Verslas

2019.02.21 14:35

Pinigų plovimo skandalas: Lietuvos bankas tikina, kad nėra pagrindo nerimauti dėl „Swedbank“ Lietuvoje

Jonas Deveikis, LRT 2019.02.21 14:35

„Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais, teigia „Swedbank“ grupės komunikacijos padalinio vadovas Gabrielis Francke Rodau. Banko atsakymas buvo pateiktas po to, kai Švedijos televizijos kanalas SVT metė įtarimus, kad Švedijos bankas kartu su „Danske bank“ yra įsivėlęs į daugiau nei 3,8 mlrd. eurų vertės pinigų plovimo atvejį. Savo ruožtu Lietuvos bankas tikina, kad „Swedbank“ klientams pagrindo nerimauti nėra, nenumatoma ir poveikio Lietuvos bankų sistemai.

Atsižvelgdamas į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie „Swedbank“​, Lietuvos bankas teikia savo komentarą. Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius, teigia, kad „Lietuvos bankas neturi informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tą patį patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Maždaug prieš metus Lietuvos bankas atliko „Swedbank“ inspektavimą, kurio metu vertino ir kaip bankas laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. „Buvo nustatyta tam tikrų neatitikimų, susijusių su procedūromis, už tai Lietuvos bankas skyrė bankui įspėjimą ir įpareigojo ištaisyti trūkumus. Tą „Swedbank“ atliko – trūkumus iki nurodyto termino ištaisė“, – rašoma pranešime.

„Atidžiai stebime padėtį ir ją vertinsime bendradarbiaudami su kitų šalių institucijomis ir teisėsauga. Prireikus, imsimės priemonių. „Swedbank“ klientams pagrindo nerimauti nėra, nenumatome ir poveikio šalies bankų sistemai“, – rašoma Lietuvos banko išplatintame pranešime.

BNS nuotr.

M. Zalatorius: „Swedbank“ klientams pagrindo nerimauti nėra

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius siūlo atkreipti dėmesį, kad nagrinėjami veiksmai yra susiję su kaimyninėse šalyse susiklosčiusiomis ne rezidentų verslo tradicijomis. Palyginimui, Latvijoje ne rezidentų indėlių vertė sudaro per 40 proc. viso indėlių portfelio, Estijoje – 8 proc. Tuo metu Lietuvoje jų dalis nesiekia 3 proc.

„Lietuvoje veikiantys bankai laikosi aukščiausių prevencijos standartų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje. Šią funkciją bankai atlieka griežtai vadovaudamiesi principais, nustatytais nacionalinės bei tarptautinės teisės aktais ir praktikomis“, – pastebi M. Zalatorius

Anot jo, neabejojama, kad bankas ištirs situaciją ir atsakys į kylančius klausimus, o kompetentingos institucijos pateiks savo vertinimus.

M. Zalatorius pažymi, kad Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai netoleruoja pinigų plovimo.

Estijos „Swedbank“ sąskaitose 3,8 mlrd. nelegalių eurų

Skandalas kilo, kai Švedijos televizijos kanalas SVT paskelbė tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama, kad vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ įtariamas įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,8 mlrd. eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“. 

G. Rodau atsiųstame pranešime teigia, kad pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas, tai yra vienas iš sunkiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria finansų sektorius. Todėl pinigų plovimo prevencija ir užkardymas yra vienas iš svarbiausių mūsų banko veiklos prioritetų. 

„Gavę įspėjamųjų ženklų apie įtartinus sandorius ir neaiškią klientų lėšų kilmę, imamės veiksmų. Pasitikime savo banko sistemomis ir procesais, kuriuos naudojame pinigų plovimo prevencijai“, – komentavo jis.

Bet kokiu atveju „Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais. Mes turime laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų, taip pat vadovautis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatomis, kurios griežtai apibrėžia tokios informacijos viešinimą. Taip pat yra neteisėta informuoti klientus arba trečiąsias šalis, jog jų atžvilgiu buvo informuota teisėsauga, rašoma pranešime.

Dokumentai rodo, kad įtartinos operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, tačiau „Swedbank“ iki šiol aktyviai neigė, kad yra įsitraukę į „Danske Bank“ pinigų plovimo atvejį.

Vis dėlto, „Swedbank“ pripažino, kad pastebėtos įtartinos operacijos tik šiandien buvo perduotos policijai, praneša naujienų portalas „Bloomberg“. 

Naujienų portas ELTA rašė, kad televizijos kanalo duomenimis, milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007–2015 metais. Dokumentai rodo, kad šios operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, tvirtina švedų žurnalistai.

SVT tyrimo duomenimis, į pinigų plovimo skandalą gali būti įsivėlę apie 50 banko klientų. Švedijos žurnalistai pažymi, kad įtartinos operacijos buvo atliktos korporatyvinių klientų, kurie nevykdo oficialios veiklos, arba kurių savininkai nėra žinomi. Įmonės buvo registruotos užsienio šalyse, tačiau turėjo banko sąskaitas „Swedbank“ padaliniuose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

„Swedbank“ akcijos smuko 10 proc.

Po Švedijos žurnalistų atlikto tyrimo, kuris atskleidžia, kad per „Swedbank“ sąskaitas Estijoje galimai buvo praplauti 3,8 mlrd. eurų, banko akcijos biržoje smuko kiek daugiau nei 10 proc. 

Naujausiais duomenimis, akcijų kaina apie 13 val. Lietuvos laiku buvo kritusi 11,65 proc., o tai siekia apie 1,8 mlrd. eurų. 

Po to, kai praėjusiais metais paaiškėjo, kad per „Danske bank“ sąskaitą Estijoje 2007 – 2015 metais buvo praplauti apie 200 mlrd. eurų, Danijos banko akcijos smuko apie 50 proc., o bankas akcijų rinkoje prarado apie 18 mlrd. eurų vertės.