Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Seimui pateikė skubos tvarka denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis neabejoja, kad ji bus priimta.
S. Skvernelis – „Dienos temoje“.
– Lietuva su kaimynėmis jau nusprendė pasitraukti iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas. Dabar laukiama prezidento teikimo Seimui dėl pasitraukimo. Ar esate tikras, kad Seimas pritars pasitraukimui?
– Manau, kad tikrai taip. Galbūt bus kokių nors diskusijų koalicijos viduje, bet manau, kad irgi turėtų būti viskas gerai. Net neabejoju, kad didžiausia opozicinė frakcija – Tėvynės sąjunga, galbūt ir Liberalų sąjūdis – irgi turėtų palaikyti. Tai yra labai svarbus, gyvybiškas klausimas, paremtas karo praktika. Kai anoje pusėje kariaujama be jokių konvencijų, taisyklių, nesilaikant tarptautinės teisės apskritai, su tokiu potencialiu priešu reikia ruoštis kovoti taip pat visomis įmanomomis priemonėmis. Dėl to šis žingsnis yra būtinas, reikalingas ir laiku.
– Ar nesibaiminate, kad gali pasikartoti balsavimo istorija, kaip buvo dėl sankcijų pratęsimo baltarusiams ir rusams? 18 Seimo narių iš pradžių nebalsavo „už“, vėliau persigalvojo.
– Tikiuosi, kad dauguma kolegų jau bus labai detaliai pasvarstę frakcijose. Galbūt jiems dar reikės papildomos informacijos iš krašto apsaugos ministrės, iš užsienio reikalų ministro, ir nesiklausys salėje tų netikrų pranašų, kurie kartais bando Seimo narius suklaidinti, kelti sumaištį. Panašu, kad taip buvo, kai buvo balsuojama dėl sankcijų. Aš tikiuosi, kad pamokos yra išmoktos ir sprendimai bus priimti įsigilinus į klausimo esmę, įvertinant pliusus ir minusus, kodėl tokių žingsnių yra imamasi. Šiuo atveju potencialios grėsmės akivaizdoje mūsų kariuomenė ir valstybė turi turėti visus įrankius gintis.
– Ministerijų per kitus metus prašoma bent 5 proc. sumažinti valdymo išlaidas ir sutaupytas lėšas skirti gynybai. Tačiau ne visos ministerijos mato galimybę mažinti išlaidas. Ar, jūsų vertinimu, mes turime aiškų ir vienodą mūsų šalies saugumo prioritetų sąrašą visose valdymo grandyse?
– Kartais kai kurie sprendimai būna dirbtini ir galbūt transliuoja tokį populistinį naratyvą. Tikrai sutinku, kad viešajam sektoriui reikia rodyti pavyzdį ir ten, kur išlaidos yra nebūtinos, jas reikia karpyti. Bet niekaip neišeina suvokti, kai, pavyzdžiui, sakykime, Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, jog „jūs turite susimažinti 10 mln. eurų ir mes dedame didžiules viltis į papildomus finansus į biudžetą iš ekonomikos augimo“. Tai tos ministerijos pagrindinis uždavinys yra padaryti viską, kad čia atsirastų naujų investuotojų, būtų sukurtos sąlygos, tam tikros subsidijos, tai taip pat reikalinga, kad ateitų verslai, jie vystytųsi, eksportuotų, būtų geriausios sąlygos, naujų eksporto rinkų paieška. Mes negalime pagal vieną kurpalį tempti visų.
Kita vertus, tikrai yra sričių, kur galima pasimažinti, kuriose išlaidos nėra reikalingos arba neracionalios, bet tai bus labai simbolinis dalykas. Nors to simbolio čia reikia. <...> Daug kas sako, kad šalyje reikia mažinti biurokratinį aparatą. Jei mes likviduotume visas 14 ministerijų, uždarytume Vyriausybę, Seimą, prezidentūrą, politines partijas, likviduotume visą valstybės tarnybą, visa tai, kas susiję su viešuoju valdymu, tai biudžete mes sutaupytume apie 250 mln. eurų. Turbūt puikiai suvokiame, kokie tai yra skaičiai. Kai tu palygini tas išlaidas, kurios, sakykime, yra susijusios su socialine apsauga, kur yra 6 mlrd., ir daugiau mūsų visų išlaidų, tai, kad žmonės suprastų, kur kokie taupymo resursai yra. Tikrai nereikia daryti to nei socialinės politikos atžvilgiu, kažkokius mažinimus daryti, karpyti, tikrai ne tas laikas. Šalies ekonomika kol kas tikrai pakankamai gerai atrodo.
Aišku, yra tam tikros rizikos. Bet kalbant apie tą patį biurokratinį aparatą, reikia rodyti tuos pavyzdžius ten, kur tos išlaidos nėra būtinos. Daugybė dalykų: įvairūs konkursai, tobulinimai, viešinimai – čia tikrai yra vieta taupyti, bet tai nėra tos sumos, kurios išgelbės mūsų biudžeto situaciją, kalbant apie poreikius, kuriuos reikia padengti.
– Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pripažino, kad Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Robertas Puchovičius vengė mokesčių pardavinėdamas brangius kotedžus. Politikui nurodyta sumokėti beveik 100 tūkst. eurų. Jis sako, kad dalį pinigų jau sumokėjo. Seimo narys yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys. Ar jis gali toliau eiti tokias pareigas?
– Tai turėtų būti pačios „Nemuno aušros“ sprendimas ir tai, ką jie deleguoja į tam tikras pozicijas. Šis komitetas, kuris atsakingas už biudžetą, mokesčių rinkimą, vykdo ir Finansų ministerijos, taip pat ir VMI parlamentinę kontrolę, reikėtų ir kolegai Robertui įsivertinti savo galimybes, ir pačiai „Nemuno aušrai“. Tai, kas buvo padaryta, buvo padaryta iki Seimo nario mandato, man atrodo.
VMI darkart parodo, kad yra efektyvi institucija, veikianti, turint omenyje mokesčių išieškojimą. Dar daugiau – ši institucija ir mums, ir man pristačiusi daugybę siūlymų, kur be mokesčių didinimo galima turėti papildomas šimtamilijonines pajamas į biudžetą, efektyviai tvarkantis ir užkardinant tas skyles. Tokie pavyzdžiai parodo, kad, matyt, su teisiniu reguliavimu yra spragų. Nežinau, ar BFK galėtų imti lyderystės tas spragas užkamšyti ir teikti tam tikras įstatymų pataisas.
– Kitą savaitę laukiama, jog bus paviešintos siūlomos mokesčių įstatymo pataisos. Demokratų frakcija ir jūs pats nepalaikote nekilnojamojo turto (NT) mokesčio varianto. Kokį variantą jūs palaikytumėte?
– Kalbant apie mokesčių pertvarką, matyt, pagrindiniai dalykai turėtų atsiremti į tai, kas buvo kalbama per rinkimus, ko mes siekėme, kokius pažadus žmonėms dalijome. Mūsų mokestiniai dalykai yra labai aiškiai susiję su socialiai teisingesne mokesčių sistema. Kalbant apie tą bendrą GPM krepšelį, nesvarbu, iš kokių tu rūšių uždirbi, bet uždirbi pinigų, tie tarifai turėtų būti progresiniai, skirtingi. O NT mokestis, kuris šiandien veikia, tikrai yra veikiantis. Pokyčiai, pirminis variantas, kuris viešojoje erdvėje yra, tai nėra ta suma, vėlgi, kuri galėtų gelbėti mūsų finansus. Tai yra buvusios Vyriausybės įsipareigojimas Europos Komisijai, kad nebūtų prarasta apie 400 mln. eurų.
Bet, vėlgi, pati Komisija nėra nurodžiusi, kad reikia daryti visuotinumą. Ta sistema, kuri veikia šiandien, turėjo logikos su NT mokesčiu. Šiek tiek geresnį, prabangesnį turtą tiems žmonėms, kuriems gyvenime pavyko geriau, buvo sėkmingesni, tas mokestis bent jau turi pagrindimą. Įvedant visuotinumą, jokios logikos nebelieka, žinant, kad mūsų tautoje nuosavo būsto turėjimas turbūt ateina su motinos pienu. Tai yra tam tikras saugumo garantas, stabilumo garantas. Manau, kad reikėtų kalbėti apie tai, kad <...> mokestinės vertės pasikeičia, jos išauga. Kadangi atliktas naujas turto vertinimas, jau bazė išsiplės ir atsiras daugiau prievolės žmonėms mokėti.
Galime kalbėti apie ribos nuleidimą. Šiandien yra 150 tūkst. eurų, galbūt ji galėtų būti mažesnė (apie 125 tūkst. eurų) ir tarifų sudėliojimas, t. y. modifikuoti jau esamą NT mokesčio sistemą ir nebūtų tų nereikalingų aistrų. Nes tu gali žmogui pasakyti, kad, „žinote, mes apmokestiname nuo nulinės vertės, bet tau nereikės mokėti, mes suteiksime kažkokią lengvatą“. Kai atsiranda lengvatų, išimčių, tada socialinio teisingumo mažiau trūksta. Mes tą esame aiškiai pasakę. Manau, kad iki to momento, kai Vyriausybė apsispręs, bus rastas kompromisas ir nebus teikiamas variantas, svarstytas koalicinėje taryboje.
– JAV pakeitė karių dislokavimo vietą Lenkijoje. Padidėjo nerimas, kad gali būti priimti sprendimai dėl amerikiečių buvimo čia, mūsų regione. Gaunate signalų, kad gali būti sprendimų dėl amerikiečių karių pas mus?
– Ne, tikrai ne. Manau, kad Lenkijos pavyzdys irgi daugiau susijęs su taktiniais dalykais. Nesvarbu, kur būtų dislokuota, kurioje Lenkijos vietovėje dislokuoti kariai, svarbu, kad jų būtų tiek, kiek yra. Dar geriau – kad būtų dar daugiau. Lygiai tas pats yra pas mus. <...> Nėra pastovaus buvimo – čia yra nuolatinis rotacinis korpusas, bet tas modelis geras dėl to, jog ta rotacija vyksta nuolat, be tarpų, be pertraukų. Išeina, kad jie nuolat būna, bet tai nėra pastovi dislokacija. Jokių signalų nėra. Aš manau, kad ir tas tragiškas pavyzdys, kuris, deja, įvyko, sąjungininkų ryšius dar labiau sustiprino. Parodėme, kad esame solidarūs, rimti partneriai. Jungtinės Valstijos tai vertina. Man atrodo, dabar mūsų tikslas ne tai, kad čia nesumažėtų kontingentas, bet padaryti viską, kad Jungtinių Valstijų karių čia padaugėtų.
– Vertinant ir politinius pareiškimus, ir informaciją, kurią gaunate iš žvalgybos institucijų, ar yra kaip nors pasikeitęs grėsmės lygis mūsų regione?
– Globaliai žiūrint, tikrai ne, tai, kas buvo pristatyta ir Seimo nariams per uždarą posėdį, ir iš dalies pasakyta visuomenei, tų ataskaitų pristatymo metu. Bet tam tikros grėsmės galbūt, sakykime, reikalauja mūsų didesnio dėmesio. Mūsų saugumo struktūrų pateikta informacija, kad tos diversinės operacijos, kurios buvo vykdomos Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvoje (dabar tos bylos yra teismuose, visi puikiai žinome, kas buvo planuota), deja, grįžta su nauja rimta banga ir mūsų saugumo institucijoms darbo šiuo atveju yra gana daug. Čia, manau, turėtų būti pagrindinė problema šiandien, kalbant apie sabotažą, diversijas ir įvairias provokacijas.
Kalbant apie globalesnį lygmenį, vėlgi, mes viską matome, viskas tiesiogiai priklauso nuo situacijos Ukrainoje. Kol kas ten jokių postūmių nėra, konvencinis karas vyksta ir grėsmių lygis, kuris buvo anksčiau, šiuo metu mums tikrai nėra pasikeitęs ar padidėjęs.
