra apgaudinėjimas
Žinia apie Ukrainos ir Lietuvos prekybos rūmų vadovės verslą su Baltarusija šokiravo mūsų šalyje gyvenančius ukrainiečius.
Ukrainos namų Vilniuje įkūrėjas Aleksas Matvejevas sako, kad čia yra teisinis ir moralinis klausimas. „Jei būtų pasakyta, kad tai yra reikalinga Lietuvos ekonomikai, tai dar galima suprasti, bet tai yra privatūs reikalai ir ryšiai. Ir kas mane šokiruoja, kad čia yra Ukrainos ir Lietuvos prekybos rūmai, taigi minima Ukraina, o tai suteikia įsipareigojimą. Mes žiūrime į tai neigiamai“, – sakė jis.
A. Matvejevas sako puikiai žinantis, kaip Baltarusija padeda Rusijos kariams.
„O prisidengti tuo, kad tai [prekės – LRT] yra skirta vaikams, – apgaudinėjimas. Ukrainoje irgi žūva vaikai nuo sužeidimų, ir apie juos reikia kalbėti pirmiausia“, – sakė jis.
V. Jurkonis: klausimas, ar tai nėra priedanga
Politologas Vytis Jurkonis pabrėžia, kad kai kalbame apie medicinos prekių eksportą į Baltarusiją, tai gali būti priedanga dangstyti kitus tikslus.
„Kaip jie užtikrins, kad prekės nepaklius tiems, kas yra atsakingi už karą Ukrainoje ir kas vykdė karo nusikaltimus ten?“ – kėlė klausimą V. Jurkonis.
Bendradarbiavimas su režimo įmonėmis, net jei prekės ir nėra sankcionuotos, turi būti pasvertas. Taip pat kyla klausimas, kas galės garantuoti, kad tos prekės nepateks į Rusiją. Kompanija turėtų atsakyti į šiuos klausimus.
Į LRT pateiktą informaciją sureagavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pasak ministro patarėjo Karolio Vaitkevičiaus, tiriama, ar leidimas buvo išduotas teisiškai. „Įvertinę pasirodžiusią informaciją kalbamės su Muitinės departamentu, taip pat atitinkamomis tarnybomis dėl rizikos vertinimo. Ir bus sprendimai. Kokie? Tai priklauso nuo to, kaip buvo įvertintos rizikos ir ar viskas teisiškai atlikta. Taip pat svarbus faktas, kokią informaciją gali pateikti tarnybos – kur tos prekės nukeliavo. Taip pat svarbu vertinti, ar tai buvo vienkartinė licencija ar nuolatinė licencija, ir kokie galimi sprendimai“, – sakė ministro patarėjas. Vienas iš sprendimo variantų – licencijos nutraukimas.
