Nepaisant karo pradžioje įvestų ribojimų, kai kurių krovinių į Kaliningradą rieda daugiau

Beveik trejus metus galiojančios kvotos reikšmingai pakeitė per Lietuvą vykstančio Kaliningrado tranzito sudėtį. Nuo 2021-ųjų iki 2024-ųjų bendras srautas į Rusijos eksklavą sumažėjo beveik 26 proc., o atvirkščia kryptimi – 44 proc. Tiesa, yra krovinių, kurių į Kaliningradą pastaraisiais metais vežama daugiau, tai – maisto pramonės produktai.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas apibendrino, kad pagrindinė stebimo sumažėjimo priežastis yra dar 2022 m. vasarą Europos Sąjungos pradėtas taikyti reguliavimas.

„Tada sankcijose atsirado ne tik eksportas ir importas, bet ir žodis „tranzitas“. Pamename, kad buvo diskusijų, ar visiškai nutraukti. Bet galiausiai nustatyta schema, kad būtiniausių prekių tranzitas turi likti, bet atitikti pastarųjų trejų metų vidurkį.

Taip buvo siekiama, kad nevyktų tranzitas iš žemyninės Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą eksportui toliau. Tiesiog palikta tai, ko reikia paties Kaliningrado ekonomikai. Tai ir matome, kadangi praeina metai ir persiskaičiuoja.

Kiek pamenu, kvotos nebūdavo visiškai išnaudojamos, o kadangi yra slenkantis trejų metų vidurkis pagal faktą, atitinkamai ir kvotos yra mažėjančios. Tas mechanizmas daro savo“, – LRT.lt sakė jis.

Draudžiamas importas

Nuo 2022 m. Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Europos Sąjunga agresorei iš viso yra įvedusi 16 sankcijų paketų. Taikomos sankcijos individams ir kitiems subjektams, taip pat įvairūs ekonominiai apribojimai.

Tarp jų yra draudimas importuoti rusišką naftą ir anglis, taip pat – deimantus, plieną, aliuminį, cementą, asfaltą, helį ir kitas chemines medžiagas, medieną, popierių, sintetinę gumą, plastiką, jūros gėrybes, alkoholį, cigaretes, kosmetiką ir auksą, įskaitant papuošalus.

2022 m. Lietuvoje svarstyta, kad šios sankcijos visu pajėgumu galėtų būti taikomos ir Kaliningrado tranzitui, tačiau Europos Komisija vėliau pateikė išaiškinimą, kuriame nustatytas trejų metų vidurkio principas.

„Valstybės narės turės tikrinti, ar tranzito apimtys neviršija pastarųjų trejų metų istorinių vidurkių, ypač atsižvelgiant į tikrąją būtiniausių prekių paklausą paskirties vietoje“, – nurodoma dokumente.

Srautas mažėja

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ LRT.lt pateikti duomenys rodo, kad bendras tranzito srautas į ir iš Kaliningrado mažėja.

Lyginant 2021 ir 2024 m., medienos, skiedros ir popieriaus į Kaliningradą nuvežta 88 proc. mažiau, kietojo mineralinio kuro – 85 proc., juodųjų metalų – 77 proc., naftos ir naftos produktų – 56 proc., cheminių ir mineralinių trąšų – 39 proc. mažiau.

Tačiau per šį laikotarpį 6 proc. padidėjo konteinerių tranzitas, 24 proc. – augalinės kilmės produktų, 26 proc. – mineralinių produktų, 281 proc. – maisto pramonės produktų ir net 765 proc. likusių krovinių tranzitas.

Gerai Kaliningrado tranzito klausimą išmanantis buvęs Seimo narys liberalas Raimundas Lopata svarstė, kad smarkiai išaugę kai kurių produktų kiekiai rodo, jog Rusijos eksklavas lieka išlaikytinis.

„Eksklavas minta iš Maskvos labiau, nei atiduoda, grubiai tariant. Tai parodo maisto pramonės produktų eilutė“, – sakė jis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad į Kaliningradą prekės, kurioms taikomos sankcijos, vežamos tarsi jos nebūtų panaudojamos kare.

„Yra nafta ir naftos produktai, skaičius sumažėjęs, bet išlieka. Juk tie produktai gali būti naudojami kariniams tikslams. Dar neaišku, kas yra likę kroviniai, kurių tranzitas išaugęs. Įdomu, kas ten yra. Iš Kaliningrado vežama mažiau, matyt, rapsų, tai viskas naudojama toje teritorijoje“, – pateiktą statistiką komentavo jis.

„LTG Cargo“ duomenimis, 2024 m., palyginti su 2021 m., augalinės kilmės produktų iš Kaliningrado tranzitu išvežta 98 proc. mažiau, likusių krovinių – 88 proc., konteinerių – 46 proc., maisto pramonės produktų – 31 proc., o medienos, skiedros ir popieriaus – 20 proc. mažiau.

Bando įdarbinti uostą

T. Povilauskas pastebėjo, kad, kalbant apie Kaliningrado tranzitą, svarbus ir šios Rusijos srities uosto klausimas.

„Jie nebeturi realaus sujungimo su likusiu pasauliu, todėl iš esmės darbas vyksta tik su kitais Rusijos uostais – Sankt Peterburgu ir pan.

Jei tikėsime jų oficialia statistika, Kaliningrado uosto krova su kitais Rusijos uostais pernai augo. Ne tokiu pat dydžiu (koks yra tranzito sumažėjimas – LRT.lt), bet padidėjimas yra. Turbūt dalis krovinių, kurių kvotos yra išnaudotos, gali būti gabenama konteineriais jūra“, – svarstė SEB ekonomistas.

Vis dėlto jis priminė, kad kai kuriuos krovinius, pavyzdžiui, grūdus, vežti geležinkeliais apsimoka labiau.

„Kol turi galimybę, tol veži. Bet ką gali konteinerizuoti, tikslas – gabenti laivais, mažinti dalį geležinkeliais“, – sakė T. Povilauskas.

Peršasi analogija su Krymu

Kaliningradas ir per Lietuvą vykstantis tranzitas visada buvo jautrus santykių su Rusija klausimas. Prezidento Gitano Nausėdos vertinimu, šiuo metu nereikėtų daryti dirbtinių krizių šia tema.

„Nežinau, ar čia šitoje vietoje reikia tampyti Rusiją už ūsų, nes mes turime spręsti tuos tranzito klausimus, kurie natūraliai susidarę – gamtinių dujų, žmonių judėjimo, prekių judėjimo, kad būtų įmanomas normalus susisiekimas su Kaliningradu“, – praėjusią savaitę Vilniaus knygų mugėje sakė šalies vadovas.

Anot jo, dirbtinos krizės tik provokuotų konfliktą ir eskaluotų situaciją.

Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pastebima, kad prekių ir gamtinių dujų tranzitas per Lietuvą į Kaliningrado sritį Rusijai išlieka aktualus.

„Neatmestina, kad, esant politinei valiai, Kaliningrado tranzitą Rusija išnaudotų įvairioms provokacijoms, pavyzdžiui, siekdama apkaltinti Lietuvą vykdant Kaliningrado srities blokadą“, – rašoma dokumente.

Savo ruožtu R. Lopata svarstė, kad Lietuva gali sulaukti spaudimo iš kitos pusės – apie sankcijų Rusijai švelninimą kalbančios naujosios JAV administracijos.

„Mes taip ir nepaskelbėme sankcijų, kai mums išlaužė rankas, nes mus traktuoja kaip Dancigo koridorių. (...) Daug kas žadėjo iš mūsų valdžios važiuoti į JAV ir atsivežti porą amerikonų fabrikų. Kas bus, jeigu jų administracija mainais norės tranzito pilnoje apimtyje? Ką darysime – klausimas atviras. Situacija su nuolaidomis, kurios buvo padarytos rusams iš ES pusės su mūsų sutikimu, tai – neramina“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Kaliningradą buvęs Seimo narys užsiminė ir apie juodžiausią scenarijų.

„Norom nenorom peršasi analogija su Krymu. Užtikrinti susisiekimą Kaliningrado su Rusija pilnoje apimtyje – tai juodžiausias scenarijus. Yra tos rizikos ir grėsmės.

Kitas klausimas – kaip yra su mūsų regioniniais gynybos planais? Jie neatšaukti, kol amerikiečiai čia dar yra. Bet vis tiek klausimas išlieka atviras, o Kaliningrado veiksnys susijęs su rizikomis“, – kalbėjo R. Lopata.