Verslo atstovai pažymi nepritariantys dabartiniams valdančiųjų pasiūlymams dėl mokestinių pakeitimų ir teikia tris savo siūlymus, kurie padėtų surinkti daugiau pinigų į biudžetą, bet nestabdytų ekonomikos.
Verslas teigia, kad, anksčiau žadėję tartis su jais, valdantieji ignoruoja esminius verslo bendruomenės argumentus ir siekia priimti mokestinius pakeitimus, kurie gali smarkiai susilpninti Lietuvos investicinę aplinką ir lėtinti ekonomikos augimą.
Be to, pažymima, kad, nepaisant skambių pareiškimų, valdančiųjų siūloma mokestinė reforma užkirstų kelią svarbiausiam tikslui – reikšmingai ir greitai padidinti Lietuvos krašto apsaugos finansavimą.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina, kad, net neįvedus jokių naujų mokesčių, dėl augančios ekonomikos į biudžetą būtų surinkti reikiami pinigai gynybai.
„Mūsų visų noras yra surinkti mokesčius gynybai, tai mūsų prioritetas, nes be gynybos nebus verslo. Jeigu ekonomika augtų be papildomų šių mokesčių įvedimų, kalbame apie pelno mokestį, GPM, tokiu tempu, kokį prognozuoja Lietuvos bankas, tai mes surinktume 5 mlrd. eurų, arba pasiektume 100 mlrd. eurų BVP 2029 m. Taigi, per šios Vyriausybės kadenciją mes surinktume tiek pinigų, kad jų užtektų netgi daugiau, negu planuojama“, – ketvirtadienį žurnalistams akcentavo V. Janulevičius.
Mūsų visų noras yra surinkti mokesčius gynybai, tai mūsų prioritetas, nes be gynybos nebus verslo.
V. Janulevičius
„Tai ne bėgimas nuo mokesčių. Tai yra tiesiog įspėjimas, kad mes sustabdysime mūsų ekonomikos vystymąsi, kur Lietuva šiandien yra lyderė ir Baltijos šalyse, ir, sakyčiau, Rytų Europoje“, – pridūrė jis.
Verslo siūlymai
Jei visgi norima įvesti naujus mokesčius, verslas siūlo tris alternatyvas. Pirmoji – PVM didinti 1 proc. punktu iki 22 proc.
„Kad ne tik verslas prisidėtų, bet ir visa visuomenė. (...) Kas daugiau uždirba, tas daugiau išleidžia“, – sako V. Janulevičius.
Skaičiuojama, kad PVM padidinimas leistų į biudžetą kasmet surinkti 300 mln. eurų lėšų.
Antrasis siūlymas – visuotinis NT mokestis. V. Janulevičius skaičiuoja, kad įvedus visuotinį NT mokestį į biudžetą būtų galima surinkti apie 550–600 mln. eurų.
Trečiasis siūlymas – valstybės išlaidų peržiūra ir optimizavimas, tai, anot jo, leistų sutaupyti 200–300 mln. eurų.
Lietuva augo sparčiausiai tarp ES valstybių
Visoje Europos Sąjungoje (ES) nerasite tokios valstybės, kuri pastaruoju metu augo tokiais tempais, kaip Lietuva, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Dalį šių pokyčių, ekonomisto teigimu, lėmė palanki mokestinė aplinka.
„ES nebuvo nė vienos tokios valstybės, kuri augtų tokiais tempais. Nuo dešimtmečio pradžios vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 75 proc. Net atsižvelgus į infliaciją, reali vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia padidėjo 20 proc. O štai Estijoje per tą patį laikotarpį realus darbo užmokestis sumažėjo 5 proc. ir dabar vidutinio esto perkamoji gali yra nukritusi į 2018 m. lygį“, – akcentavo N. Mačiulis.
Užimtumas praėjusiais metais Lietuvoje pasiekė aukščiausią lygį nuo amžiaus pradžios.
„Čia net atsižvelgiant į tai, kad sumažėjo gyventojų skaičius daugiau nei 350 tūkst. (...) Nebuvo nė vienos ES valstybės, kuri pagal šiuos ekonominius ir socialinius rodiklius parodytų geresnius rezultatus“, – tikino ekonomistas.
„Vidutinė senatvės pensija nuo 2019 m. padidėjo 95 proc. Ir ne dėl to, kad politikai kažkokį įstatymą pakeitė, o būtent dėl ekonomikos augimo“, – pridūrė jis.
Vidutinė senatvės pensija nuo 2019 m. padidėjo 95 proc. Ir ne dėl to, kad politikai kažkokį įstatymą pakeitė, o būtent dėl ekonomikos augimo.
N. Mačiulis
Nuo dešimtmečio pradžios Lietuvos BVP padidėjo 14 proc. Latvijos ir Švedijos išaugo 7 proc., Estijos – 2 proc.
„Realios Lietuvos apdirbamosios pramonės apimtys per šį penkmetį padidėjo 36 proc. Latvijos pramonės apimtys nepasikeitė per pastaruosius 5 metus. Estijos sumažėjo 5 proc., o Vokietijos – krito 11 proc. Nėra nė vienos ES valstybės, kuri būti auginusi apdirbamąją pramonę spartesniais tempais.
Kai kurie ekonomistai beda pirštu, kad taip, pelno apmokestinimas yra palankus Lietuvoje, tai čia yra priežastis džiaugtis tuo ir nekeisti to. Nes tai ir lėmė investicijas, reinvesticijas, spartų pramonės augimą“, – tikino N. Mačiulis.
Valdančiųjų siūlomi mokestiniai pakeitimai stabdytų aukštųjų technologijų sektorių
Verslo atstovų spaudos konferencijoje dalyvavusi Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė teigė, kad finansuoti gynybą iš ekonomikos augimo būtų tvariausias lėšų krašto apsaugai šaltinis.
Anot jos, siūlomi mokestiniai pakeitimai stabdytų toliau besiplečiantį aukštųjų technologijų sektorių ir ekonomikos augimą.
„Tikrai yra visos sąlygos toliau augti (...), turime toliau tą palaikyti, nekišti pagalių į ratus. Šiuo atveju tokių mokesčių kaip pelno, GPM didinimas yra trukdžiai, kurie nulemtų lėtesnį ekonomikos augimą“, – žurnalistams sakė G. Verbickaitė.
„Tai lemtų mažesnes investicijas į verslus ir ekonomiką“, – teigė ji.
„Jovalo reforma“
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis valdžios svarstomus mokesčių pakeitimus pavadino „jovalo reforma“, kuri vykdoma prisidengus „gynybos finansavimo rūku“.
„Jeigu mes pasižiūrėtume per atskiras pozicijas, mes pamatytume, kad kiekvieno mokesčio pakėlimo, įvedimo, naujo mokesčio sugalvojimo tikslai yra visiškai skirtingi“, – spaudos konferencijoje teigė A. Romanovskis.
„Nepaisant to, kad mes turime gynybos finansavimo rūką, po juo mes matome, kad nekilnojamąjį turtą (mokestį – BNS) planuojama skirti savivaldybėms, planuojama įvesti cukraus mokesti sveikatos problemoms spręsti (...), iš principo įvesti progresinius mokesčius ir spręsti socialinės nelygybės klausimus“, – teigė LVK prezidentas.
Anot jo, 1 ar 2 proc. punktais padidintas pelno mokestis niekaip negali išspręsti gynybos finansavimo klausimų.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sakė, kad 2023–2024 metais iš mokesčių surinkta 1,7–2 mlrd. eurų viršplaninių pajamų.
„Tai parodo, kad situacija nėra bloga ir kaip tik, jeigu turime gerą situaciją, nereikia jos gadinti, išradinėti kažkokio dviračio ir įvedinėti naujų mokesčių“, – sakė S. Gailiūnas.
Jo teigimu, pelno mokestis yra vienas svarbiausių, į kuriuos dėmesį kreipia potencialūs investuotojai.
76 šalies verslo organizacijos pasirašė kreipimąsi valdžiai, kuriuo prašoma nedidinti gyventojų pajamų ir pelno mokesčių.
Valdančiųjų pasiūlymai
Siekdami surinkti papildomų lėšų gynybai, valdantieji planuoja įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Kol kas sutariama, kad mokesčio išimtys būtų daromos pirmojo būsto savininkams.
Taip pat skaitykite
Taip pat norima įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, planuojama teikti siūlymus dėl didesnių aplinkosauginių mokesčių, progresinio azartinių lošimų apmokestinimo.
Pelno mokestį siūloma didinti vienu procentiniu punktu – iki 17 proc.
Skelbta, kad mokestiniais pakeitimais bus siekiama gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne pagal rūšį, kol kas kalbama apie tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.
Taip pat skaitykite
Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, priėmus pakeitimus, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
