Reaguodamas į biržoje pakilusias elektros kainas, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad su sinchronizacija šis klausimas nėra susijęs. Tiesa, jei tokia situacija užsitęstų, ministras pirmininkas neatmeta, jog galimai būtų svarstoma ir apie kompensacijas.
„Jeigu užsitęs didelių kainų laikotarpis, tikrai bus rengiami sprendimai, kad šis klausimas negultų tiesiogiai ypač ant ekonomiškai silpniausių asmenų pečių. Taip pat svarstoma, kad jeigu tai užsitęstų ilgesnį laikotarpį, kompensuoti arba iš dalies perstumi didesnių kainų efektą mūsų verslams, kurie turi išlikti konkurencingi“, – žurnalistams penktadienį teigė G. Paluckas.
„Dėl kompensacijų – tie mechanizmai, kurie anksčiau veikė energetinės krizės metu, galiojo ir veikė, jie yra, bet kada juos aktyvuoti ir ar aktyvuoti, tikrai stebėsime ir priimsime sprendimą“, – taip pat sakė jis.
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas penktadienį lankosi Klaipėdoje, kur su vietos verslo atstovais, asociacijomis, Jūrų uosto direkcija, akademine bendruomene ir miesto vadovybe aptarė uostamiesčio verslo aplinką, jūrinės ekonomikos plėtrą bei infrastruktūros iššūkius.
Vyriausybės pranešime teigiama, kad susitikimuose diskutuos apie Klaipėdos uosto ir Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) aktualijas, verslo ir pramonės plėtros galimybes bei infrastruktūros plėtrą.
LRT.lt primena, kad vasario 8-ąją apie 9 valandą ryto Lietuva, Latvija ir Estija atsijungė nuo rusiškos sistemos (IPS/UPS). Vėliau vyko bendras izoliuoto darbo bandymas, o sekmadienį Baltijos šalys ėmė veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.
Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija nuo šiol savarankiškai ir koordinuotai su kitomis regiono šalimis valdo savo elektros sistemų dažnį ir pačios užtikrina tinklų balansavimą.
Anksčiau, būdamos rusiškoje IPS/UPS sistemoje, Baltijos šalys priklausė nuo Maskvoje centralizuotai reguliuojamo dažnio.
Be sausumos jungties „LitPol Link“ su Lenkija, Baltijos šalys taip pat turi ryšių su Šiaurės Europa: Lietuva – per jūrinę jungtį „NordBalt“ su Švedija, o Estija – per „EstLink 1“ ir „EstLink 2“ su Suomija.
