Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atsisakyti iš valstybės biudžeto į antrosios pakopos pensijų fondus mokamų įmokų ir vietoje to pradėti taikyti naują gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Dėl to daugiausia prarastų uždirbantys mažiausius atlyginimus. Tuo metu didžiausia susigrąžinamų mokesčių nauda galėtų pasinaudoti per mėnesį gaunantys 5 tūkst. eurų ir daugiau.
Šiuo metu įmokos į antrosios pakopos pensijų fondus susideda iš dviejų dalių. 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio sumoka gyventojas, o dar 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prideda valstybė.
Pavyzdžiui, uždirbantis minimalią mėnesinę algą (MMA, 1038 eurai bruto) per mėnesį pats į fondą sumoka 31,14 euro. Tuo metu valstybės paskata 2025 m. siekia 30,3 euro. Tokio paties dydžio paskata sumokama ir uždirbančiam VDU, ir du VDU ar dar daugiau.
Tačiau ministerija siūlo, kad valstybės biudžetui 300 mln. eurų per metus kainuojančios subsidijos nebeliktų. Mainais gyventojai galėtų pasinaudoti GPM lengvata, kurios lubos siektų 365 eurus per metus, t. y. maždaug tiek, kiek dabar per 12 mėnesių sudaro paskatos suma.
„Toks modelis, esant neprivalomai kaupimo sistemai ir subsidijas skiriant tik daliai gyventojų, yra brangus, kelia socialinę įtampą, užkerta kelią lankstesniam sukauptų lėšų atsiėmimui. Subsidijas pakeisianti GPM lengvata skatins gyventojus kaupti, mažins jų mokestinę naštą, didins paskatas dirbti ir užsidirbti“, – dėstoma ministerijos pranešime.
Per metus prarastų beveik 290 eurų
Valstybės paskatos ir GPM lengvatos naudos dydžiai nėra visiškai palyginami. Pirmoji pervedama į pensijų fondą, investuojama, o gyventojas šiomis lėšomis gali pasinaudoti tik išėjęs į pensiją. Tuo metu antroji būtų susigrąžinta po kasmetinio mokesčių deklaravimo. Tačiau abu dydžiai reiškia tam tikrą nominalią gyventojo gaunamą naudą.
Dabar visi dirbantieji ir kaupiantieji pensijai gauna vienodai – 30,3 euro per mėnesį arba 363,6 euro per metus.
Jei naujoji tvarka būtų priimta, situacija pasikeistų. Uždirbantis MMA iš GPM lengvatos atgautų 6,23 euro per mėnesį arba 74,74 euro per metus. Tai – atitinkamai 24,07 euro ir 288,86 euro mažiau, nei gaunama iš valstybės paskatos.
Uždirbantis VDU (2025 m. 2108,88 euro bruto) iš GPM lengvatos gautų 12,65 euro per mėnesį arba 151,84 euro per metus. Atitinkamai 17,65 euro ir 211,76 euro mažiau nei dabar.
Uždirbančiojo du VDU (4217,76 euro) nauda sumažėtų 4,99 euro per mėnesį arba 59,92 euro per metus.
Ir tik uždirbantys 5069 eurus arba daugiau iš naujos tvarkos gautų nedidelę naudą. Ji apsiribotų kiek daugiau nei vienu euru per metus, nebent valdantieji nuspręstų taikyti didesnes lengvatos lubas ar jų apskritai atsisakyti.
Ekonominė logika griūna
Ministerijos pasiūlymus jau sukritikavo buvusi premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, ši pensijų reforma iš esmės yra liberali, o ne socialdemokratinė.
„Šios reformos tikslas kažkokiu būdu padaryti taip, kad nereikėtų mokėti tų dotacijų, kurios yra mokamos žmonėms, dalyvaujantiems antroje pakopoje. Šiais metais tai yra 30 eurų per mėnesį. Tam, kad šias lėšas būtų galima perskirstyti kažkokiems kitiems tikslams. Pasižiūrėkite, koks bus rezultatas – jei esate minimalią algą uždirbantis žmogus, jums iš 1 tūkst. eurų atidėti 30 eurų yra sudėtinga. Turi atsisakyti einamojo vartojimo, kad kauptum pensijai. Bet valstybė sako: duosiu dar 30 eurų ir tada tu kaupsi 60 eurų. Ta kaupimo logika šiek tiek atrodo sąžininga. Ar reikia subsidiją mokėti tiems, kurių atlyginimai gerokai didesni – čia yra diskusijų klausimas.
Šios reformos atveju, kai panaikinama subsidija ir paliekama GPM lengvata, žmogus, įmokėjęs 30 eurų iš savo einamojo vartojimo, gaus 6 eurus sugrąžinto GPM po metų. Tokia bus jo nauda. Kad jis atgautų tiek valstybės dotacijos, kiek jis gauna dabar, jam reikėtų į antrąją pakopą mokėti apie 120 eurų per mėnesį. Žmogui su mažomis pajamomis tai yra tiesiog neįsivaizduojamas dalykas.
Žmonės, kurie turi didesnes pajamas, kadangi turi didesnes galimybes išnaudoti GPM lengvatą, tą ir darys. Savo mokesčių dalį atsiims ir bus daugmaž „tas ant to“. Žmonėms, kurių pajamos yra mažiausios, ši ekonominė logika griūna. Paskatos išvis nebėra. Atsitinka taip, kad jie nekaups. Jų „Sodros“ pensijos bus mažos, nes maži atlyginimai, mažos įmokos, o dar yra demografija ir visi kiti dalykai. Klausimas, kas tada bus socialinės apsaugos ir darbo ministru, kai tie žmonės išeis į pensiją“, – „Žinių radijui“ praėjusią savaitę sakė ji.
Kam iš tikro reikalinga
Savo ruožtu profesorius Romas Lazutka svarstė, ar tikrai įmokos būsimoms pensijoms yra tinkamas instrumentas pajamų nelygybei mažinti.
„Visas civilizuotas pasaulis tam naudoja ne įnašus į pensijų fondus, bet mokesčių sistemą. Ją reikia keisti, kad pajamų nelygybė būtų rimtai mažinama. Tikėkimės, kad ši valdžia tai padarys, ko nepadarė ankstesnė.
Pajamų mokesčio teisingumą ji įsirašė į Vyriausybės programą. Įmokos pensijoms skirtos ne nelygybei mažinti. „Skatinamąja“ įmoka remiami mažų algų gavėjai ateityje gali būti didelių algų, o senatvėje – didelių „Sodros“ pensijų gavėjais“, – socialiniame tinkle rašė jis.
Ekonomistas pateikė studento pavyzdį.
„Jis uždarbiauja po paskaitų ir remiamas subsidija 1,5 proc. VDU, bet po kelerių ar keliolikos metų jo alga gal bus tokia, kad jokia valstybės parama jam nereikalinga ir pats susikaups pakankamai turto senatvei. Tačiau valstybė jau iššvaistė jo paramai jaunystėje. Ir ne palengvindama jo gyvenimą studijų metu, kai reikėjo, bet įšaldžiusi tą paramą jo antros pakopos sąskaitoje 45 metams. Kas tai? Kam to reikia? Kokia logika?
O dar didelis nelogiškas perskirstymas toje sistemoje tarp dalyvaujančių ir nedalyvaujančių – antrieji per biudžetą remia pirmuosius, neatsižvelgiant, kuris finansiškai pajėgesnis. Per mokesčių atidėjimo lengvatą tai galima kiek neutralizuoti“, – pastebėjo R. Lazutka.
Ministerija yra pateikusi ir daugiau siūlymų, kaip pertvarkyti antrąją pensijų pakopą. Svarstoma apie perėjimą prie savanoriško kaupimo modelio, galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti, lankstesnes galimybes atsiimti sukauptas lėšas ar jų dalį ir 12 mėn. tarpą apskritai pasitraukti iš pensijų kaupimo.
Vasarį dėl pasiūlymų vyksta konsultacijos su suinteresuotomis pusėmis, o įstatymų pakeitimai turėtų būti pateikti Seimo pavasario sesijoje.
