Keleivių ir prekių tranzitas tarp Kaliningrado srities ir žemyninės Rusijos vyksta nuo 2003 m. liepos. Pastaruoju metu krovinių apimtys mažėja, o keleiviai nebestoja Vilniuje. Skaičiuojama, kad per visą laikotarpį – nuo 2003 iki 2027 m. – tranzito schemai skirta 539,2 mln. eurų.
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis prisimena, kad 2002 m. pabaigoje susitarti dėl europinio finansavimo pavyko gan nesunkiai. „Galima sakyti, buvo telefonu susitarta“, – sakė jis.
Visgi diplomatas neabejojo, kad tranzito klausimas „visu aštrumu“ gali vėl iškilti pasibaigus Rusijos karui prieš Ukrainą.
Tam pritarė ir signataras Albinas Januška. „Tai yra tam tikra uždelsto veikimo bomba“, – apie 2022 m. atsiradusią išimtį prekėms, kurioms taikomos sankcijos, pažymėjo jis.
Minint įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį, LRT.lt skelbia temų ciklą, kaip per šį laikotarpį pasikeitė šalies ir gyventojų ekonominė padėtis, kodėl reikėjo uždaryti Ignalinos AE, ar ES galios centras keliasi į Rytus ir kuo Lietuva svarbi Bendrijai, o ši – mums.
Vykdo keturis keleivių vežimus
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) duomenimis, 2023 m. Kaliningrado tranzitu, skaičiuojant visus krovinius, kurie į ir iš Kaliningrado srities pervežti per Lietuvos teritoriją, nepriklausomai nuo jų pradinės ir galinės stoties, pervežta 20 proc. mažiau nei 2022 m., t. y. apie 6,5 mln. tonų krovinių.
LTG grupės ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė LRT.lt informavo, kad jie šiuo metu pagal Europos Sąjungos (ES) susitarimus vykdo keturis tranzitinius keleivių vežimus per Lietuvą tarp Kaliningrado srities ir žemyninės Rusijos.
Du vežimai vyksta maršrutu Kaliningradas–Maskva–Kaliningradas, ir po vieną Kaliningradas–Sankt Peterburgas bei Kaliningradas–Adleris–Kaliningradas (Adleris – kurortas Krasnodaro krašte, Juodosios jūros pakrantėje).
„Tranzitinių traukinių sustojimas Lietuvoje sustabdytas dar prasidėjus COVID-19 pandemijai, o Rusijai pradėjus plataus masto invaziją 2022 m. vasarį nebuvo atnaujintas“, – priminė ji.
Susitarė dėl 15 mln. eurų per metus
A. Valionis pasakojo, kad Lietuva dėl ES finansavimo Kaliningrado tranzitui susitarė 2002 m. gruodį.
„Man būnant Lietuvos ambasadoje Kopenhagoje, paskambino tuometis Europos Komisijos (EK) narys Günteris Verheugenas, irgi, matyt, galus sudūrinėdamas. Jis paklausė, kokios reikalingos sumos. Kaip buvo aptarta, sumą paminėjau – 15 mln. eurų per metus. Tokia suma ilgą laiką buvo duodama. Iš pradžių buvo skirta 3 metams 45 mln. eurų“, – sakė jis.
Diplomatas prisiminė, kad Rusija mėgo eskaluoti Kaliningrado tranzito temą.
„Svarbus niuansas – tai buvo atskiras protokolas prie įstojimo į ES sutarties, dėl mūsų įstojimo į Šengeno erdvę. Jis tiesiogiai siejosi su Kaliningrado reikalais, kadangi Rusija ne kartą eskaluodavo tą temą. Abejonių buvo išreiškęs ir portugalas, Europos vidaus reikalų komisaras António Vitorino, kad Kaliningradas yra labai jautri vieta ir reikia viską kruopščiai padaryti, nes tai gali tapti kliūtimi įstoti į Šengeną. Dėl to atsirado atskiras protokolas.
Jo esmė tokia, kad Lietuva įstoja į Šengeno erdvę kartu su pirmąja naujųjų narių grupe. Reiškia, tarsi nesame Kaliningrado srities įkaitai, o atvirkščiai – jei čia kas nors blogai, tada visi kiti naujieji nariai yra mūsų problemos su Kaliningradu įkaitai“, – LRT.lt aiškino A. Valionis.
Taip pat skaitykite
Dėl tranzito veikimo detalių buvo tariamasi jau 2003 m. pradžioje.
„Rusijos delegacijai vadovavo jų užsienio reikalų viceministras Sergejus Razovas, bet pagrindiniu smuiku ten grojo prezidento Vladimiro Putino atstovas Kaliningrado srities reikalams, mums visiems gerai žinomas odiozinis Dmitrijus Rogozinas. Jis atvyko į Lietuvą ir pradėjo reikalauti. Derybų pradžioje pasakė, kad iš vieno Rusijos regiono į kitą Rusijos regioną niekas su užsienio pasais nevažinės. Pradėjome atsakinėti, kad su moksleivių, studentų, tarybiniais ar medžiotojų bilietais niekas irgi nevažiuos. Į Lietuvą bus galima įvažiuoti tik su užsienyje veikiančiu Rusijos piliečio dokumentu.
Jis grįžo į Maskvą, pasikvietė EK atstovą Maskvoje Richardą Wrightą ir pasakė, kad A. Valionis buvo provokatyvus, norėjo išeiti, nutraukti derybas. Esą jiems naujas prezidentas Rolandas Paksas pasakęs, kad mane nuims ir Lietuvos pozicija pasikeis. Dėl to nereikia į ją kreipti dėmesio. Aišku, gavome šių teiginių kopiją. Juokavome, kad kol kas Lietuvos reikalai sprendžiami Lietuvoje, ne Maskvoje. Galų gale, su keleivių tranzitu baigėsi taip, kaip baigėsi“, – dėstė A. Valionis.
Jis paaiškino, kad pavyko rasti gerą formulę.
„Pirkdamas bilietą kasoje Rusijos pilietis palieka informaciją apie save. Ji patenka į mūsų atstovybes, į serverius, kurie yra ES dalis. Ten yra žmonės, kurie tikrina. Viskas iki šiol veikia, nors pradžioje ir buvo kelios provokacijos. 2003 m. liepą tranzitas prasidėjo. Buvo visokių bandymų ir primušti mūsų žmones. Bet jau 20 metų jokių problemų su keleivių tranzitu nėra.
Su prekių tranzitu mums buvo problema, kadangi daug prekių vežėme iš Kazachstano, iš Rusijos į Klaipėdą. Prekių tranzitui į Kaliningradą didėjant, jos ėjo Klaipėdos sąskaita. Rusija labai sukėlė tarifus ne į jos pačios uostus, o į užsienio. Mūsų Klaipėdos uostas buvo pasidaręs nekonkurencingas“, – prisiminė A. Valionis.
Blogas precedentas dėl suverenumo
Dar viena problema su prekių tranzitu kilo 2022 m., įsigaliojus ES sankcijoms už agresiją Ukrainoje. Iš pradžių dalies prekių, pavyzdžiui, cemento ar alkoholio, tranzitas buvo trumpam sustojęs. Tačiau netrukus EK pateikė gaires, kurios leido Rusijai geležinkeliais gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, į ir iš Kaliningrado srities per ES teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams.
Taip pat skaitykite
A. Januška tokį sprendimą vadina blogu precedentu.
„ES priėmė sprendimą spaudžiama dezinformacijos, kurią naudojo Rusija, kad Lietuva kažką trukdo. Bet mes tiesiog nepraleidome tų prekių, kurios buvo sankcionuotos. <...>
Manau, tai yra blogai. Suformuotas išimtinis „koridorius“ iš ES teisės per Lietuvos teritoriją. Tai blogas precedentas ir Rusijos iškovojimas, kurį ji gins, ir mums bus labai sunku grįžti atgal netgi po karo. Tikėkimės, jis baigsis mūsų pergale, tada bus lengviau. Bet jei nebus, tai bus sudėtingas dalykas, jei vertinsime savo suverenitetą rimtai, turėsime ką nors su tuo daryti. Tai yra tam tikra uždelsto veikimo bomba“, – svarstė jis.
Pašnekovas taip pat priminė, kad Lietuvos suverenumo klausimas Kaliningrado tranzito temoje kildavo nuo pat 1990-ųjų.
„Ten buvo karinio tranzito į Kaliningradą reikalas. Buvo labai aštrios temos, susiformavo lietuviška diplomatinė tradicija, kad svarbu išlaikyti suverenitetą bet kokiomis sąlygomis – kad ir labai rimtų peštynių metu. Kai buvo sureguliuotas karinis tranzitas, pavyko pasiekti, kad būtų galimybė tikrinti ir išduoti leidimus. Buvome pasilikę tą teisę, nebuvo sukurtas „koridorius“ per šalį, kur rusai galėtų važiuoti neinformuodami Lietuvos pusės.
Tada tas pats buvo pakartota ir su keleiviais, stojant į ES. Buvo norima padaryti „koridorių“, mūsų nekontroliuojamą, užplombuotą. Pavyko pasiekti, nors ir reikėjo susimokėti, turėjome kontrolę. Buvo įvažiavimas į Lietuvos teritoriją, ne ekstrateritorialumas. ES buvo skyrusi pinigų, turėjome savo konsulinius žmones, kurie lipdavo į traukinį. Nors vizų nereikėjo, reikėjo specialių leidimų“, – pastebėjo jis.
Galimi scenarijai
A. Valionis svarstė, kad pasibaigus karui Ukrainoje galimi trys Kaliningrado tranzito ateities scenarijai.
„Pirmas – niekas nepasikeis. Antras variantas – aštresnis, kad Kaliningrado sritis demilitarizuojama. Manau, tai ir jai pačiai yra problema, negali normaliai vystytis. Jie priklausomi nuo Rusijos kariuomenės ir praktiškai diktuojama dėl didelių kontingentų, kurie ten buvo. Dabar jie gerokai aptirpę, nes sudėjo savo galvas Ukrainoje.
Galiausiai, trečias variantas – jei pradėtų byrėti Rusija, visai neatmestina, kad Kaliningradas taptų „Baltijos rusų respublika“. Tokių idėjų prezidento Boriso Jelcino valdymo metais buvo. Jis sakė – imkite tiek valdžios ir suvereniteto, kiek pajėgsite paimti. Buvo nemažai veikėjų, kurie puoselėjo tai.
Žinoma, visi šie scenarijai iliuziniai. Įvertindami visas aplinkybes, galime kalbėti, kad pirmiausia Ukrainos pergalė turėtų būti, kad ji susigrąžina visas okupuotas teritorijas. Tada Rusija išmoka reparacijas ir atstato, ką sugriovė. O galiausiai pradedame mažinti sankcijas, megzti santykius su Rusija. Tada visi tie klausimai iškils visu aštrumu“, – komentavo A. Valionis.
Savo ruožtu A. Januška įspėjo, kad Kaliningrado tranzitas ir dabar, ir ateityje gali būti provokacijų šaltinis.
„Neturi būti Lietuva išimtis iš ES teisės dėl to, kad Rusija turi interesą čia – kad trečioji šalis galėtų diktuoti ES teisinius pakeitimus. Jeigu kada nors bandysime atstatyti savo visateisiškumą ES teisėje, Rusija su tuo nesutiks ir turėsime rimtą konfliktą. Jei nenorėsime konflikto, turėsime gyventi, kaip yra. Tranzitas traukiniais ir automobiliais yra galimybė provokacijoms. Manau, ta prasme tai nėra gerai“, – komentavo jis.
Schemai skirta 0,5 mlrd. eurų
Tai, kad ES padeda Lietuvai įgyvendinti specialią Kaliningrado tranzito schemą, įrašyta atskirame Lietuvos stojimo į ES sutarties protokole. Jame nurodoma atlyginti visas papildomas Lietuvos išlaidas, susijusias su konkrečių tokiam tranzitui skirtų teisinių nuostatų įgyvendinimu.
„Nuo 2003 m. liepos 1 d. Rusijos Federacijos piliečiai, keliaudami iš pagrindinės Rusijos dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal, vietoje vizų gali gauti supaprastintą tranzito dokumentą (STD) arba supaprastintą tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD)“, – nurodoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) komentare LRT.lt.
Ministerija paaiškino, kad finansavimo reikalavimus atitinka tokios papildomos išlaidos, kurios atsiranda tiesiogiai dėl konkrečių specialios tranzito programos įgyvendinimo reikalavimų, t. y. investicijų į infrastruktūrą, specialią tranzito programą vykdančio personalo mokymo išlaidų, papildomų veiklos sąnaudų, įskaitant konkrečiai specialios tranzito programos veiklą vykdančio personalo atlyginimus.
Iš viso schemos įgyvendinimui nuo 2003 m. iki 2027 m skirta 539,168 mln. eurų ES lėšų.
„2003–2006 m. 52,6 mln. eurų (per PHARE 2003 m. ir specialiąją Kaliningrado tranzito schemą 2004–2006 m.); 2007–2013 m. 108 mln. eurų (per Išorės sienų fondą); 2014–2020 m. 154 mln. eurų (per Vidaus saugumo fondą); 2021–2027 m. 224,568 mln. eurų (per Sienų valdymo ir vizų politikos priemonę, įtrauktą į Integruoto sienų valdymo fondą“, – detalizavo ministerija.
Nurodyta, kad 2021–2027 m. laikotarpiu bus finansuojamas dokumentų išrašymo ir įteikimo sistemų atnaujinimas, reagavimo pajėgumai, tranzitu vykstančių keleivių kontrolės užtikrinimas.
„2023 m. EK Lietuvai skyrė papildomą 24 mln. eurų vertės paramą. Už šias papildomai skirtas lėšas Valstybės sienos apsaugos tarnyba planuoja įsigyti sraigtasparnį, iš kurio bus stebimi tranzitiniai traukiniai, įsigyti daugiau transporto priemonių, pasislėpusių asmenų aptikimo įrangos, atnaujinti traukinių stebėjimo sistemą, pravesti taktinius pareigūnų mokymus, daugiau lėšų skirti papildomos veiklos sąnaudoms kompensuoti“, – nurodė VRM.
Artimiausiais metais taip pat ketinama patobulinti STD arba STGD išdavimo IT sistemą (STDIS).
„Atnaujinus STDIS, popierinė STD arba STGD prašymo forma bus pakeista elektronine priemone, o popierinis STD arba STGD lipdukas bus pakeistas skaitmeniniu STD arba STGD, jei bus priimti būtinieji teisės aktai. Siekiant užtikrinti geresnį konsulinių paslaugų prieinamumą, STD bus išduodami ne tik Lietuvos ambasadoje Rusijos Federacijoje (Maskvoje), generaliniame konsulate Kaliningrade, bet ir konsulate Sovetske“, – dėstė ministerija.
