Moderni atstuminė kelių rinkliavos sistema („e-tolling“) galėtų reikšmingai papildyti valstybės biudžetą, tačiau jos diegimas jau ne vienus metus stringa teismuose. Nepavykstant sistemos nusipirkti, „Via Lietuva“ nusprendė ją išsinuomoti, bet ir dėl šio pirkimo sulaukta pretenzijų. Jį stabdo pirmajame pirkime laimėjusi „Proit“ ir latvių bendrovė „Araji Holding“, kurios veiksmuose Lietuvos kelių valdytoja įžvelgia piktnaudžiavimo apraiškų.
„Ieškovas yra aktyvios veiklos nevykdantis subjektas, nepateikęs finansinės atsakomybės už 2023 metus, per 2021–2022 metus negavęs jokių pajamų, neturintis interneto svetainės, nė vieno darbuotojo“, – apie „Araji Holding“ atsakyme LRT.lt teigia „Via Lietuva“.
Savo ruožtu latvių bendrovei atstovaujantis „Njord“ advokatas Sigitas Barakauskas nurodė, kad dideliuose infrastruktūros projektuose yra įprasta praktika, jog konkurse dalyvauja projektui skirta įmonė (angl. special purpose vehicle, SPV), kuri reikiamą kvalifikaciją pritraukia iš subrangovų ar jungtinės veiklos partnerių.
„Natūralu, kad pirminėje konkurso stadijoje, kai per pirkimą pasiūlymai dar nėra pateikti, informacija apie potencialius bendrovės partnerius ir subrangovus negali būti atskleista“, – sakė jis.
Pradžia dar 2021 m.
Šiuo metu važiuoti mokamais magistraliniais kelių ruožais krovininis transportas gali turėdamas galiojančią elektroninę vinjetę, kurią galima įsigyti interneto svetainėje keliumokestis.lt, taip pat įvairiose fizinėse pardavimo vietose bei naudojantis mobiliosiomis programėlėmis. Dabar vinjetės perkamos tam tikram laikotarpiui (dienai, savaitei ir t. t.), o ateityje mokama suma priklausys nuo nuvažiuojamo atstumo.
Dabartinę tvarką pakeisti turinčios „e-tolling“ sistemos įsigijimas inicijuotas 2021 metais. Skaičiuojama, kad ja vietoje dabar per metus surenkamų 69 mln. eurų būtų surenkama bent dvigubai daugiau.
„Nors „e-tolling“ kainodarą tvirtins Seimas, planuojama, kad surenkama suma galėtų būti nuo 140 mln. iki 220 mln. eurų per metus“, – teigė „Via Lietuva“.
Šiuo metu pirmasis („e-tolling“ pirkimo) konkursas tebėra užstrigęs teismuose. Nors rugsėjį Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą šiame pirkime ir patvirtino „Via Lietuva“ veiksmų teisėtumą, sprendimas ir vėl buvo skundžiamas apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą „Via Lietuva“ ginče su čekų bendrove „Tollnnet“ turėtų paskelbti ketvirtadienį.
„Susipažinus su teismo sprendimu ir galutinai baigus nagrinėti ginčus, žinoma, jei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas nebus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, „Via Lietuva“ turės papildomai įvertinti, ar 2021 m. pradėtas projektas atitinka šiandieninius Lietuvos poreikius.
Nors skelbiant pirkimą 2021 metais buvo siekiama įsigyti tinkamiausią sprendinį, per šį laiką elektroninės kelių rinkliavos sistemos pardavimo ir paslaugų rinka pasikeitė, buvo įdiegtos naujos technologinės galimybės, atsirado galimybės pritaikyti ir naudoti dirbtinio intelekto sprendinius. Siekiant geriausio galimo rezultato, taip pat įvertinus visos sistemos gyvenimo ciklo kaštus, turės būti priimtas sprendimas dėl šio projekto tąsos. Žinoma, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų“, – teigė „Via Lietuva“.
Nusprendė nuomotis
„E-tolling“ sistemai stringant teismuose, „Via Lietuva“ šiemet nusprendė projektą įgyvendinti nuomos pagrindu. Atlikus tris rinkos konsultacijas, pirkimas paskelbtas rugpjūčio 26 dieną.
Spalio 11 d. buvo atplėšti jame dalyvavusių bendrovių vokai. Tačiau dar prieš tai „Via Lietuva“ gavo dviejų bendrovių – „Araji Holding“ ir „Proit“ – pretenzijas.
„Šiuo metu „e-tolling“ sistemos nuomos viešasis pirkimas yra sustabdytas, teismai nagrinėja gautus ieškinius, taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pastebime tam tikro piktnaudžiavimo apraiškas, kai ginčas inicijuojamas paskutiniame pirkimo etape, siekiant ne dalyvauti pirkime, o jį iš esmės trikdyti. Visus įrodymus esame pateikę teismams ir tikimės, kad jie bus įvertinti bei priimti atitinkami sprendimai“, – komentavo „Via Lietuva“.
Valstybės valdoma akcinė bendrovė pastebėjo, kad pretenzija iš „Araji Holding“ gauta spalio 9 d. 19 val., o iš „Proit“ – likus 3 val. iki pasiūlymų pateikimo termino.
„Via Lietuva“ pabrėžė, kad, priėmus sprendimą inicijuoti „e-tolling“ sistemos nuomos pirkimą, jie tam nuosekliai ruošėsi.
„Prieš skelbiant pirkimą buvo atliktos trys rinkos konsultacijos, kuriose dalyvavo daugiau nei dešimt rinkos dalyvių, kurių didžioji dalis specializuojasi būtent „e-tolling“ sprendimuose ir yra rinkos lyderiai užsienio šalyse. Buvo pasitelktas užsienio konsultantas, įgyvendinęs „e-tolling“ sprendimus kitose užsienio šalyse. Buvo pasitelktos viešųjų pirkimų ir teisės ekspertų konsultacijos, rengiant nuomos pirkimo dokumentus. Konsultuotasi su Viešųjų pirkimų tarnyba.
Būtina pabrėžti, jog „Via Lietuva“, vertindama šio projekto svarbą valstybei bei siekdama valdyti visas galimas rizikas, yra pasiruošusi ir kitas „e-tolling“ sistemos įdiegimo ir pritaikymo alternatyvas, todėl šis projektas Lietuvoje bus įgyvendintas. Jei „e-tollingo“ pirkimo nuomos pagrindu „Via Lietuva“ tęsti nebegalėtų, nedelsiant pradėtų kitų parengtų alternatyvų įgyvendinimo procesus. Alternatyvos yra susijusios su sistemos sukūrimu savomis jėgomis ir resursais, papildomai pasitelkiant sudarytas ir galiojančias sutartis ar papildomai pritraukiant reikalingas kompetencijas (Lenkijos pavyzdys) ir „e-tolling“ sukūrimu mažinant projekto apimtį, jo įgyvendinimui pritaikant kitus mobilius sprendimus (Danijos pavyzdys)“, – rašoma bendrovės atsakyme.
„E-tolling“ nuomos pirkime numatyti trys pasiūlymų vertinimo kriterijai: kaina (50 proc.), įvykdymo terminas (20 proc.) ir neprivalomų reikalavimų įgyvendinimas (30 proc.). Techninėje specifikacijoje iš viso nurodyta dešimt neprivalomų reikalavimų, tarp kurių tokie kaip galimybė pridėti papildomas kalbas, galimybė mobiliąsias programėles („Apple“ ir „Android“) ir jų funkcionalumus naudoti originaliuose automobilių ekranuose, integracija su kitomis maršrutų planavimo sistemomis (pavyzdžiui, „Google Maps“) ir kt.
„Via Lietuva“ nurodė, kad šiuo metu negali atsakyti, kiek bendrovių dalyvavo nuomos pirkime. „Galime tik pasakyti, kad yra gautas ne vienas pasiūlymas“, – nurodė bendrovė.
Ginčas su latviais
Latvijos registro duomenimis, „Araji Holding“ įsteigta 2017 m., o vienintelis jos naudos gavėjas šiuo metu yra Ingus Kasparans. Savo „Linkedin“ paskyroje jis nurodo, kad vadovauja bendrovei „Future Farm“.
„Araji Holding“ nėra pateikusi finansinės ataskaitos už 2023 m., o 2022 m. neturėjo nė vieno darbuotojo, pajamų negavo, patyrė 268 eurų nuostolį.
„Via Lietuva“ atstovai LRT.lt sakė, kad latvių bendrovė teismui pateikė kelias priežastis, kodėl „e-tolling“ nuomos pirkimas turėtų būti stabdomas.
„Ieškinys yra grindžiamas keliais pagrindiniais argumentais. Pirma, kad pirkimo sąlygos neleidžia patirties, reikalingos dalyvauti pirkime, grįsti projektais, kurie buvo susiję ne tik su palydovine (GNSS) technologija, tačiau ir su jai lygiaverte. Vis dėlto ieškovas nepaaiškino, kokia tai technologija, ir ar tikrai jam tai sudaro ribojimą dalyvauti pirkime.
Antra, pirkimo sąlygose nustatyta, kad tiekėjai turi pademonstruoti, kaip veikia vienas ar kitas funkcionalumas. Buvo reikalaujama, kad visas reikalaujamas funkcionalumas būtų įgyvendintas, tačiau nebuvo reikalaujama, kad visi funkcionalumai būtų pasiekti vienoje konkrečioje sistemoje. Tiekėjas teigia, kad to nepakanka ir, jo vertinimu, turėjo būti leidžiama ir vieną funkcionalumą demonstruoti ne vientisą, tačiau atskirose sistemose.
Tiekėjas teigia, kad mokesčio rinkimo sistema, kaip apskaičiuojamas atstumas skirtingiems vartotojams, yra nesąžininga jų atžvilgiu. Tačiau tiekėjas nepaaiškino, kaip tai trukdo jam pateikti pasiūlymą ir kodėl jis rūpinasi vartotojų interesais.
Tiekėjas skundžiasi, kad jam nepatogu, nenaudinga įgyvendinti Skambučių centro funkcionalumą. Vis dėlto detalesnių paaiškinimų, kodėl jam šis reikalavimas trukdo pateikti pasiūlymą, nebuvo gauta“, – teigė „Via Lietuva“.
Jie nurodė, kad „Araji Holding“ piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, yra akivaizdus, todėl teismas ieškovui turėtų taikyti Civilinio proceso kodekse nustatytą atsakomybę.
„Ieškovas ieškinį pateikė net nesulaukęs atsakovo atsakymo į pretenziją. Galiausiai, svarbu tai, jog ieškovas tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje, o tai, beje, pripažino dublike, siekė ne pirkimo sąlygų pakeitimo, o sustabdyti pirkimo procedūras.
Be to, ieškovas nė viename procesiniame dokumente nepateikė nė vieno įrodymo, kad iš tiesų turi bent menkiausią suinteresuotumą pasiūlyti pirkimo objektą – nuomoti atstuminę kelių rinkliavos sistemą, turi nors vieną partnerį, kurio pajėgumais turi galimybę remtis, įskaitant darbuotojus, resursus, ar teisę nuomoti tokią sistemą. Nors pirminėje stadijoje teismas ir galėjo būti suklaidintas, įvertinus visus ieškovo procesinius dokumentus ir jų visumą nebelieka abejonių, kad ieškovas ne tik neturi galimybės ir pajėgumo dalyvauti pirkime ir ginčyti pirkimo sąlygas, tačiau siekia kitų, nei deklaruojamų, tikslų, kurių esmė yra trikdyti valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą ir siekį sukurti socialiai teisingesnę kelių mokesčio rinkliavos sistemą, kai mokama už nuvažiuotą atstumą. Be to, toks ieškovo elgesys iš esmės trikdo Lietuvos valstybės galimybes įgyvendinti privalomus Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.
Toks valstybės ir atsakovo siekis yra ekonomiškai nenaudingas didelei grupei keliais besinaudojančių subjektų, kadangi mokesčių už kelius surinkimas, kartu ir jais besinaudojančių asmenų išlaidos, turėtų žymiai padidėti. Taigi, trikdyti šį projektą, kuris nuolat ginčijamas teismuose, yra sistemingas tam tikrų asmenų siekis. Būtent dėl to ieškovu pasirinktas subjektas, kuris nevykdo jokios veiklos, neturi darbuotojų, todėl atsakovas ne tik negalės susigrąžinti lėšų, kurios buvo išleistos teisinėms paslaugoms apmokėti, bet ir faktiškai neteks galimybės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, įskaitant ir nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, – aiškino „Via Lietuva“.
Savo ruožtu „Araji Holding“ atstovas S. Barakauskas atsakė, kad ginčas su „Via Lietuva“ kilo dėl paskelbto viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo.
„Via Lietuva“ nustatė kvalifikacijos reikalavimą turėti patirtį, susijusią su konkrečios sistemos sprendiniu, kurį, mūsų žiniomis, galimai tenkina tik keli užsienio subjektai. Tuo tarpu lygiavertė patirtis nėra pripažįstama. Dėl to tokios sąlygos, mūsų vertinimu, stokoja pagrįstumo. Be viso to, egzistuoja ir daugiau argumentų, kurių pagrindu keliamas paskelbto konkurso sąlygų teisėtumas“, – sakė jis.
Kalbant apie „Araji Holding“ galimybes įgyvendinti „e-tolling“ nuomos projektą, S. Barakauskas nurodė, kad informacija apie ieškovą yra viešai prieinama atitinkamuose registruose.
„Dideliuose infrastruktūros projektuose yra įprasta praktika, kad konkurse dalyvauja projektui skirta įmonė, kuri reikiamą kvalifikaciją pritraukia iš subrangovų ar jungtinės veiklos partnerių. Žvelgiant iš praktinės pusės, paprastai to reikalauja ir bankai bei kiti projektų finansuotojai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ginčo objektu esančio konkurso sąlygos nenumato jokių sąlygų, kurios ribotų galimybę remtis subrangovų ar partnerių pajėgumais, siekiant pagrįsti reikiamos kvalifikacijos turėjimą.
Tikimės, kad, panaikinus ginčijamas „Via Lietuva“ konkurso sąlygas, paskelbtame konkurse galės dalyvauti platesnis ratas ūkio subjektų ir konkurso metu bus užtikrinta didesnė konkurencija, nei pagal šiuo metu paskelbtas sąlygas“, – sakė jis.
Ginčas su pirmojo konkurso laimėtoju
„Via Lietuva“ taip pat bylinėjasi su Lietuvos bendrove „Proit“. Juridinių asmenų registro duomenimis, netiesioginiai šios įmonės savininkai yra Saulius Eiva ir Ignas Šaltis. „Proit“ pernai gavo 5,52 mln. eurų pajamų, uždirbo 304 tūkst. eurų grynojo pelno. Gruodžio 9 d. įmonė turėjo 63 darbuotojus.
Nors šiame ginče teismai leido tęsti pirkimo procedūras, išliko draudimas sudaryti pirkimo sutartį.
„Taigi, kol neįsiteisės galutiniai sprendimai abiejose bylose, sistemos startas nebus galimas. Deja, teismai, gindami tiekėjus, labai retai įvertina, kokią žalą patiria ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir valstybė. Tačiau, kol vyksta ginčai ir negalima vertinti gautų pasiūlymų, galima tik vertinti, koks papildomas sprendimas galėtų išvesti šį pirkimą į finišo tiesiąją, ir Lietuvoje galėtų būti renkami mokesčiai už kelius iš tų ir už tiek, kiek jais realiai yra naudojamasi“, – komentavo valstybės valdoma akcinė bendrovė.
Savo ruožtu „Proit“ direktorius Justinas Brokorius LRT.lt priminė, kad bendrovė yra pripažinta laimėtoja dar 2022 metais įvykusiame „e-tolling“ sukūrimo pirkime.
„Tačiau lygiagrečiai „Via Lietuva“ paskelbė konkursą dėl „e-tolling“ nuomos, o tai, mūsų vertinimu, iš esmės yra tas pats pirkimo objektas – ta pati atstuminė kelių rinkliavos sistema, turinti veikti tuose pačiuose keliuose (ir net jų atkarpose) tuo pačiu metu.
Dviejų viešojo pirkimo sutarčių sudarymas dėl to paties pirkimo objekto pagal viešųjų pirkimų reglamentavimą aiškinančią teismų praktiką yra neteisėtas. Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, „Proit“ pateikė ieškinį dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų viešajame pirkime. „Proit“ manymu, jei „Via Lietuva“ laiku būtų priėmusi ryžtingus sprendimus, pirmojo pirkimo sutartis jau galėjo būti pasirašyta ir pradėta vykdyti“, – sakė jis.
Pradės veikti 2026 m.
„Via Lietuva“ LRT.lt nurodė, kad šiuo metu numatytas dar pusmečiu vėlesnis „e-tolling“ sistemos startas – 2026 m. sausio 1 d.
„E-tolling“ projektas yra tiesiogiai susijęs su viešuoju valstybės interesu ir jo įgyvendinimu. Visų pirma, pirkimu siekiama įgyvendinti ir perkelti į nacionalinę teisę ES teisės normas, kurių perkėlimo terminas jau yra pasibaigęs. Besitęsianti situacija, kai Lietuvoje nėra veikiančios elektroninės kelių rinkliavos sistemos, lemia tai, jog ne tik nėra formaliai įgyvendinti reikalingi ES teisės aktų reikalavimai, bet tai ir sukelia pagrįstą riziką, kad prieš Lietuvą gali būti pradėta pažeidimo procedūra, lemianti ženklias finansines sankcijas valstybei.
Antra, „e-tolling“ sistemos nuomos pagrindu įgyvendinimu siekiama spręsti esminius ekonominius bei visuomenės saugumo interesus. „Via Lietuva“, naudodama elektroninę kelių rinkliavos sistemą, surinktas lėšas naudos esamam Lietuvos kelių tinklui priežiūrėti bei atnaujinti. Šiuo metu Lietuvoje 4 iš 10 valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės. Tuo metu blogos būklės tiltų šalyje, kurie tiesiogiai lemia eismo dalyvių saugumą, yra 124. Prognozuojama, jog, į kelių infrastruktūrą neinvestuojant daugiau lėšų, kelių būklė ims sparčiai blogėti, o dalis tiltų taps nevažiuotini. Tai kelia pavojų eismo saugumui, regionų integralumui, verslo plėtrai, valstybės saugumui, nes karinio mobilumo judėjimui nebus sudarytos tinkamos infrastruktūros jungtys.
Esamų Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšų nepakanka tinkamai kelių priežiūrai užtikrinti. Lėšos, kurios bus surinktos per elektroninę kelių rinkliavos sistemą, bus naudojamos ir tiems kelių ruožams, kurie susiję su nacionalinio saugumo interesų, ypač karinio mobilumo, užtikrinimu, o tai yra būtina, atsižvelgiant į esamą valstybės saugumo aplinką“, – nurodė bendrovė.
„E-tolling“ sistema minima ir darbą pradedančios Gintauto Palucko Vyriausybės programos projekte.
„Įdiegsime naują ir tvarų kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelį. Kuriant naują finansavimo modelį užtikrinsime, kad pradėtų veikti moderni atstuminė kelių rinkliavos sistema („e-tolling“), nustatysime tinkamą ir kitų šalių praktiką atitinkantį rinkliavos dydį“, – rašoma dokumente, kurį Seimas turėtų priimti ketvirtadienį.
