Jeigu žmonės keičia savo vartojimo įpročius ir dažniau naudojasi kurjerių paslaugomis ar valgo namuose, jokie mokesčių pakeitimai maitinimo įstaigų negelbės, pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. Anot jo, naujai įkurtų maitinimo įstaigų tik daugėja, nors ir bankrutuojančiųjų išlieka daug.
Po susitikimo su prezidentu žurnalistų paklaustas, ar viešojo maitinimo sektoriui nereikėtų suteikti pagalbos, G. Paluckas teigė, kad situaciją sektoriuje bene labiausiai lemia besikeičiantys vartotojų įpročiai, o ne didelė mokestinė našta.
„Mokesčius gali mažinti, kiek nori, bet jeigu žmonės keičia savo vartojimo įpročius, pradeda daugiau naudotis kurjerių paslaugomis arba tiesiog valgyti namie, ar kažkas netenkina, čia jokie mokesčių pakeitimai nepadės. Būtent tai mes ir akcentuojame, kad ne PVM ar ne lengvatinis PVM čia turi įtaką sektoriaus veiklai, bet būtent kintantys vartotojų įpročiai“, – pabrėžė premjeras.
Anot jo, iššūkis, kaip grąžinti restoranų ir kavinių svečius „prie baltų staltiesių“, tenka pačiam maitinimo sektoriui.

„Kaip juos grąžinti atgal prie baltų staltiesių, prie stalo, į restoranus ir kavines, čia jau yra iššūkis pačiam sektoriui. Juk valstybė tokio verslo nevykdo. Bet paskutinės statistinės analizės aiškiai rodo, kad pajamos viešojo maitinimo sektoriuje išaugo per pastarąjį laikotarpį. Į darbą priimtų žmonių ir naujai įkurtų įmonių [skaičius] taip pat išaugo“, – nurodė G. Paluckas.
Jis pridūrė, kad padaugėjo ir bankrutuojančiųjų, tačiau, jo tvirtinimu, tai rodo, kad daugelis įstaigų neatlaiko konkurencinės kovos.
„Sakyti, kad „sumažinkite mokesčius ir mes tada pradėsime gyventi geriau“... Čia nėra priežasties ir pasekmės tiesioginio sąryšio“, – apibendrino ministras pirmininkas.

LRT užsakymu kovą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad bene trečdalis Lietuvos gyventojų per pastarąjį pusmetį kavinėse nesilankė, o dar trečdalis tai ėmė daryti rečiau.
Apklausos duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius viešojo maitinimo įstaigose lankėsi du trečdaliai (65 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų. Iš jų 39 proc. teigė, kad lankėsi tiek pat dažnai kaip ir anksčiau, 22 proc. – rečiau, o 4 proc. – dažniau nei anksčiau.




