Verslas

2019.02.19 16:47

Kas dešimtas automatiškai į pensijų fondą įtrauktas asmuo kaupimo atsisakė

Ernestas Naprys, 15min.lt2019.02.19 16:47

Kas dešimtas asmuo iki 40 metų, kuris po pensijų reformos buvo automatiškai įtrauktas į pensijų fondą, tokios galimybės senatvei sukaupti papildomų lėšų atsisakė, skaičiuoja „Sodra“. Tačiau apskritai pensijų reforma dalyvių skaičiaus reikšmingai nepakeitė – 1,3 milijono žmonių toliau kaupia pensijai.

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis Trišalės tarybos posėdyje pristatė, kad šiuo metu, kaip ir pernai, tebėra 1,3 milijono pensijų kaupimo sistemos dalyvių.

„Pastebėjome tendenciją, kad nuo praėjusio biržeio, kai buvo pristatyta pensijų reforma, naujų pensijų fondų dalyvių, naujų pasirašytų sutarčių skaičius, pradėjo augti ir šių metų pradžioje, per sausį ir vasario dvi savaites, pasirašyta daugiau nei 7600 naujų pensijų kaupimo sutarčių. Tai rodo, kad gyventojai renkasi ir dalyvauja“, – sako S. Jarmalis.

Vis tik atsisakiusiųjų kaupimo dalis yra kiek didesnė.

„Kiek tų gyventojų, kurie nusprendžia kaupimą dėl vienokių ar kitokių prkežasičųū nutraukti ar sustabdyti: galima pasakyti, kad šiai dienai iš tų gyventojų, kurie dalyvavo pensijų kaupime iki šiol, iš jų 31 tūkst. kaupimą sustabdė ir paliko pinigus gulėti pensijų fonde, ir 9000 kaupimą nutraukė ir pervedė pinigus į „Sodrą“, – sako S. Jarmalis.

Anot jo, tai sudaro apie 4 proc. visų pensijų kaupimo dalyvių.

Tačiau kiek aktyvesni tie asmenys, kurie į pensijų kaupimą buvo įtraukti automatiškai, jei jie jaunesni nei 40 metų.

„16 tūkst. asmenų iš tų, kurie naujai įtraukti ir iki šiol nedalyvavo – jie pareiškė valią nedalyvauti. Iš viso į pensijų kaupimą buvo įtraukti 152 tūkst. dalyvių“, – duomenis pristatė S. Jarmalis.

Jis akcentavo, kad sutarčių keitimo intensyvumas slūgsta – didžiausias jis buvo sausio mėnesį. S. Jarmalis pabrėžė, kad nekilo techninių kliūčių gyventojams priimti sprendimus – norintys sudaryti kaupimo sutartį, ar ją nutraukti, gali tą padaryti.

„Gyventojai įvairias kanalais yra informuojami apie visas kaupimo dalykus, įvairiais klausimais. Suteikiamų konsultacijų skaičius yra daugmaž vienodas – kiekvieną dieną sulaukiame apie 1000 gyventojų užklausų. Dažniausiai gyventojai klausia, kaip kaupimas paveiks jo būsimą pensiją, ką daryti, kur kreiptis“, – sakė S. Jarmalis, pabrėžęs, kad visa informacija pateikiama internetu.

Po pensijų reformos gyventojai į pensijų fondą pervedą 1,8–3 proc. savo atlyginimo, o valstybė į pensijų fondą prideda 1,5 proc. VDU siekiančią priemoką (maždaug 16,4 Eur.)

Per 6 mėn. turi parinkti tinkamą fondą

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo sk. viršininkas Andrius Škarnulis pabrėžė, kad pensijų kaupimo sistema keičiasi, todėl gyventojai nebeturėtų kaupti fonduose, kurie jiems netinka pagal amžių.

„Pagrindinis atsiradęs pokytis susijęs su gyvenimo ciklo fondais (GCF) – tai labai svarbu, nes, kaip iki šiol rodo mūsų atlikti tyrimai, didelė dalis II pakopos dalyvių kaupdavo ne pagal savo amžių tinkamame fonde. Vieni kaupė per rizikingai, kai likę nedaug iki pensijos, ir nemaža dalis buvo per konservatyviuose fonduose“, – sako A. Škarnulis.

Anot jo, GCF leis pasiekti, kad konkretaus amžiaus žmogus bus įtraukiamas į jam tinkantį fondą, ir jo rizikingumas seks dalyvių amžių.

„Perėjimui prie šios sistemos yra visiškai pasirengta, fondai sukurti, yra 6 mėn. pereinamasis laikotarpis, per kurį bendrovės turi perkelti dalyvius į jam tinkamą fondą“, – teigė A. Škarnulis.

Jis pabrėžė, kad dabar pensijų fondai negalės taikyti didesnių atskaitymų, nei 0,8 proc. per metus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt