Žinia apie valstybės kelių bendrovės „Via Lietuva“ vadovo Mariaus Švaikausko atleidimą buvo kaip žaibas iš giedro dangaus. Sektoriuje veikiantį verslą vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko sako dar nesulaukęs paaiškinimo, kas lėmė tokį sprendimą. Savo ruožtu bendrovių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius teigia, jog tokie dalykai kenkia Lietuvos progresui.
„Panašu, kad „siūliukai“ tampomi kažkur ministerijose, net ir darant įtaką valdybų darbui. Nurodo: „Atleisk tą direktorių, paskirk tą.“ Mes grįžtame arčiau tarybinių laikų, o ne tos Lietuvos, apie kurią norime kalbėti“, – sakė jis.
Apie tai, kad dvejus metus kelių bendrovei „Via Lietuva“ vadovavęs M. Švaikauskas atleidžiamas iš darbo, LRT.lt pranešė vasario 7 d. Tądien nurodyta, kad bendrovei reikalingos kitokios vadybinės kompetencijos.
Taip pat skaitykite
Praėjusią savaitę LRT.lt prašė interviu su „Via Lietuva“ valdybos pirmininke Rūta Butautaite-Pivoriūniene, tačiau ji kalbėtis gyvai atsisakė, nurodė klausimus pateikti raštu bendrovės Komunikacijos skyriui.
Šią savaitę „Via Lietuva“ pranešė, kad po M. Švaikausko atleidimo bendrovę palieka ir jo pasamdyta Korporatyvinių reikalų grupės vadovė Renata Saulytė ir Projektų valdymo grupės vadovas Gediminas Katinas.
„Vadovų komandai, kaip ir visuomenei, valdyba turėjo lakonišką įvykių paaiškinimą – toks sprendimas. Ir kur kas konkretesnį pasiūlymą – jei sprendimas netenkina, durys iš įmonės visiems atviros“, – socialiniame tinkle rašė R. Saulytė.
„Įdomus jausmas, kai viskas aplinkui sustoja ir ateina tyla“, – komentavo G. Katinas.
Kalti garsiai nuskambėję atvejai
„Via Lietuva“ trečiadienį LRT.lt perdavė savo valdybos atsakymus dėl M. Švaikausko atleidimo priežasčių. Juose dėstoma iš esmės tas pats, kas ir prieš kelias savaites.
„Kaip jau buvo minėta „Via Lietuva“ valdybos išplatintame pranešime anksčiau, pastaruosius porą metų įmonė išgyveno didelę transformaciją: įmonė tapo akcine bendrove, keitėsi organizacinė struktūra, buvo įdiegti projektų valdymo principai ir gerosios valdysenos praktikos. „Via Lietuva“ valdyba vertina M. Švaikausko indėlį į šiuos teigiamus įmonės pasikeitimus ir pasiektus rezultatus.
Vis dėlto šis transformacijos etapas įmonėje yra baigtas, toliau laukia kiti ambicingi tikslai, susiję su tvaraus kelių infrastruktūros finansavimo, valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strategijos atnaujinimo, kelių infrastruktūros įveiklinimo procesais.
Sėkmingai bendrovės veiklai kritiškai svarbu, kad įmonės vadovas turėtų tvirtą valdybos ir visuomenės pasitikėjimą. Po pastaruoju metu garsiai nuskambėjusių kelių rezonansinių atvejų, kuriuose figūravo „Via Lietuva“ vardas, itin svarbu, kad įmonės veiklą tęstų vadovas, kuris užtikrintų sklandų strategijos ir svarbiausių projektų įgyvendinimą. Įmonės valdyba, įvertinusi šių suplanuotų ir laukiančių projektų svarbą valstybei, priėmė sprendimą ieškoti naujo bendrovės vadovo, kuris prisijungtų ir dar labiau sustiprintų įmonę naujomis idėjomis, tęsiant tolimesnę bendrovės raidą“, – rašoma atsakyme.
Valdybos paminėtus rezonansinius atvejus anksčiau yra įvardijusi Susisiekimo ministerija.
„Susisiekimo ministerija siekia, kad nestrigtų atstuminės kelių rinkliavos sistemos („e-tolling“) diegimo darbai, nesikartotų Utenos–Molėtų kelio rekonstrukcijos ar „Teltonikos“ atvejai“, – nurodoma M. Švaikausko atleidimo dieną išplatintame komentare.
„Via Lietuva“ valdyba nekreipė dėmesio į LRT.lt klausimą, kuriame atkreiptas dėmesys, jog pastaruosius 2 metus jie savo ir M. Švaikausko santykius įvertino 4,84 ir 4,76 balo (iš 5 galimų). Pavyzdžiui, 2024 m. valdybos pasitikėjimas įmonės vadovo sprendimais įvertintas 4,75 balo.
Be to, valdyba nepaminėjo, kad bent dėl vieno rezonansinio atvejo – kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos – bent dalis atsakomybės tenka ir jiems.
Būtent valdyba patvirtino šio projekto viešųjų pirkimų procedūras, kuriose įtvirtinta 7 metrų pločio važiuojamoji asfalto danga (su 1 metro kraštinėmis saugos juostomis). Viešojoje erdvėje pasipiktinimas atliktais darbais kilo dėl naujo kelio siaurumo.
„Via Lietuva“ valdyba dar informavo, kad naujo bendrovės vadovo konkursas bus paskelbtas vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.
„Pasiruošimas naujo vadovo atrankos konkursui jau yra inicijuotas. Siekdama, kad naujo vadovo atranka vyktų sklandžiai, skaidriai ir nešališkai, bendrovė inicijavo viešąjį konkursą darbuotojų atrankos agentūros paslaugoms įsigyti. Šios atrankos kriterijai bus derinami kartu su darbuotojų atrankos agentūra, atsižvelgiant į gerosios valdysenos praktikas ir reikalingas kompetencijas tokio dydžio ir veiklos pobūdžio įmonei“, – rašoma atsakyme.
„Via Lietuva“ valdyboje dirba Susisiekimo ministerijos atstovė Agnė Amelija Mikalonė, nepriklausomi nariai Tadas Jagminas ir Liudas Liutkevičius, jai pirmininkauja nepriklausoma narė R. Butautaitė-Pivoriūnienė.
Kaip paveikė mikroklimatą?
„Via Lietuva“ bendrovės vardu pakomentavo tai, kaip M. Švaikausko atleidimas paveikė darbuotojų mikroklimatą.
„Visose organizacijose pokyčius darbuotojai priima skirtingai: dalis – kaip natūralų bendrovės raidos etapą, dalis – gali jausti laikiną pasimetimą.
Vis dėlto bendrovės vadovų komanda įmonės viduje ir toliau siekia užtikrinti atvirą bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą. Po pasikeitimų įmonės vadovų komandoje bendrovėje bent kartą per savaitę organizuojami susitikimai su visais įmonės darbuotojais, įmonėje ir toliau veikia anonimiška darbuotojų kreipinių platforma, „Via Lietuva“ darbuotojų išrinkta darbo taryba tęsia aktyvų bendravimą su darbuotojais“, – rašoma atsakyme.
„Sodros“ duomenimis, vasario 19 d. įmonėje dirbo 323 darbuotojai, gruodį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 3 420,1 euro (apie 2 069 eurus į rankas).
Netikėta naujiena
„Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius Š. Frolenko sakė, kad vasario 7 d. paskelbta naujiena apie „Via Lietuva“ priimtą valdybos sprendimą jam buvo netikėta.
„Be abejo, kad toks sprendimas visoje kelių sektoriaus bendruomenėje buvo kaip lengvas šokas. Neatrodė, kad šiuo metu su „Via Lietuva“ yra kažkokių esminių problemų ar reikalingų tektoninių lūžių. Tas virsmas, kuris vyko iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) į „Via Lietuva“, kelių sektoriaus bendrovių buvo vertinamas kaip teigiamas.
Buvusi LAKD buvo organizacija, kuri, leisiu pasakyti, ne iki galo gebėjo tvarkytis su jiems pavestomis funkcijomis ir užduotimis. Tai, kas įvyko per pastaruosius metus, esu tikras, kad visas sektorius vertino pozityviai. Ar šiandien visiems yra aišku, kodėl buvo priimtas toks sprendimas? Turbūt ne. Tačiau tiek aš, tiek visi kiti viliasi, kad tas aiškumas ateis“, – LRT.lt sakė jis.
Liūdnas vaizdas
„Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas R. Ambrazevičius situaciją pakomentavo atviriau.
„Labai liūdnas vaizdas, – sakė jis. – Ypač kai labai aiškiai nepaaiškinama, dėl ko vadovas yra atleidžiamas po dvejų metų. O tai dar kažkaip „netyčia“ sutampa su nauja valdžia. Mes Lietuvoje tokių reiškinių matome dažnokai. Ir tie reiškiniai vis sutampa su valdžios pasikeitimu. Tai nedaro viso šio valstybinių įmonių valdysenos proceso patikimesnio.
Turi būti labai aiškiai išsakyta, kas yra blogai. Įmonės strategija pasikeitus ministrui neturėtų iš esmės keistis. Tai visi galime suprasti, net ir būdami ne profesionalai šioje srityje. Atėjus naujam ministrui staiga viskas pradeda keistis. Kiekviena įmonė, o tokios infrastruktūros įmonės ypač, turi labai ilgalaikių projektų, strategijų ir t. t. Kai tos strategijos keičiamos, pasikeitus vienam ar dviem vadovaujantiems asmenims, labai keistai atrodo“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad pakeisti didelės įmonės vadovą yra didžiulis darbas ir pokytis.
„Tai turi daug rizikų. Nesvarbu, ar tai valstybinis, ar privatus sektorius. Tai reikia daryti labai pasvėrus. Tokie dalykai neprisideda prie patikimumo, pasitikėjimo, kad viskas yra skaidru, atitinka geriausias valdysenos praktikas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas“, – paaiškino R. Ambrazevičius.
Jis ragino pasekti naujo vadovo konkursą ir atkreipti dėmesį, ar jame neatsiras politinių ryšių.
„Gali būti. Jau turime dar vieną atvejį šiemet su Lietuvos žirgynu, kur, man atrodo, ministras jau net pasiūlė kandidatą į naujus vadovus“, – priminė ekspertas.
Tai, kad „Via Lietuva“ valdyba atsisako gyvai kalbėtis su žiniasklaida, R. Ambrazevičiaus vertinimu, šį tą parodo apie jos nepriklausomumą.
„Ten yra nepriklausomų narių, bet tai parodo jų supratimą, kas yra profesionali nepriklausoma valdyba. Vienas atvejis Lietuvoje buvo tinkamas, kai Lietuvos pašto valdybai buvo liepta atleisti tuometinę vadovę ir valdyba labai aiškiai paklausė: pateikite informaciją, kad jos pagrindu mes įvertintume vadovo darbą. Nes jie žino, kaip vadovas dirba, nematė priežasčių jo atleisti. Buvo pasakyta, kad jei neatleisite, tada jus atleisime. Tas ir buvo padaryta, valdyba buvo atleista.
Paskui visos valdybos tik vadovus atleidinėjo be jokių aiškių priežasčių. Tai ir Lietuvos geležinkeliai, ir iš Lietuvos pašto kažkaip keistai prieš Naujuosius metus išėjo Rolandas Zukas. Ten šalių susitarimu, sakykim, bet...“ – kalbėjo jis.
R. Ambrazevičius apibendrino, kad situacija su M. Švaikausko atleidimu nedaro garbės Lietuvos valdžiai ir tik menkina pasitikėjimą ja.
„Tai neturi nieko bendro su mūsų deklaracijomis, kad mes esame pažangi valstybė. Mes tiesiog einame atgal“, – sakė jis.
„E-tolling“ klausimas
Kaip vienas iš su M. Švaikausko atleidimu susijusių rezonansinių atvejų įvardintas „e-tolling“ sistemos strigimas.
LRT.lt jau rašė, kad šiuo metu e. vinječių į valstybės biudžetą surenkama apie 69 mln. eurų per metus, o su nauja sistema suma galėtų išaugti iki 140–220 mln. eurų. Vis dėlto „Via Lietuva“ teigia sprendimo šiuo klausimu ir toliau neturinti.
Taip pat skaitykite
„Sprendimas dėl „e-tolling“ sistemos įgyvendinimo nėra priimtas. „E-tolling“ sistemos nuomos pirkimas, remiantis teismo sprendimu, buvo nutrauktas praėjusių metų pabaigoje. Tuo metu tik praėjusią savaitę (vasario 12 d.) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė priimti „Tollnet“ kasacinį skundą „e-tolling“ sistemos sukūrimo byloje, „Via Lietuva“ šią bylą laimėjo. Šiuo metu dėl tolimesnės projekto eigos yra sprendžiama, vertinamos įvairios alternatyvos“, – rašoma atsakyme.
Bendrovė nurodė, kad jos akcininkė Susisiekimo ministerija dabar pati parodė lyderystę šiuo klausimu.
„Kartu vertiname bent keturias skirtingas šio projekto įgyvendinimo alternatyvas, jų privalumus ir trūkumus. Galime užtikrinti, jog dėl strateginės „e-tolling“ svarbos valstybei šio projekto įgyvendinimui bus pasirinktas geriausiai šalies ir jos gyventojų lūkesčius atliepiantis sprendimas. Kol sprendimas nėra priimtas, valdant šio projekto įgyvendinimo rizikas, „e-tolling“ sistemos įgyvendinimo alternatyvų, deja, pateikti negalime“, – rašoma atsakyme.
„E-tolling“ sukūrimo konkursą laimėjusios bendrovės „Proit“ direktorius Justinas Brokorius teigė, kad jie yra pasirengę nedelsdami pradėti sistemos diegimo darbus.
„Po to, kai praėjusią savaitę LAT priėmė „Proit“ palankų sprendimą, bendrovei „Via Lietuva“ ir Susisiekimo ministerijai pateikėme visą informaciją, reikalingą „e-tolling“ diegimo sutarčiai pasirašyti. Darbai būtų pradėti iškart po sutarties pasirašymo. Tiesa, kol kas reakcijos nei iš „Via Lietuvos“, nei iš Susisiekimo ministerijos nesulaukėme“, – sakė jis.
Europos Komisija praėjusią savaitę įspėjo Lietuvą dėl neperkeltos su „e-tolling“ sistema susijusios Eurovinjetės direktyvos. Nurodyta per du mėnesius atsakyti į įspėjimą ir imtis reikiamų priemonių.
„Sprendimą dėl šios sistemos diegimo tikimasi priimti artimiausiu metu, greičiau nei per du mėnesius“, – LRT.lt atsakė „Via Lietuva“.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad „e-tolling“ sistema Lietuvoje pradės veikti iki 2026 m. sausio 1 d. Terminą pakeisti reikėtų Seimo sprendimu.
„Užtikriname, jog „Via Lietuva“ daro viską, kad šios sistemos starto datos nebereiktų nukelti ir ji Lietuvoje pradėtų veikti numatytu metu. Vis dėlto jei sistemos starto data turėtų būti nukelta, bendrovė tai aiškiai argumentuotų ir įvardintų šio poreikio priežastis“, – pridūrė Lietuvos valstybės kelių bendrovė.
2024 m. „Via Lietuva“ kelių infrastruktūrai gerinti ir plėtrai iš viso panaudojo 943 mln. eurų. Šią sumą sudarė Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP, 582 mln. Eur), dvigubos paskirties kelių infrastruktūrai gerinti skirto bankų solidarumo įnašo (186 mln. Eur) ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų (171 mln. Eur) lėšos.
