Keblus atstuminės kelių rinkliavos sistemos („e-tolling“) įgyvendinimas galėtų būti išspręstas jį patikint valstybinei bendrovei „Via Lietuva“, sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Jis norėtų taikiai išsiskirti su anksčiau šio projekto konkursą laimėjusia, bet dėl teisinių ginčų jo įgyvendinti negalėjusia „Proit“.
Interviu LRT.lt E. Sabutis pristatė, kokioje stadijoje šiuo metu yra sistemos „e-tolling“ klausimas, dėl kurio Lietuva jau yra gavusi Europos Komisijos įspėjimą.
„Seimo pavasario sesijoje teiksime Kelių fondo įstatymo pakeitimus, kurių logika tokia, kad visi už mokamus kelius per sistemą „e-tolling“ surinkti pinigai grįš tų kelių remontui ir priežiūrai“, – komentavo jis.
Ministras sakė pritariantis buvusio „Via Lietuvos“ vadovo Mariaus Švaikausko atleidimui, tačiau neigė, kad jo vieta ruošiama socialdemokratų partijos nariui. Jis taip pat nuramino, kad Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas bent artimiausiu metu galės tęsti savo pareigas.
– Praėjusią savaitę „Via Lietuva“ informavo, kad kartu su Susisiekimo ministerija vertina bent keturias skirtingas sistemos „e-tolling“ projekto įgyvendinimo alternatyvas. Kokios jos?
– Visas keturias pristatyti nėra didelės prasmės, nes viena alternatyva galbūt yra labiau miglota už kitą. Prieš užimdamas šias pareigas turbūt labiausiai norėjau, kad būtų pasirinkta tokia alternatyva, kurią mes galėtume įgyvendinti greičiausiai. Aišku, tai buvo pirminiai norai.
Mano manymu, šiandien labiausiai vertinama turėtų būti alternatyva, kad sistemą „e-tolling“ pradėtų kurti pati „Via Lietuva“. Atėję čia, politinei komandai pradėjus kartu su teisininkais vertinti mūsų galimybes, supratome tai.
Šiandien labiausiai vertinama turėtų būti alternatyva, kad sistemą „e-tolling“ pradėtų kurti pati „Via Lietuva“.
Viena tų alternatyvų buvo, kad pati ministerija galėtų vykdyti šį projektą, bet supratome, kad tada reikėtų ministerijoje priimti daugiau informacinių technologijų specialistų, o tai net nėra būdinga pačiai ministerijai. Be to, ten yra atitinkami atlyginimai, kurie greičiausiai nebūtų konkurencingi darbo rinkoje.
Antra alternatyva buvo, kad įgyvendintų „Via Lietuva“. Aišku, buvo dar ir kitos alternatyvos, kurios buvo užstrigusios teisme. Trečioji – pasirinkti tą pačią konkursą laimėjusią įmonę. Tačiau su tuo susiję teismai užtruko daugiau nei trejus metus, o per tą laiką sąlygos pasikeitė. Tada reikėtų naują konkursą skelbti ir nežinia, kuo jis baigtųsi. Beje, buvo ir dar vienas – nuomos konkursas. Bet apie jį net nėra ką kalbėti, nes jis yra dabar teisme lygiai taip pat.
Taigi, rimčiausiai vertiname alternatyvą, kad pati „Via Lietuva“ kurtų.
– T. y. savo vidiniais resursais sukurtų visą sistemą „e-tolling“?
– Taip. Tai sistemai yra nemažai kamerų, kurios jau pastatytos ir įrengtos. Tą „Via Lietuva“ ir turėjo padaryti.
– Tačiau dar turėtų sukurti programėlę ir pan.
– Iš esmės kalbame apie programinę įrangą: mobiliesiems telefonams skirtą aplikaciją. Tačiau nenoriu plėstis, nes tikrai dar negaliu atsakyti, kad taip bus, o ne kitaip.
Taip pat skaitykite
– Ar „Via Lietuva“ yra pajėgi padaryti tai savo resursais?
– „Via Lietuva“ teigia, kad yra pajėgi.
– Ar sistema pradės veikti 2026 m. sausio 1 d.?
– Planas yra toks. Labai norėčiau nukeliauti laiku į šią datą, tačiau to negaliu padaryti. Yra dirbama ta linkme.
– Prieš kelerius metus viešąjį „e-tolling“ sukūrimo pirkimą laimėjusi „Proit“ sako, kad yra pasiruošę pasirašyti sutartį. Prieš tai negalėjo to padaryti dėl užsitęsusių teismų. Ką su jais darysite?
– Mano manymu, geriausia būtų, kad tai būtų įvertinta teisiškai – kad teisininkai įvertintų, kurioje čia esame stadijoje ir ką galime padaryti. Dabar negaliu atsakyti – darysime tą ar tą, negavęs normalaus teisinio pagrindimo.
– Jeigu tas teisininkų vertinimas parodytų, kad atsisakymas dirbti su „Proit“ valstybei kainuotų labai brangiai, tarkime, baudas reikėtų mokėti už sutarties nevykdymą, ar tai gali pakeisti sprendimą, kaip bus įgyvendinamas „e-tolling“?
– Laikas parodys. Labiausiai norėčiau, bet tikrai negaliu garantuoti, kad jeigu ir bus atsisakyta, kad tai būtų padaryta normaliomis teisinėmis priemonėmis, priėmus bendrą ir abi šalis tenkinantį sprendimą. Tikrai nenorėčiau, kad būtų prieita prie baudų, nes panašu, kad po to vėl būtų teismai.
– Kaip apskritai vertinate tai, kad net ir tokie valstybei svarbūs konkursai Lietuvoje gali užtrukti kelerius metus dėl bylinėjimųsi teismuose?
– Ankstesnės kadencijos metu buvo vertinama, kad tai praeis gerai ir greitai. Matyt, buvo įsivaizduojama, kad nebus tokių pasekmių, su kuriomis dabar turime tvarkytis. Praėjusią kadenciją, dar man dirbant Seime, puikiai atsimenu, kaip metų pabaigoje kildavo ginčų, kodėl dar nėra „e-tolling“, būdavo atsakymas, kad vyksta teisminiai ginčai ir dėl to atitinkamas įstatymo nuostatas vėl turime pratęsti metams.
Kodėl taip atsitiko? Man dabar pačiam jau sunku atsakyti, nes tuose procesuose visiškai nedalyvavau. Bet tuo metu buvo pasirinktas toks sprendimas.
Pačiai valstybei (ir mums Vyriausybėje, ir Seimui) šiais laikais reikėtų pagalvoti, kad galbūt reikėtų teikti pirmenybę kai kuriems projektams, kurie yra tikrai svarbūs valstybei, jos ateičiai.
Reikėtų pagalvoti, kad galbūt reikėtų teikti pirmenybę kai kuriems projektams, kurie yra tikrai svarbūs valstybei.
Šiuo atveju mums tie pinigai svarbūs, kad būtų įkurtas kelių fondas. Reikia galvoti, ar daryti tai laikantis viešųjų pirkimų tvarkos, kokia yra dabar. Aš jos nekritikuoju, tiesiog sakau, kad, atsižvelgiant į istorinę patirtį, nemažai tokių pirkimų atsiduria teismuose. O teismai kainuoja ne tik pinigus, bet ir laiką, nepasiektą rezultatą tuo metu, kai norėjai jį pasiekti.
Yra labai geras pavyzdys – koncertinos įrengimas, kurį „EPSO-G“ vykdė neskelbdama pirkimo. Nebuvo jokio viešojo konkurso, valstybei tikrai reikėjo šio projekto. Būtų įdomu pamatyti, jei būtų darę kitaip, ar ją šiandien turėtume išvis. Tačiau tai teoriniai pasvarstymai.
– Kiek šimtų milijonų eurų Lietuva jau neteko dėl to, kad neveikia „e-tolling“?
– Čia hipotetiniai pasvarstymai, nes šiuo atveju mes galvojame, kad galėtumėme surinkti, ir lyginame su tuo, kiek surenkame. Esu matęs įvairių svarstymų – nuo pusės milijardo ir net iki didesnių sumų. Man sunku vertinti, kad mes praradome. Sakyčiau, kad galėjome gauti daugiau. Žiūriu optimistiškai.
Dabar turime elektroninių vinječių sistemą, iš kurios gauname apie 70 mln. eurų per metus. Mes vertiname, kad su sistema „e-tolling“ geriausiomis sąlygomis galėtume gauti apie 200 mln. eurų.
Su sistema „e-tolling“ geriausiomis sąlygomis galėtume gauti apie 200 mln. eurų.
– Galbūt verta padidinti el. vinječių kainas, kol dar nėra „e-tolling“?
– Kiek mane informavo ministerijos specialistai, jos jau yra maksimaliai išdidintos. Yra lubos ir jų daugiau negalima didinti. Tuo metu „e-tolling“ sistema irgi savo logiką turi. Tai atstuminė sistema – vežėjas moka tiek, kiek kilometrų nuvažiuoja mokamu keliu, o ne už dieną, parą ar metus.
Tas nuvažiuotas kilometras irgi turi sudedamąsias dalis: infrastruktūrinę, anglies dvideginio ir svorio. Tai ne mūsų išrasta sistema, ji galioja ne vienoje Europos Sąjungos šalyje.
– Europos Komisija jau įspėjo Lietuvą dėl Eurovinjetės direktyvos neįgyvendinimo, tai susiję su „e-tolling“ vėlavimu. Ar kalbėjote apie tai per vizitą Briuselyje?
– Ne, šita tema nebuvo aptarinėjama tuo aspektu, kad mes vėluojame. Tikrai niekas negrūmojo pirštu. Kitais aspektais, bet ne su Komisija, aptarinėjome. Kai kažkas klausdavo, papasakodavome, kaip sekasi. Pats iš EK priekaištų dar nesu gavęs.
– EK įspėjime yra ir 2 mėn. terminas, kada reikia priimti kažkokį sprendimą. Kaip suprantu, iki tada galutinę alternatyvą šiai sistemai jau turėsite?
– To labai norėčiau, tačiau tai susiję ir su būsimu kelių fondu. Viena yra įvedus sistemą „e-tolling“ rinkti pinigus, o kita – atsakyti sau, kur mes juos renkame ir dėl ko, kam jie bus skirti.
Seimo pavasario sesijoje teiksime Kelių fondo įstatymo pakeitimus, kurių logika tokia, kad visi už mokamus kelius per sistemą „e-tolling“ surinkti pinigai grįš tų kelių remontui ir priežiūrai.
– Kas Lietuvai gresia neįgyvendinus šios direktyvos? Baudos?
– Nenoriu sakyti, kad mums nepavyks jos įgyvendinti. Esu optimistiškai nusiteikęs, kad per šiuos metus tuos darbus atliksime. Net jei jų neatliksime per šiuos metus, dar turime truputį laiko ir galime pratęsti. Aišku, tai nei politiškai, nei kaip nors kitaip neatrodytų gražiai. Tam esame sutelkę visas jėgas, kad būtent galėtume šį darbą atlikti.
– Buvo atleistas „Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas. Ar jūs palaikėte šį sprendimą?
– Ir aš asmeniškai, ir mes kaip ministerija palaikome „Via Lietuvos“ valdybos sprendimą. Palaikome išsakytus argumentus ir patys savo poziciją išsakėme. Ir jų, ir mūsų pozicija šiuo atveju sutampa.
Taip pat skaitykite
– Man asmeniškai nėra iki galo aišku, kodėl jis buvo atleistas.
– Žinokite, čia neišsiplėsiu, nes pats būdamas teisininkas žinau, kad kuo daugiau ką nors pasakai, tuo tas greičiau gali sugrįžti atgal. Šiandien pozicija yra tokia, kad pasakyta viešai „Via Lietuvos“ valdybos pozicija, buvo viešai išsakyta ir ministerijos pozicija. Jos šiandien ir laikomės.
– Kaip galvojate, koks turėtų būti naujasis „Via Lietuvos“ vadovas?
– Naujasis vadovas turėtų atliepti tuos lūkesčius, kuriuos keliame ir dabar. Reikėtų kuo greičiau įvesti sistemą „e-tolling“. Tai pagrindinis dalykas.
Kitas dalykas – ko norėtųsi labiau – aiškesnės kelių remonto ir priežiūros sistemos. Reikėtų labai aiškiai sudėliotų prioritetų. Kas ir kada bus padaryta, kalbant paprastai. Šis klausimas susijęs ne tik su pačia „Via Lietuva“. Ji galėtų dirbti kartu su Krašto apsaugos ministerija, kadangi labai gerai matome, kad kai kurie keliai yra prioritetiniai ne tik mums, bet ir kariškiams, kurių technika jais juda arba turėtų judėti. Jei juda nepakankamai efektyviai, tai KAM galėtų indikuoti, ką ir kur reikėtų padaryti.
– Kai kurie bendrovių valdysenos ekspertai nuogąstauja, kad tiek M. Švaikausko atleidimas, tiek naujas konkursas gali būti politizuoti. Kaip vertintumėte, jei „Via Lietuvai“ pradėtų vadovauti socialdemokratas?
– Aišku, visada reikia atsižvelgti į žmogaus kompetenciją, kvalifikaciją ir darbo patirtį. Šiuo atveju sunkiai įsivaizduoju, kad prierašas „socialdemokratas“ žmogui atstotų prieš tai minėtus dalykus.
Aš asmeniškai nepažįstų iš socialdemokratų partijos tokių žmonių, kurie galėtų užimti tokias pareigas. Bent jau nesu susipažinęs su jų biografijomis. Tačiau jiems tikrai nėra draudžiama ten dalyvauti.
Asmeniškai nepažįstų iš socialdemokratų partijos tokių žmonių, kurie galėtų užimti tokias pareigas.
Sunku pasakyti, ką pasirinks valdyba. Tačiau galiu pasakyti, kad iš ministerijos nebus jokių indikacijų, kad vienas iš pasirinkimo kriterijų yra politinė priklausomybė kuriai nors partijai.
Dar savęs reikėtų paklausti, o jei laimės žmogus, kuris yra konservatorių partijos narys? Jei bus taip, nemanau, kad tai būtų žmogui minusas ir viskas sustotų.
Taip pat skaitykite
– Girdėjau pasvarstymą, kad tikrai atsirastų korupcijos regimybė, jei, pavyzdžiui, Mindaugas Sinkevičius taptų „Via Lietuvos“ vadovu.
– Neįsivaizduoju, kaip po teismo sprendimo M. Sinkevičius galėtų pretenduoti į šias pareigas, kadangi tai yra akcinė bendrovė, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų.
– Jam yra uždrausta užimti renkamas ir paskiriamas pareigas, tai šios pareigos yra paskiriamos ir jų jis negalėtų užimti?
– Taip.
– Aišku. Dar dėl Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo Vladimiro Vinokurovo norėčiau paklausti. Skaičiuojama, kad direkcija pastaraisiais metais galėjo padaryti 200 tūkst. eurų žalą gamtai. Ar jo gali laukti M. Švaikausko likimas?
– „Galėjo“ ir „padarė“ yra du labai skirtingi dalykai. Mes irgi gilinamės į šią situaciją. Džiaugiuosi, kad žurnalistai irgi gilinasi ne tik į šią, bet ir į įvairias kitas situacijas. Kad prižiūri lygiai taip pat, kaip ir mes prižiūrime mūsų valdomas įmones.
Tačiau atsakyti į visus šiuos klausimus šiandien dar labai anksti. Jeigu būtų įrodyta, kad tikrai yra kažkokie pažeidimai padaryti, tada galėtume kalbėti apie vadovo ateitį. Lietuva yra teisinė valstybė, įrodinėjama teisme. Šiandien įmonės valdyba neindikuoja, kad ruošiasi arba galvoja apie šio vadovo ateitį.
