Šalyje prasidėjus krizėms, neramumams, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, valstybė įsipareigoja užtikrinti 125 atraminių parduotuvių šalyje veiklą. Jos būtų saugomos, užtikrinamas prekių tiekimas. Be to, minimose parduotuvėse būtų galima atsiskaityti kortele net ir nesant ryšio.
Ruošiamasi, kad krizės, nepaprastosios padėties ar karo atveju šalyje būtų užtikrintas maisto produktų prieinamumas.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKSC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pažymi, kad NKVC yra numatęs daugiau nei 125 maisto ir kitų būtiniausių prekių ir vaistų prekybos vietas visoje Lietuvoje, kurių veikimas būtų užtikrinamas per krizes.
„Siekiama, kad jos būtų pajėgios per vieną dieną būtiniausiais maisto produktais aprūpinti 50 proc. gyventojų. Pvz., numatyta, kad Vilniuje veiks apie 20 tokių prekybos vietų, kurios vadinamos atraminėmis prekybos vietomis“, – sako V. Vitkauskas.
Planuojama, kad šių atraminių prekybos vietų veikla būtų vykdoma ir esant elektros tiekimo sutrikimams, nesant mobiliojo ryšio, duomenų perdavimo paslaugų ir t. t. Taip pat planuojamas gyventojų siuntimo į minėtas parduotuves mechanizmas. Būtų užtikrinama prekybos vietų fizinė apsauga, nenutrūkstamas prekių tiekimas / papildymas, pasirūpinta, kad parduotuvės darbuotojai tęstų savo veiklą ir aptarnautų klientus.
„Nacionalinis krizių valdymo centras glaudžiai bendradarbiauja su verslu, prekybos įmonėmis, galima pažymėti ir atsakingą verslo požiūrį ir norą įsitraukti į svarbiausių gyventojų poreikių užtikrinimo plano įgyvendinimą“, – sako V. Vitkauskas.
Atsiskaityti būtų galima ir nesant ryšio
Lietuvoje prasidėjus kariniams veiksmams, būtų įvesta mobilizacija. Tokiu atveju šalyje esantys verslai, valstybinės įstaigos veiktų specialiu režimu. Pavyzdžiui, bankai galėtų priimti atsiskaitymus parduotuvėse ir nesant ryšio. Kitaip tariant – „off-line“ režimu.
Tokią nuostatą dar praėjusiais metais Lietuvos bankas įtvirtino nutarime „Dėl bankams skirtų mokėjimo paslaugų teikimo ir grynųjų pinigų išdavimo mobilizacijos metu reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
„Bankai sieks įgyvendinti priemones, kad neveikiant atsiskaitymus fizinėse prekybos vietose užtikrinantiems mokėjimo kortelių infrastruktūros elementams, dėl kurių neįmanomas apsikeitimas informacija mokėjimo operacijų autorizavimui prisijungus prie ryšių linijų (angl. on-line), naudojamas atsiskaitymo režimas, kai mokėjimo kortelių skaitytuvai yra atjungti (angl. off-line) nuo ryšių linijų“, – rašoma Lietuvos banko nutarime.
Banko kortelių turėtojai atraminėse parduotuvėse iš prekybininkų galės įsigyti būtiniausių prekių (maisto, vaistų, degalų) ne daugiau kaip už Lietuvos banko nustatytą sumą. Kokia ta suma galėtų būti – Lietuvos bankas neįvardija.
„Atsiskaitant „off-line“ režimu visada atliekamas saugesnis mokėjimo operacijos autentiškumo patvirtinimas, t. y. kortelė turi būti įstatoma į kortelių skaitytuvą ir suvedamas PIN kodas. Kai tik yra galimybė, turi būti atsiskaitoma „on-line“ režimu. Draudžiama tikslingai siekti atsiskaityti „off-line“ režimu. „Off-line“ režimas bus naudojamas tik tada, kai bus įvykdytos visos jam veikti būtinos sąlygos. Galimybė naudotis off-line režimu bus suteikiama tik fiziniams asmenims“, – pažymima nutarime.
Turintys grynųjų pinigų žmonės atsiskaitinėti galės įprastai.
Galėtų būti įtrauktos ir higienos prekės
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė LRT.lt teigė nežinanti, koks maksimalus limitas bus nustatytas atsiskaitant „off-line“ režimu.
„Tai bus sprendimas, kokią riziką bankai gali prisiimti, kadangi kai nėra ryšio, nėra galimybės patikrinti, ar žmogaus sąskaitoje yra pinigų“, – sako R. Vainienė.
Kalbėdama apie leidžiamas įsigyti prekes atsiskaitant „off-line“ režimu, prekybininkų atstovė teigė, kad su NKVC buvo kalbama, ar į minimą sąrašą nebūtų galima įtraukti ir higienos prekių. „Tualetinio popieriaus, muilo ir kitų prekių“, – sakė R. Vainienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad prekybininkai yra linkę diskutuoti, ar būtų galimybė leisti bankinėmis kortelėmis „off-line“ režimu atsiskaityti ne atraminėse, o likusiose parduotuvėse.
„Tik šį kartą riziką (jog kortelėje nebus pinigų) prisiimtų pats prekybininkas“, – tikina R. Vainienė.
Prekybininkų atstovė pažymėjo, kad atraminių parduotuvių sąrašą sudarys didieji prekybos tinklai: „Didžiųjų prekybos tinklų didžiosios parduotuvės. Tačiau konkrečių parduotuvių sąrašo mes patys nežinome.“
Tris paras gyventojai maistu apsirūpinti turi patys
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas V. Vitkauskas taip pat primena, kad, atsitikus ekstremaliai situacijai, pirmas tris paras už maisto atsargų sukaupimą yra atsakingi patys gyventojai. Nuo 4 iki 6 dienų – savivalda, o nuo 7 iki 30 dienų – valstybės rezervas.
„Svarbu paminėti, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo pakeistas ir valstybės rezervo užtikrinimo modelis, vietoj neapdirbtų produktų (tokių kaip grūdai), kuriuos būtų sudėtinga ekstremaliomis aplinkybėmis apdoroti ir paversti vartojamais produktais, numatant rezervacijos sistemą jau paruoštiems ar greit paruošiamiems maisto produktams saugoti“, – vardija V. Vitkauskas.
Taip pat primenama, kad šalyje veikia trijų pakopų aprūpinimo maisto produktais sistema: 1) valstybės rezervo, kaupiamo rezervavimo sutarčių pagrindu, atsargų; 2) atraminės prekybos vietos; 3) gamintojai, perdirbėjai, didmenininkai ir kiti ūkio subjektai, vykdantys maisto produktų gamybą.
Maisto tiekimo sistemos dalyviams bus suteikiamos tam tikros garantijos: darbuotojų įtraukimas į civilinį mobilizacinio personalo rezervą, infrastruktūros apsauga, elektros tiekimo atkūrimo prioritetas, tiekimo maršrutų sudarymas, gyventojų srautų kontrolė, atsiskaitymo nesant interneto ryšio su mokėjimo kortelėmis galimybės. Maistui paskirstyti gyventojams, kurie negali patys atvykti į prekybos vietas, planuojama pasitelkti nevyriausybines organizacijas.
„Pažymėtina, kad Lietuvos maisto gamintojų pramonė visiškai aprūpina šalies gyventojus maisto produktais, jų gamybos pajėgumų pakaktų aprūpinti maistu piliečius ir rimtos krizės atveju“, – priduria NKSC vadovas.
