Naujienų srautas

Verslas2025.02.27 20:50

Grafitas, litis, titanas, berilis, uranas: kur ir kokių naudingųjų iškasenų turi Ukraina

Edgaras Savickas, LRT.lt 2025.02.27 20:50
00:00
|
00:00
00:00

Ukrainoje galima rasti reikšmingus kritinės svarbos mineralais laikomų grafito, ličio, titano, berilio ir urano klodus, investuotojams skirtoje prezentacijoje pristato šalies geologijos tarnyba. Aplinkosaugos organizacija „Conflict and Environment Observatory“ pernai suskaičiavo, kad Ukrainoje yra vienuolika veikiančių kasyklų, septyniems telkiniams išduotos licencijos, o dar 19 vietų paruošta aukcionui.

Šią savaitę tikimasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo, kuriame turėtų būti pasirašytas susitarimas dėl specialaus fondo, į kurį būtų pervedama dalis iš Ukrainos naudingųjų iškasenų gaunamų pajamų.

Nors pasaulio dėmesio šalies mineralai sulaukė prasidėjus deryboms dėl Rusijos pradėto karo, Ukraina ir anksčiau ieškojo galimybių, kaip išgauti po žeme slypintį turtą.

„Ukrainoje yra 22 iš 50 strateginių medžiagų, kurias JAV laiko kritinėmis, ir 25 iš 34, kurias Europos Sąjunga yra pripažinusi itin svarbiomis“, – rašoma kasybos investicijų galimybes pristatančiame dokumente.

Teigiama, kad baterijų ir kitų modernių technologijų gamyboje naudojamos medžiagos yra vienas greičiausiai visame pasaulyje augančių verslo sektorių ir Ukraina norėtų tapti jo tiekimo grandinės dalimi.

Nuo ličio iki urano

Ukrainos geologijos tarnybos duomenimis, Ukraina turi vienus didžiausių ličio klodus Europoje.

„Šiuo metu Ukrainoje litis nėra išgaunamas (...) Šis itin lengvas metalas naudojamas energijos kaupimui skirtų baterijų, elektromobilių ir kitų prietaisų bei keramikos ir stiklo gamyboje“, – komentuoja tarnyba.

Dar vienas mineralas, kurio gausu Ukrainoje – grafitas. Teigiama, kad šalyje yra apie 343 mln. tonų 4–10 proc. koncentracijos šio metalo rūdos.

„Žinomi šeši telkiniai, viename kurių koncentratas jau išgaunamas ir jį valdo Australijos bendrovė „Volt Resources“, – skelbia ukrainiečiai.

Skaičiuojama, kad Ukrainoje galėtų būti apie 1 proc. visų pasaulinių titano atsargų.

„Titano metalas paprastai naudojamas aviacijos ir kosmoso reikmėms, taip pat – gaminant šarvus, jūrinę įrangą, medicininius implantus bei cheminiame apdorojime“, – paaiškinama pristatyme.

Ukraina nurodo turinti nemažai retųjų bei retųjų žemės elementų.

„Ištirta, kad retųjų metalų yra šešiuose telkiniuose. Tantalo ir niobio gavyba jau vyksta, tačiau nekomerciniais kiekiais.

Ukrainoje yra ir berilio telkinys, o perspektyvus atrodo Novopoltavkos telkinys, kuriame jau yra nustatyti vieni didžiausių pasaulyje tantalo, niobio, stroncio ir magnetito kiekiai“, – dėstoma investuotojams.

Be to, minima, kad Ukrainoje galima rasti nikelio, kobalto, vario, aukso, švino ir cinko.

„Ukrainoje yra 12 spalvotųjų metalų telkinių. Nikelio atsargos sudaro 390 kilotonų (kt), kobalto – 20 kt, chromo oksido – 700 kt, vario – 101 kt“, – nurodoma dokumente.

Pastebima, kad Ukrainos pramonė jau užsiima švino ir cinko metalurgija.

Galiausiai pristatomos galimybės Ukrainoje išgauti uraną, kuris naudojamas energetikos sektoriuje.

„Ypač branduolinėje energetikoje – Ukraina turi didžiausias urano atsargas Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje.

Šiuo metu šis elementas yra išgaunamas trijose kasyklose ir patenkina nuo 20 iki 40 proc. Ukrainos atominių elektrinių poreikio“, – skelbia geologijos tarnyba.

Įspėja dėl pavojaus gamtai

Ekologija konfliktų zonose besirūpinanti organizacija „Conflict and Environment Observatory“ (CEOBS, liet. Konfliktų ir aplinkos stebėtojai) praėjusiais metais analizavo, kaip kritinės svarbos mineralų gavyba galėtų paveikti Ukrainos aplinką.

„Kitaip nei daugumoje kitų Europos šalių, Ukrainoje yra daug įvairių svarbių naudingųjų iškasenų telkinių ir vis labiau tiriama, kaip jie galėtų padėti ekonomikai atsigauti. Kritiniai mineralai yra elementai, būtini norint gaminti puslaidininkius ir baterijas, esančias aukštųjų technologijų įrenginiuose, tokiuose kaip išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai. Jie taip pat būtini gaminant atsinaujinančios energijos technologijas, tokias kaip vėjo turbinos, elektrinės transporto priemonės ir saulės baterijos“, – aiškinama jų publikacijoje.

Remdamiesi viešai pasiekiamais duomenimis, CEOBS tyrimo autoriai Robas Watsonas ir Iryna Babanina nustatė 37 kritinės svarbos mineralų vietoves.

„Iš 37 mūsų ištirtų telkinių septyni yra nuo 2022 m. Rusijos okupuotose teritorijose. Tai Kruta Balkos ličio telkinys, Mazurivkos telkiniai, kuriuose gausu tantalo, cirkonio ir niobio, grafito telkiniai Troickoje ir Mariupolske. Be to, vienas strateginis ličio telkinys yra netoli fronto linijos Donecke“, – skelbė organizacija.

CEOBS pastebi, kad kasybos poveikis aplinkai būna ne tik didelis, bet ir įvairaus pobūdžio.

„Pradedant dirvožemio degradacija ir erozija, baigiant į vandenį patenkančiais teršalais“, – apibendrina aplinkosaugininkai.

Anksčiau skelbta, kad JAV susitarime su Ukraina reikalavo teisių į 500 mlrd. dolerių (395 mln. eurų) vertės šalies naudingąsias iškasenas. Vėliau to buvo atsisakyta, tačiau su Rusija kariaujanti valstybė iki šiol nėra užsitikrinusi aiškių saugumo garantijų.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi