Profesinio mokymo įstaigos rengia atvirų durų dienas. Ir Užimtumo tarnyba, ir verslas teigia, kad profesinis mokymas šiandien yra itin svarbus. Darbo rinkoje kvalifikaciją įgiję specialistai labai laukiami, tačiau jų vis dar paruošiama nepakankamai.
Tadas Šiuras Šiaulių technologijų mokymo centre neturkus įgis elektriko specialybę. Tai jau ne pirma vyro profesija.
„Teko persikvalifikuot. Rinkausi iš dviejų specialybių- buvo santechnika ar elektrika. Nusprendžiau eiti į elektriką, nes įdomesnė specialybė, gan gerai apmokama“, – pasakoja vyras.
O šiaulietis Patrikas Grigorjevas Šiaulių technologijų mokymo centre įgis ne tik suvirintojo specialybę, bet ir vidurinį išsilavinimą.
„Man visą laiką patiko konstruoti, daryti kažką, o tai man duoda tuos įgūdžius atlikti tai. Aišku neblogas yra suvirintojo atlyginimas šiais laikais“, – priduria jis.
Profesinio mokymo populiarumas auga. Vien Šiaulių technologijų mokymo centre siūloma keliasdešimt skirtingų programų, ugdoma apie 2000 asmenų. Per pastarąjį dešimtmetį profesinis mokymas smarkiai patobulėjo, čia dirbama su naujausia įranga ir technologijomis.
„Dėl to, kad darbo rinkoje, aplinkoje, gyvenime tos technologijos nestovi vietoje, labai dideli pokyčiai. Turime neatsilikti, galbūt net būti pirmieji, po to jos nueina į gamybą, į žmonių buitį“, – aiškina praktinio mokymo vadovas Jonas Zaluba.
Tačiau verslo poreikiai kur kas didesni, nei specialistų pasiūla. Nei universitetai, nei profesinės mokyklos neparuošia pakankamai kvalifikuotų specialistų. Verslo atstovai sako dažnai įdarbinantys dar besimokančius jaunuolius.
„Jeigu lygint su universitetu, jis labiau tikslingesnis. Žmogus ateina jau mokėdamas dirbt, mokėdamas kažkokią profesiją, o ne toks labiau teoretikas. Tai mes už profesinį mokymą. Iš principo mes, kaip kompanija, už visą mokymą, už bet kokį, kad tų studentų būtų daugiau ir kad būtų kuo daugiau būtent inžinerinių“, – akcentuoja „Omron“ pardavimų vadovas Lietuvai Aleksandras Ovčiarovas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, didžioji dalis asmenų, įgijusių profesinį išsilavinimą, greitai randa darbą.
„Geriausi mokymo programų rezultatai fiksuojami [tarp] apskaitininkų, elektrikų, santechnikų bei slaugytojų padėjėjų. Maždaug 90 proc. šios mokymo programos dalyvių praėjus 6 mėn. po programos baigimo įsidarbina, t. y. įsitvirtina darbo rinkoje. Individualios priežiūros darbuotojai įsidarbina maždaug 80 proc., virėjai – 70 proc.“, – vardija Užimtumo tarnybos atstovė Ineta Naktinienė.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Šiaulių regione užregistruota apie 5 000 laisvų darbo vietų. Labiausiai ieškoma kvalifikuotų darbuotojų – suvirintojų, elektrikų, statybininkų.
Pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas prasidės birželio 2-ąją. Valstybės finansavimą šiemet ketinama suteikti daugiau kaip 20 tūkstančių mokinių.
