Valdžia siūlo įvesti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, kuri priklausytų nuo algos dydžio arba sumokėtų mokesčių. Kritikai sako, kad viskas grius, nukentės mažiausiai uždirbantys. O kiti atvirkščiai – mato geriausią socialinį teisingumą. Tačiau kam iš tiesų pensijų siūlymai atneš naudos, o kas kentės labiausiai?
Šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos asmenims, kaupiantiems antroje pensijų pakopoje, nepriklausomai nuo to, kiek uždirba, per mėnesį pervedama konkreti suma – apie 30 eurų.
„Mūsų antros pakopos pensijų sistema taptų savanoriško įtraukimo sistema, kuri būtų patrauklesnė, lankstesnė dalyviams. Taip pat atsirastų daugiau lankstumo pasinaudoti dalimi sukauptų lėšų išėjus į pensiją. Mokestinė lengvata vietoje subsidijos – tai yra finansinės paskatos ir jų subalansavimas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė.
Anot jos, siūlomas pakeitimas yra panašus į užsienio šalių praktikas.
„Antros pakopos kaupimas nėra privalomas – dalis kaupia, dalis ne. Kodėl viena dalis mūsų visuomenės turi remti kitą dalį? (...) Jei kalbam apie skurdo, nelygybės problemas, turim spręsti čia ir dabar“, – tikina J. Navickė.
Jei būtų priimtas sprendimas, kad GPM lengvata priklausytų nuo algos dydžio ar sumokėtų mokesčių, būtų sutaupoma. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjos teigimu, sutaupytų pinigų panaudojimą spręstų Seimas.
„Dabar 300 mln. eurų išmokame kaip subsidiją ir atidedame į ateitį. (...) Kai lėšos išleidžiamos, tas didina valstybės skolą. Dabartinėms pensijoms surenkama iš įmokų į „Sodrą“, todėl negalime išmokėti visų pinigų, nes reikia gelbėti bendrą valstybės biudžetą. Tuomet nukreipiama į rezervą – šiemet 700 mln. eurų.
Du kartus pralaimi mūsų dabartiniai pensininkai, nes tų lėšų negalime nukreipti, kad sumažintume skurdą, bet dar turime valstybės biudžetą gelbėti „Sodros“ pinigais. Ir tai, ką šiandien surenkame, negalime skirti pensijoms, nes viršysime Mastrichto sutartyje numatytus normatyvus“, – sako pašnekovė.
Socialiai neatsakinga
Prezidento teigimu, siūloma sistema su GPM lengvata socialiai teisinga, nes priklausys nuo to, kiek sumokama mokesčių. Tačiau pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ vadovas Jonas Iržikevičius siūlomą pakeitimą vadina socialiai neatsakingu.
„Į antros pakopos pensijų fondus, pavyzdžiui, dabar moki 30 eurų nuo 1000 eurų atlyginimo ir gauni papildomą 30 eurų valstybės subsidiją. Kaupiantys antroje pensijų pakopoje po šių pakeitimų gautų tik 6 eurus.
Tai yra beveik 5 kartais mažesnė paskata taupyti pažeidžiamiausiai visuomenės grupei, kuri gauna mažas pajamas ir reikia dėti daugiau pastangų, kad sukauptų orias pensijas. (...) Tai yra pačios sistemos silpninimas ir mažesnės įmokos reikš mažesnes pensijas ateity“, – sako J. Iržikevičius.
„Mes suteikiame galimybes kaupti 3 proc., o jei kas gali, tai mokėti ir 10 proc. Tuomet atitinkamai mokestinė lengvata priklausyti nuo įmokos dydžio“, – tikina J. Navickė.
Anot Vilniaus universiteto (VU) ekonomikos profesoriaus Romo Lazutkos, apie 40 proc. Lietuvos gyventojų savo sąskaitoje neturi sukaupę sumos nenumatytam įvykiui, o 78 proc. gyventojų – sukaupę biudžeto bent 3 mėnesiams.
„Visi tie žmonės yra įtraukti (į antrąją pensijų pakopą – LRT.lt) ir negali pasitraukti. Tai nepateisinama. Subsidija duodama vargingam žmogui, bet jis negali ja pasinaudoti, nes galės tik po 30–40 m., kai bus nebevargingas. Pavyzdžiui, studentas, kuris dirba už minimalią algą ir dalyvauja pensijų fonde, gauna neva didelę subsidiją kaip mažai uždirbantis.
Kai jis sulauks pensijos ir galės naudotis visa suma, tai gali tapti milijonieriumi. Tokiu būdu švaistomi pinigai. (...) Didžiulis neteisingumas tada, kai nedalyvaujantys savo mokesčiais remia tuos, kurie dalyvauja, o tarp dalyvaujančių pagal pajamas yra įvairių“, – teigia R. Lazutka.
Tikslas – didinti pensijų pakeitimo normą
Pasak J. Navickės, per mokestinę lengvatą dalį pajamų susigrąžintų tie žmonės, kurie dirba ir gauna pajamas. Vis dėlto, šis pakeitimas būtų jautresnis tiems, kas uždirba mažesnes pajamas, kadangi jų efektyvi mokestinė našta mažės.
„Sukelsim lūkesčius, kad galima vesti neatsakingą finansinį gyvenimą, gyventi šia diena, nes duos orią pensiją ir jei nepasiseks, valstybė pasirūpins tavimi“, – tikina J. Iržikevičius.
„Tai socialiai reikalinga ir pagrįsta priemonė, nes sudarys žmonėms paskatą dirbti, užsidirbti ir kaupti. Antroje pakopoje nereikėtų jokių paskatų iš valstybės biudžeto, jei ši sistema būtų visiems privaloma. 6 iš 38 šalių yra automatinio įtraukimo sistema. Kitoje dalyje šalių kaupimas savanoriškas. (...)
Pažiūrėkime į Daniją, Švediją, Nyderlandus, kur nėra subsidijų. Ten per mokestinę lengvatą žmonės atleidžiami nuo mokesčių, kai moka įmokas į antrą pakopą, ir vėliau gali atgauti tuos pinigus išėję į pensiją“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja.
Pašnekovės teigimu, siūlomo pakeitimo tikslas – padidinti pensijų pakeitimo normą, kurios vidutinė vertė dabar siekia apie 49 proc.
„Tiems, kas gauna mažesnes pajamas, pakeitimo norma yra apie 60 proc. Bet nedidelė yra tiems žmonėms, kurie gauna didžiausias pajamas ir ji krenta ir iki 30 proc. Tie, kurie uždirba daugiau, jiems labiausiai apsimoka taupyti ir galėtų kaupti daugiau. Šiuo metu subsidija to neskatina ir nekoreliuoja su įmokos dydžiu. Mes suteikiame galimybes kaupti 3 proc., o jei kas gali, tai mokėti ir 10 proc. Tuomet atitinkamai mokestinė lengvata priklausytų nuo įmokos dydžio“, – tikina J. Navickė.
Neatsakingas finansinis gyvenimas
Vis dėlto, su socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjos išsakytomis mintimis nesutinka J. Iržikevičius. Anot jo, žmonės turėtų būti skatinami kaupti daugiau, tačiau dabar bandoma įrodyti, kad mažiau yra geriau.
„Tai ne valstybės paskatinimo, o taupymo pratimas būsimų pensininkų sąskaita. Yra šalių, kuriose žmonės skatinami kaupti daugiau, prisideda ir darbdaviai. Lietuvos banko išsakyta mintis – jei naikinama subsidija, palaipsniui ji kompensuojama darbdavių įmokomis, kad kaupimo dydis nemažėtų. Jei žmonės kaupė 4,5 proc., tai įvedus siūlymus kaups 3 proc. Ateities pensijos bus mažesnės, nei būtų su valstybės paskaita“, – sako pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ vadovas.
Pasak pašnekovo, jei bus įgyvendintas šis pasiūlymas, žmonės neturės paskatų kaupti.
„Sukelsim lūkesčius, kad galima vesti neatsakingą finansinį gyvenimą, gyventi šia diena, nes duos orią pensiją ir jei nepasiseks, valstybė pasirūpins tavimi“, – tikina jis.
R. Lazutkos teigimu, dabartinė sistema yra įprastai taikoma vidurinei klasei.
„Vakaruose dominuoja darbdavių, dar vadinamos profesinės pensijos, kai žmonės dalyvauja kolektyviai ir valstybės įsikišimas yra mokesčių atidėjimas. Laikoma, kad įmoka į pensijų fondą yra algos dalis, kuri bus naudojama sulaukus pensinio amžiaus. Vadinasi, ta dalis apmokestinama ne tada, kai įmokama į pensijų fondą, o tada, kai atsiimama“, – tikina VU ekonomikos profesorius.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
