Dar rudenį bandyta nutraukti Lietuvą su Švedija jungiantį povandeninį elektros kabelį „Nordbalt“, skelbia Švedijos nacionalinis transliuotojas. Anot buvusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio, trūkęs kabelis Lietuvai reikštų išaugusias elektros kainas.
Ant dar vieno povandeninio elektros kabelio „Nordbalt“, jungiančio Švediją su Lietuva, Baltijos jūros dugne buvo aptikti inkaro vilkimo palikti apgadinimo ženklai, sekmadienį pranešė Švedijos gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas.
„Nordbalt“ – tai elektros jungtis tarp Lietuvos (Klaipėdos) ir Švedijos (Nibru). Tai yra povandeninis kabelis, jungiantis Baltijos šalis su Skandinavijos elektros tinklu. „Nordbalt“ yra strateginis energetikos projektas, kuris padeda užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, konkurencingumą bei didesnį rinkos integravimą Baltijos regione.

Manoma, kad kinų laivas „Yi Peng 3“ kabelį bandė nutraukti lapkričio 17–18 d. Tomis pačiomis dienomis tas pats laivas, vilkdamas inkarą apie 160 km, nutraukė interneto kabelius tarp Švedijos ir Lietuvos, Vokietijos ir Suomijos.
Kaip LRT.lt teigė tuomet energetikos ministro pareigas ėjęs Dainius Kreivys, indikacijų, kad bandyta nutraukti ir jungtį „Nordbalt“, minėtu laikotarpiu nebuvo.
„Ne, neturėjome (indikacijų – LRT)“, – teigė jis.

D. Kreivio teigimu, jei kinų laivui būtų pavykę nutraukti jungtį „Nordbalt“, elektros tiekimo saugumui tai nepakenktų, tačiau elektros kainos išaugtų.
„Mūsų sistema po investicijų, kurios susijusios su sinchronizacija, yra labai atspari bet kokiems trikdžiams. Kabelio nutraukimas elektros tiekimo saugumui nepakenktų. Tačiau tai galėtų padaryti didžiulę įtaką kainoms mūsų regione. Jei būtų nutrauktas vienas ir kitas kabeliai („Nordbalt“ ir likęs Estiją bei Suomiją jungiantis kabelis), tai mes artėtume prie izoliuoto Baltijos šalių veikimo. Tokiam veikimui mes ir kitos Baltijos šalys turėtų įjungti savo rezervines galias – įjungti dujas. O iš jų gaminama elektra būtų žymiai brangesnė. Tai reiškia, kad kainos mūsų regione būtų gerokai aukštesnės“, – sakė buvęs energetikos ministras.

Pasiteiravus, kaip Lietuva turėtų bandyti apsaugoti svarbią elektros jungtį su Švedija, D. Kreivys pažymėjo 2 kelius.
„Turime aiškiai indikuoti Maskvai, kad bet kokie mūsų kabelių nutraukimai prives prie dujų tranzito sustabdymo per mūsų šalį. Matome, kad NATO stiprina patruliavimą, įsitraukė ir Lietuva. Kitų priešnuodžių nėra – patruliavimas ir stebėjimas. Be to, aiškiai pasakyti, kokios Rusijai bus tokių veiksmų pasekmės“, – pažymėjo D. Kreivys.
LRT.lt primena, kad gruodžio 25 d. vieną elektros kabelių tarp Estijos ir Suomijos nutraukė, kaip įtariama, tanklaivis „Eagle S“, kuris priklauso Rusijos šešėliniam laivynui.
Taip pat skaitykite
Anot C.-O. Bohlino, visi šie incidentai gali būti susiję su vasarį vyksiančiu Baltijos šalių atsijungimu nuo Baltarusijos ir Rusijos elektros tinklo (BRELL).
Taip pat skaitykite
Stiprinama stebėsena
Karinės jūrų pajėgos stiprina povandeninio elektros kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ Baltijos jūroje stebėseną, o kariuomenė bei elektros perdavimo įmonė „Litgrid“ stiprina bendradarbiavimą saugant kritinę povandeninę infrastruktūrą jūroje.
Lietuvos kariuomenė bei „Litgrid“ pirmadienį pranešė apie pasirašytą bendradarbiavimo sutartį.
Pasak kariuomenės, abi šalys keisis informacija apie stebimus pažeidimus, neįprastą veiklą ir atnaujins apsaugos priemones.
„Grėsmių kritinei jūrinei infrastruktūrai mastai ir pobūdis reikalauja glaudaus bendradarbiavimo. Galime pasidžiaugti, kad toks bendradarbiavimas nuolat vyksta, o Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimo sutarties su „Litgrid“ pasirašymas leis jį dar labiau struktūrizuoti ir užtikrinti visapusišką efektyvumą”, – pranešime teigė Karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas.
„Sutartis įtvirtina Lietuvai svarbų bendrą tikslą – geriausią įmanomą Baltijos jūros povandeninės elektros infrastruktūros saugumą“, – teigė bendrovės vadovas Rokas Masiulis.
Pasak kariuomenės, sutartis su įmone „Litgrid“ leidžia Karinėms jūrų pajėgoms dalyvauti infrastruktūros apsaugos procesuose bei visuomenės švietime, taip pat padės sustiprinti gynybinius mechanizmus bei užtikrinti, kad Baltijos jūra ir jos povandeninė infrastruktūra būtų apsaugota nuo galimų išorinių grėsmių.
„Litgrid“ skelbia, kad, pasirašius sutartį su kariuomene, Karinės jūrų pajėgos vykdys nuolatinę kabelio „NordBalt“ stebėseną, bus keičiamasi informacija.







