Ieškant papildomų gynybos finansavimo šaltinių mokesčių pakeitimai nebus radikalūs ir reikšmingai nepablogins nei verslo, nei gyventojų padėties, tvirtina premjeras Gintautas Paluckas.
„Tai nėra kokių nors naujų mokesčių forma. Nors yra ir tam tikrų pamąstymų apie „nuodėmių“ mokesčius: cukraus mokestis saldintiems gėrimams, energiniams gėrimams (šis modelis yra pasiteisinęs daugelyje Europos valstybių).
Šnekame apie mums įprastus ir suprantamus mokesčius, mokesčių tarifus, išlygas. Kaip jau sakyta ne kartą ir pabrėžta prezidento, mokestinės permainos nei dramatiškos, nei drakoniškos, nemažins mūsų verslo konkurencingumo, mūsų vartojimo, mūsų asmeninių finansų taip pat stipriai nepalies“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministras pirmininkas.
Anot premjero, su mokestiniais pokyčiais susiję įstatymų pakeitimo projektai bus pateikti pavasario sesijoje. „Tada diskusija bus gilesnė“, – sakė jis.
G. Paluckas pranešė su prezidentu aptaręs ir gynybos obligacijas, kurių siūlomos palūkanos, lyginant su kitomis investavimo galimybėmis, yra gana žemos – vos 2 proc.
„Kartais geriau truputį permokėti saviems, bet permokėti saviems, kad pinigai, palūkanos liktų Lietuvoje, nei tuos pinigus palūkanų pavidalu išvežti į užsienį. Tada jie ekonomikoje nedalyvauja“, – akcentavo ministras pirmininkas.
Tuo metu šalies vadovas Gitanas Nausėda pranešė pavasarį teiksiantis įstatymų pakeitimus, susijusius su didesne Lietuvos banko (LB) pelno įmoka į valstybės biudžetą bei griežtesnėmis sankcijomis už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą.
„Vienas bus dėl Lietuvos banko atskaitymų į biudžetą, nes dabartinis atskaitymų modelis yra nukreiptas į praeitį“, – pažymėjo prezidentas.
„Antras projektas yra susijęs su PVM mokėtojo statusu ir jo veiklos apribojimu tuo atveju, jeigu yra mokesčių grobstymo formų ir yra įtarimų dėl galimo PVM grobstymo, turėtų būti griežčiau reaguojama į tokią veiklą, ir tai galėtų padėti užkardyti arba turėti prevencinį efektą galimiems mokesčių nemokėtojams“, – taip pat nurodė G. Nausėda.
