2022 m. prasidėjus plataus Rusijos masto karui Ukrainoje, Lietuvoje ėmė daugėti įmonių, gaminančių dronus ar skraidykles. Skaičiuojama, kad Lietuvoje veikia apie 15 dronus gaminančių bendrovių, o jų atstovai tikina – jei būtų paklausa, kai kurie jų per metus galėtų pagaminti ir 100 tūkst. orlaivių.
2022 m. pradžioje – lietuviškų dronų gamybos įmonių būtų reikėję ieškoti su žiburiu. Šiandien – Lietuvoje pagaminti dronai ir skraidyklės vis dažniau keliauja į pagalbą Ukrainoje.
Informacija trumpai“
- Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 15 dronų ar jų technologijų gamintojų.
- Lietuviški dronai vis dažniau siunčiami į Ukrainą.
- Dalis dronų gamintojų sugeba orlaivius kurti be kiniškų dalių, tačiau tai išaugina kainą.
- Dažniausiai naudojami kiniški elementai dronuose – varikliai, propeleriai.
- Verslai teigia galintys per mėnesį pagaminti iki kelių tūkstančių dronų.
„Gamintojų tikrai yra labai daug, tačiau tokių rimtesnių, su kuriais bendraujame, bus apie 10“, – teigia pagalbą Ukrainai teikiančios organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.
„Skirtumas tas, kad mes nekariaujame. Atsižvelgdamas į tai, galiu pasakyti, kad mūsų dronų gamyba yra tikrai nebloga. Jau turime ir turėsime dar geresnių produktų, nes karas keičiasi savaitėmis“, – įsitikinęs paramos fondo vadovas.
J. Ohmanas sako, kad dronai Ukrainos kare lemia net 30–40 proc. kariavimo taktikos ir sėkmės, o kartais ir daugiau.
„Mano vertinimu, karą dronai keičia 30–40 proc. Tai reiškia, kad dronai keičia kariavimo taktiką, koncepciją ir net strategiją. Bet jei nieko neturi, tai dronų svarba karo eigai gali sudaryti net 70–80 proc.“, – teigia J. Ohmanas.
Lėšos dronams šiais metais bus renkamos ir trečią kartą vyksiančioje paramos Ukrainoje akcijoje „Radarom!“. LRT.lt pakalbino šešis Lietuvos dronų gamintojus, kurių orlaiviai bus perkami už akcijoje surinktus pinigus ir siunčiami į Ukrainą.
Per mėnesį pagamina 1,5 tūkst. dronų
Vieni iš dronų kūrėjų Lietuvoje – įmonė „Dangolakis“, kurianti „Baltic Viper“ prekių ženklo orlaivius.
„Veiklą pradėjome dar būdami paramos fonde „Maži bet stiprūs“. Iš jų praėjusiais metais išaugome į įmonę. Šiuo metu gaminame FPV (first person view, pirmojo asmens vaizdo principo, – LRT.lt) dronus ir su jais susijusią įrangą – valdymo stotis ir kitus priedus“, – sako įmonės atstovas Raimundas Aleknavičius.
Akcijai „Radarom!“ bendrovė siūlo 10 colių dydžio FPV atakos droną.
„Jis aprūpintas naujausia įranga – dirbtinio intelekto pagrindu veikiančia taikino fiksavimo sistema. Ji gali paskutinius kelis šimtus metrų iki taikinio jį fiksuoti ir pasiekti be piloto pastangų.
Taip pat yra įdiegta dvigubo dažnio išmani šokinėjimo sistema, kuri leidžia įveikti priešiškas elektroninės kovos priemones. Dronas gali nuskristi 20 kilometrų. Komfortiškas krovinys – 2,5 kg, bet galime užkabinti ir 4 kg“, – pabrėžia R. Aleknavičius.
Bendrovės „Baltic Viper“ gaminami dronai skraido ir Ukrainoje. Įmonės atstovas sako, kad į šalį jau yra išsiuntę per 3 tūkst. dronų.
Skaičiuojama, kad įmonės gamybos pajėgumas šiuo metu siekia apie 1 500 dronų per mėnesį, o kaina apie 1 000 eurų.
„Gamybos liniją išplėsti tikrai nėra problema, reikia tik valstybės užsakymų“, – sako R. Aleknavičius.
Įmonės gaminamų dronų yra įsigijusi ir Lietuvos kariuomenė.
Gali nuskristi ir 100 kilometrų
Šarūnas Stanislovėnas, dronus gaminančios lietuviškos bendrovės „Vytis Tech“ vadovas, tikina, kad idėja gaminti dronus kilo vos prieš 2,5 metų. „Formali veikla prasidėjo tik prieš 8 mėn. su įmonės įsteigimu.“
Įmonė gamina vidutinio nuotolio dronus, kurie geba nuskristi apie 100 km.
Vienas įmonės akcijai „Radarom!“ skirtų dronų – vertikalaus pakilimo dronas. „Jis gali filmuoti, fotografuoti, atakuoti, gali trukdyti priešams naudoti FPV dronus“, – pažymi Š. Stanislovėnas.
„Minimas dronas jau buvo išbandytas Ukrainoje kovos sąlygomis. Jis atsparus antidroninėms kovos priemonėms. Turi specifines GPS antenas, kurios leidžia išlaikyti drono poziciją. Dronas gali pakelti 4 kg. Tai gali būti kamera, elektroninės kovos priemonės ir kiti daiktai“, – tikina Š. Stanislovėnas.
Jis teigia, kad Ukrainoje skraido jau kelios dešimtys jų pagamintų orlaivių. Taip pat įmonė ten išbando savo gaminius.
„Lietuvoje tai padaryti sudėtinga dėl dronų skraidymo apribojimų. Įsivaizduokite, mūsų dronas skrenda 100 kilometrų, o pagal mūsų teisės aktus dronas negali skristi toliau, nei jį mato mūsų akis“, – sako Š. Stanislovėnas.
Įmonės vadovas teigia, kad bendrovė šiuo metu yra pajėgi per mėnesį gaminti 20–40 sistemų. Vienos sistemos kaina prasideda nuo 50 tūkst. eurų.
„Sistemą sudaro 2 lėktuvai ir antžeminė stotis. Investuojame ir bandome plėsti pajėgumus. <...> Jei resursai būtų neriboti, tokių dronų galėtume gaminti šimtais ar net tūkstančiais. Naudojame technologiją, kuri neriboja gamybos pajėgumų“, – teigia Š. Stanislovėnas.
Bendrovė pati gamina orlaivio konstrukciją, antžeminę stotį. „Daugumą elektronikos komponentų perkame, variklius taip pat įsigyjame iš partnerių. Telemetrinė sistema ir GPS antena sukurta Ukrainoje“, – teigė jis.
Lietuvių gaminamų dronų yra įsigijusi ir Gynybos resursų agentūra.
Ore išbūna iki 5 val.
2022 m. lietuvių įkurtas dronų gamintojas „Unmanned Defense Systems“ „Radarom“ akcijai siūlo įmonės naujausią produktą – žvalgybinį droną „Forecaster“.
„Drono pagrindinis tikslas bus surasti taikinius, perduoti koordinates valdymo centrui. Jis taip pat gali atlikti artilerijos korekcijos veiksmus (...). Ore dronas gali išbūti 4–5 val., o skrydžio nuotolis priklauso nuo komplektacijos ir gali siekti iki 60 km. Orlaivis gali veikti be GPS, savarankiškai kilti ir leistis be jo. (...) Produktas neturi jokių kinietiškų detalių“, – sako įmonės atstovas Žilvinas Kvedaravičius.
„Radarom“ akcijai siūlomo drono komplekto kaina sieks apie 129 tūkst. eurų.
„Į komplektą įeina 2 lėktuvai ir žemės stotis“, – priduria Ž. Kvedaravičius.
Jis skaičiuoja, kad įmonė minėtų fiksuoto sparno orlaivių per mėnesį galėtų pagaminti iki 60 vienetų.
Be minėto „Forecaster“, bendrovė taip pat gamina ir daugiau dronų, tarp jų ir kovinius.
„Mūsų produktai siūlo visą sistemą – aptikti, valdyti ir įsitraukti (angl. detect, command and engage). Turime ne tik žvalgus, bet ir programinę įrangą, kovinius dronus, kurie kovinę 5 kilogramų galvutę gali nuskraidinti 100 kilometrų į vieną pusę“, – sako Ž. Kvedaravičius.
Turime ne tik žvalgus, bet ir programinę įrangą, kovinius dronus, kurie kovinę 5 kilogramų galvutę gali nuskraidinti 100 kilometrų į vieną pusę
– Ž. Kvedaravičius
90 proc. dalių pagaminta Lietuvoje
Nors lietuviškus dronus gaminanti „Granta Autonomy“ įkurta tik 2023 m., įmonės vadovas Gediminas Guoba sako, kad bendrovė su dronų sistemomis dirba jau nuo 2014 m.
„Patys, kaip žvalgybos operatoriai, veiklą pradėjome nuo 2014 m. Vėliau, kaip įmonė, veiklą nusprendėme pradėti 2017 m., o 2018 m. gavome pirmą kontraktą iš Lietuvos kariuomenės“, – pažymi G. Guoba.
Jo teigimu, bendrovė gamina 3 tipų dronus: FPV, ilgojo nuotolio kovinį ir akcijai „Radarom!“ siūlomą žvalgybinį droną „Hornet XR“.
„Jo darbinis atstumas yra 40–50 kilometrų. Jis mato tiek dieną, tiek naktį, turi šilumai jautrią kamerą, kurią gamina „Brolis Semiconductors“. Dronas atsparus ryšio trikdymui, turi navigaciją, kuri nereikalauja GPS. Ore jis gali išbūti 3 val., o šiais metais žadame paleisti versiją, kuri ore išbus iki 6 val.“, – aiškina G. Guoba.
Vieno orlaivio kaina siekia 39 tūkst. eurų.
Jis pažymi, kad dauguma dronų gamintojų, kurdami produktą, į jį daugiausia integruoja kitose šalyse pagamintas dalis. „Mūsų dronas išsiskiria tuo, kad didžioji dalis komponentų yra gaminami būtent Lietuvoje. Statistinis dronų gamintojas pats gamina apie 10–15 proc. dalių, mes gaminame apie 90 proc. komponentų. O mūsų žvalgybiniame drone nėra nė vienos kiniškos dalies“, – aiškina G. Guoba.
Mūsų žvalgybiniame drone nėra nė vienos kiniškos dalies.
G. Guoba
Įmonės vadovas teigia, kad jie per mėnesį yra pajėgūs pagaminti nuo 20 iki 30 dronų. „Jei resursai neriboti, tai kovinius dronus galėtume gaminti tūkstančiais. Kalbant apie žvalgybinį droną, jis sukurtas šimtams skrydžių, todėl visi komponentai turi būti gerai ištestuoti. Tūkstančių tokių orlaivių nereikia, tačiau iki 100 vienetų per mėnesį galėtume pagaminti“, – sako dronų gamintojas.
Lietuvių sukurtas dronas jau naudojamas ir Ukrainoje. „Į Ukrainą esame išsiuntę šimtus dronų. Šis dronas perkamas ir kitų NATO šalių, kurios siunčia jį į Ukrainą“, – pasakojo G. Guoba.
Skaičiuoja, kad per metus galėtų pagaminti 100 tūkst. FPV dronų
Dar viena lietuviškų dronų gamintoja – „RSI Europe“, įkurta brolių Milašauskų, kai 2022 m. prasidėjo plataus masto invazija.
Ir pradžių bendrovė pradėjo gaminti nuotolinio inicijavimo sistemas, kurios buvo siunčiamos į Ukrainą, o 2023 m. ėmė gaminti ir FPV dronus.
„Mūsų pirmieji dronai jau pasiekė Ukrainą, tai lauksime grįžtamojo ryšio, kaip jiems sekasi. Dronas sėkmingai geba įveikti signalo slopinimo sistemas, tai tikimės gerų rezultatų“, – sako bendrovės atstovas Liudas Abišala.
Jis skaičiuoja, kad į Ukrainą bendrovė yra išsiuntusi apie 5 tūkst. savo gamybos FPV dronų. Įmonės gaminamas 10 colių dydžio dronas sveria apie 1 kg (be baterijos), gali nuskristi apie 20 km ir nešti apie 2 kg krovinį.
„Dalį FPV dronų pilotų esame apmokę ir Lietuvos kariuomenėje“, – pažymi L. Abišala.
Kalbėdamas apie ateitį, L. Abišala pažymėjo, kad įmonė yra pasiruošusi patenkinti 2–3 proc. viso Ukrainos dronų poreikio: „Manau, tikrai galėtume pagaminti 100 tūkst. dronų per metus.“
Manau, tikrai galėtume pagaminti 100 tūkst. dronų per metus
L. Abišala
L. Abišala teigia, kad jų gaminamuose ir į Ukrainą siunčiamuose dronuose yra kiniškų dalių, tačiau įmonė yra pasiruošusi gaminti dronus ir be kiniškų komponentų. „Žinoma, tokie dronai kainuos tikrai daugiau“, – sako L. Abišala.
Mažosios bendrijos „Saero“ atstovas Vygintas Ušinskas pažymi, kad idėja gaminti droną gimė vos prieš 8 mėnesius. „Nuo idėjos iki kovinio testo praėjo 6 mėn. Šiandien dronas jau yra paruoštas gamybai“, – LRT.lt teigė V. Ušinskas.
„Saero“ sukurtas dronas skirtas atlikti misijas skyriaus užduoties rajone, sveria vos 600 gramų, o tikslas – kad kiekvienas karys galėtų jį turėtų prie savo amunicijos diržo. „Drono veikimo laukas 600–1000 m. Mano tikslas – kad šturmo užduoties metu karys galėtų sunaikinti priešo įtvirtintoje pozicijoje esantį karį“, – teigia V. Ušinskas.
„Drono rėmas pjaustomas Lietuvoje, šaudmuo kurtas mūsų inžinierių. „Radarom!“ skirtame drone bus sudėta visa lietuviška elektronika“, – priduria jis.
Lietuva – viena iš dronų gamybos lyderių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas pažymi, kad Lietuva yra viena dronų gamybos lyderių Europoje.
„Esame vieni tarp lyderių Europoje. Žinoma, mūsų gaminami dronai kiek skiriasi nuo kitose šalyse gaminamų, kur yra vystomi dideli, varomi vidaus degimo variklių dronai. Jie skirti ilgai patruliuoti ore. Mūsų gaminami dronai daugiau skirti taktiniam lygiui“, – teigia V. Sabaliauskas.
Jis skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 15 dronus ar jų technologijas vystančių įmonių.
„Vien tik mūsų asociacijoje yra bent aštuonios įmonės, kurios gamina įvairios paskirties dronus ar dronų technologijas. O dar yra įmonių, kurios nėra mūsų asociacijoje. Turbūt tikrai suskaičiuotume iki 15 įmonių“, – mano asociacijos vadovas.
V. Sabaliausko teigimu, Lietuvai įsukti dronų pramonę padėjo Ukraina.
„Anksčiau trūko užsakymų, trūko palaikymo, bendravimo su kariuomene, Krašto apsaugos ministerija. Dabar jau tą turime. Jei kalbėtume apie įsigijimus, tai labai padeda ukrainiečių užsakymai mūsų įmonėms. Tie įsigijimai ir padėjo išvystyti technologijas. Nereikėjo iš valstybės biudžeto skirti beveik nė vieno euro, įmonės pačios kūrė inovacijas“, – sako jis.
