JAV žadant įvesti 20 proc. siekiantį muito tarifą europietiškoms prekėms, ekonomistai teigia, kad tai gali sulėtinti Lietuvos BVP augimą 0,5 proc. punkto. Vis dėlto viliamasi, kad didžioji dalis Lietuvos eksporto gali patekti į išimčių sąrašą.
„Ekonominės nepriklausomybės deklaracija“, – taip JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą (Lietuvos laiku) pradėjo savo kalbą Baltųjų rūmų Rožių sode apie įvedamus naujus importo tarifus.
Žadama, kad muitai atskiroms šalims sieks nuo 10 iki 50 procentų. Europos Sąjungai D. Trumpas teigia įvesiantis 20 proc. siekiančius muitus.
„Europos Sąjunga – jie yra labai rimti prekybininkai. Galvojame apie europiečius kaip apie labai draugiškus, bet jie gerai mus apiplėšinėja“, – pridūrė jis.
Europos Sąjunga – jie yra labai rimti prekybininkai. Galvojame apie europiečius kaip apie labai draugiškus, bet jie gerai mus apiplėšinėja.
D. Trumpas
Pokyčiai turėtų įsigalioti nuo balandžio 5 d. Tačiau, kartu pateikiamas ir 37 puslapių nuo naujų muitų atleidžiamų prekių sąrašas, kuriame yra elektronikos, puslaidininkių, farmacijos, energetikos ir kitos kategorijos.
LRT.lt domisi, kaip JAV įvesti tarifai paveiks Lietuvos ekonomiką.
Janulevičius: bus sunku
Pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius LRT.lt teigia tokių aukštų tarifų nesitikėjęs.
„Jei atvirai, tikėjomės, kad bus 10 proc. tarifai ES. Aišku, viltis dar neprarasta, juk būna, kad D. Trumpas ir pakeičia savo nuomonę. Bet jei tikrai bus 20 proc., tai bus sunku“, – kalbėjo pramonininkų vadovas.
Jei atvirai, tikėjomės, kad bus 10 proc. tarifai ES. Aišku, viltis dar neprarasta, juk būna, kad D. Trumpas ir pakeičia savo nuomonę. Bet jei tikrai bus 20 proc., tai bus sunku.
V. Janulevičius
Visgi viena didžiausių problemų, kurios laukia Lietuvos ir ES gamintojų, yra tai, kad dėl besitraukiančios JAV rinkos ES bus užversta pigesnėmis prekėmis iš kitų šalių, o tai sukurs didžiulį spaudimą vietos gamintojams.
„Pakėlus muitus Kinijai, Japonijai, kitiems dideliems eksportuotojams, su kuriais ES turi laisvos prekybos sutartis, mes ir ES susidursime su beprecedenčiu spaudimu pardavinėdami prekes ES, nes mes tų muitų neturime.
ES viduje konkurencija bus labai didelė. Tikrai bus kainų dempingavimo atvejų, nes nebus kur realizuoti produkcijos. Kinija pasakė, kad dvejus metus dengs visus muitus, kuriuos JAV įveda Kinijos eksportui. ES negali įgyvendinti tokių priemonių“, – aiškina J. Janulevičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministrui L. Savickui prakalbus apie 20 mln. eurų pagalbos paketą įmonėms, eksportuojančioms į JAV, pramonininkų atstovas sako, kad tokių lėšų nepakaks.
Taip pat skaitykite
„Laikinai išgyventi, mėnesį ar du, gal ir padės, bet esmės labai nekeis. Bet kokiu atveju sveikiname iniciatyvą iš karto bandyti padėti verslui“, – sakė V. Janulevičius.
Neigiamas poveikis BVP gali siekti iki 0,5 proc.
Savo ruožtu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad D. Trumpo paskelbti muitai bendrą JAV importo tarifų lygį pakelia į aukščiausią lygį per pastarąjį šimtmetį.
„Vidutinė mokestinė našta kyla nuo maždaug 2,5 proc. iki daugiau nei 20 proc. JAV importo vertės“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo ekonomistas.
Tiesa, jis pažymi, kad vis dar yra labai daug neatsakytų klausimų.
„Neaišku, ar šie muitai galios ilgai, ar derybų metu bus sumažinti arba atšaukti, neaišku, kaip atsakys apmokestintos šalys ir kaip tai paveiks D. Trumpo entuziazmą“, – sako N. Mačiulis.
Ekonomistas pažymi ir kelis svarbius skaičius. Anot jo, ES prekių eksportas į JAV sudaro mažiau nei 3 proc. jos ekonomikos, Lietuvos eksporto į JAV vertė siekia beveik 2 mlrd. eurų, arba apie 2,5 proc. šalies BVP.
„Daugiausia eksportuojame naftos produktų ir įvairių chemijos prekių (pavyzdžiui, vaistams ir skiepams naudojamų reagentų). Bet kol kas JAV padarė išimtį – neapmokestino vaistų, energijos, medienos, puslaidininkių ir kai kurių kitų jiems svarbių prekių importo. Kitaip sakant, kol kas didžioji dalis Lietuvos eksporto gali patekti į išimčių sąrašą. Vis tik per kitas tiekimo grandines (automobilių detalių gamybą ir kt.) neigiamas poveikis gali siekti iki 0,5 proc. BVP“, – pažymi N. Mačiulis.
Ekonomistas taip pat akcentuoja, kad nėra viskas taip blogai. Greta besikeičiančio globalaus JAV vaidmens vyksta struktūriniai pokyčiai, kurie yra Lietuvai labiau palankūs.
„Jau numatytos Vokietijos ir visos ES fiskalinio skatinimo priemonės (didesnės investicijos į gynybą ir infrastruktūrą) turės teigiamos įtakos ES ir Lietuvos ekonomikos augimui, o teigiamas poveikis Lietuvai gali siekti iki 0,5 proc. BVP“, – sako N. Mačiulis.
„Dabar įdomiausia bus stebėti, kaip D. Trumpą, jo patarėjus ir ypač respublikonų entuziazmą pritarti viskam, ką sako Aukščiausiasis Lyderis, paveiks toliau krentančios akcijų kainos, didėjanti infliacija ir, tikėtina, prasidėsianti recesija JAV. Gali būti, kad „liberation day“ kažką išlaisvins, bet ne tai, ko tikėjosi jos architektai“, – pridūrė jis.
Dubnikovas: Trumpas pradėjo karą
Paklaustas, kaip vertina JAV įvestus muitus Europai ir kitoms pasaulio valstybėms, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad tai didelė nežinomybė, nes neaišku, kokių pasekmių sulauksime.
„Bet kokiu atveju tai yra ekonominis karas. Labai keista. Nors D. Trumpas sakė, kad nepradės jokių karų, pradeda turbūt didžiausią ekonominį karą nuo tarpukario krizės, nuo didžiosios depresijos laikų. Koks bus rezultatas, šiuo atveju labai sunku pasakyti. Bet rezultatas tikrai bus neigiamas, nes tai iš esmės stabdys prekybą“, – sako M. Dubnikovas.
Anot jo, dėl įvestų muitų mažės prekybos apimtys, o tai lems mažesnes įmonių pajamas, mažesnius pelnus, mažiau darbo vietų, mažesnius atlyginimus ir kt. Dėl šios priežasties paskelbti tarifai rinkas paveiks neigiamai.
„Dabar aišku, kad paskelbtas ekonominis karas iš JAV. JAV, be abejo, už tai susimokės. (...) Iš tiesų procesai juda labai neigiama linkme, kuria neturėjome judėti“, – sako M. Dubnikovas.
Paklaustas, koks galimas geriausias ir blogiausias scenarijus, ekonomistas nurodo, kad geriausia būtų, jeigu D. Trumpas nueitu tuo pačiu keliu, kuriuo jau yra ėjęs dėl kitų savo sprendimų, t. y. po kelių dienų, savaičių ar mėnesių sprendimą padidinti muitus atšauktų.
„Tai bus didžiulis sukrėtimas tiems patiems amerikiečiams ir jie galbūt pareikalaus D. Trumpo šiek tiek sušvelninti savo situaciją. Galbūt tai yra pasaulinių derybų pradžia? Nežinau, gal toks pareiškimas. Jeigu ne ir bus laikomasi savo pozicijos, tai, ko gero, mes matysime blogiausią scenarijų – visos šalys taip pat atsakys Amerikai savo muitais“, – teigia M. Dubnikovas.
Jeigu būtų priimtas sprendimas taikyti vadinamuosius veidrodinius muitus ir būtų įgyvendintas blogiausias scenarijus, prekyba, anot M. Dubnikovo, dar labiau menktų.
Paprašytas paaiškinti, kodėl tokio sprendimo apskritai imtasi, jeigu jau anksčiau buvo skelbiama, kad muitų karas turės neigiamą įtaką viso pasaulio prekybai, M. Dubnikovas teigia, kad JAV kelia sau 19 a. tikslą sugrąžinti prekybą į šalį.
„D. Trumpas nori, kad prekyba nevyktų tarptautiniu mastu, o fabrikai, gamyklos persikeltų į JAV ir kaip kokiam 19 a. JAV viskas būtų gaminama nuo varžto, sraigtelio, lusto (...). Praktiškai būtų uždara valstybė, kuri neįsileidžia migrantų ir t. t. Tai atrodo gal ir įmanoma padaryti, bet tai būtų įmanoma padaryti 19 a., o ne 21 a., nes mes turime globalią ekonomiką. Tai klausimas, kas patarinėja, kodėl taip patarinėja.
Aišku, būnant periferijoje, labai lengva vertinti globalių ekonomikų sprendėjus, bet viskas atrodo tikrai labai keistai. Kitas dalykas, reikia suprasti, kad už visa tai, kas yra daroma, susimokės vidutinis amerikietis. Tas vidinis spaudimas, infliacija pradės didėti jau šiandien ryte“, – prognozuoja M. Dubnikovas.
Anot jo, kainos JAV pradės didėti jau nuo ketvirtadienio, o brangs net ir tos prekės, kurios gaminamos pačiose JAV.
„Prasidėjo tikrai nematytas etapas pasaulio ekonomikoje. Turbūt beveik 100 metų nebuvo tokių bandymų, galbūt nebent apie 1970-uosius metus. Bet iš esmės tai yra kažkas iš praeitų amžių istorijos, ką vėl bandysime išmokti ekonomiškai“, – sako M. Dubnikovas.
Lietuvos bankas turi ir niūresnę prognozę
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teigia, kad JAV įvesti muitai Lietuvos BVP augimą per trejus ketverius metus mažintų apie 0,65 proc.
„Apskritai vertinant, tas tiesioginis efektas, mūsų ministerijos skaičiavimu, tikrai turėtų įtaką mūsų BVP mažėjimui, kuris galėtų siekti iki 0,65 proc. vidutiniu laikotarpiu, per 3–4 metus“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė L. Savickas.
Lietuvos bankas dar kovą buvo pateikęs 3 scenarijus, kas nutiktų JAV įvedus muitus ES.
Pagal griežčiausią scenarijų, JAV įvedus 25 proc. muitus Kanadai, Meksikai ir ES, 20 proc. tarifus Kinijai, o Kanadai ir ES ėmusis atsakomųjų veiksmų, tokie sprendimai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą paveiktų smarkiausiai.
Skaičiuojama, kad toks scenarijus lemtų nuo 0,33 iki 1,3 proc. punkto mažesnį Lietuvos BVP nuo 2025 iki 2029 m.
2024 m. Lietuvos eksportas į JAV sudarė 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. JAV yra penkta Lietuvos eksporto partnerė – praėjusiais metais eksportas siekė 1,6 mlrd. eurų.
