Sekmadienį nutrauktas ryšių kabelis tarp Šventosios ir Švedijos Gotlando salos yra vienas iš trijų Baltijos jūroje jungiančių Lietuvą. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad po tokių incidentų galėtų būti sustiprintas NATO karinis buvimas regione. Savo ruožtu profesorius Tomas Janeliūnas siūlo daugiau dėmesio skirti įtarimą keliantiems laivams.
Pirmadienį pranešta, kad savaitgalį Baltijos jūroje pažeisti du telekomunikacijų kabeliai: 218 kilometrų ilgio Lietuvą ir Švediją jungiantis „BCS East-West“ ir 1172 km ilgio Suomiją ir Vokietiją jungiantis „C-Lion1“.
Lietuva Baltijos jūroje turi dar dvi svarbias jungtis. Beveik 98 km jungtis „BCS East“ yra tarp Šventosios ir Liepojos. Ją, kaip ir nutrauktąją „BCS East-West“, valdo Švedijos bendrovė „Arelion“.
Tai yra švedų investicinio fondo „Polhem Infra“ valdoma įmonė. Kaip skelbiama švedų pensijų fondų lėšas investuojančios bendrovės tinklapyje, jie savo tinklo statybas pradėjo 1993 m. ir šiuo metu turi 75 tūkst. km kabelių Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje.
Nuo 2015 m. Lietuvą ir Švediją taip pat jungia elektros jungtis „Nordbalt“. Jos valdytojai yra Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ bei „Svenska Kraftnat“.
„Nordbalt“ yra 450 km ilgio, 700 megavatų galios. Šią jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje.
„NordBalt“ taip pat yra optinio ryšio kabelis, naudojamas jungties ir elektros sistemai valdyti. Tiek elektros jungtis, tiek ryšio kabelis veikia be sutrikimų“, – antradienį LRT.lt sakė bendrovės „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovas Matas Noreika.
Lietuva dujotiekių jūroje neturi.
Šimtai kilometrų
Kaip antradienį žurnalistams sakė V. Vitkauskas, šimtų kilometrų ilgio infrastruktūros priežiūra nėra paprastas uždavinys.
„Neįmanoma dėl tokios infrastruktūros, kai kalbama apie 218 km kabelį, kad laivai patruliuotų pirmyn atgal. Yra kitų monitoringo priemonių, stebėjimo per rizikos veiksnius – kas galėtų būti tokių incidentų kaltininkas“, – sakė jis.
Krizių valdymo centro vadovas svarstė, kad po naujausių incidentų reikėtų svarstyti apie NATO reakciją.
„Kalbame apie tarptautinės bendruomenės dėmesį. NATO konsultacijos buvo šiandien ryte. Galima būtų karinį buvimą Baltijos jūroje sustiprinti. Manau, tai ir būtų tas atgrasymas“, – sakė jis.
V. Vitkauskas pabrėžė, kad kol kas incidentai nėra ištirti iki galo, tačiau neatmetama ir sabotažo versija.
„Pagal pobūdį, tai yra fizinis (mechaninis) pažeidimas. Nėra susiję su stichija, gamtos reiškiniu“, – sakė jis.
Turimais duomenimis, du incidentai Baltijos jūroje už Lietuvos ekonominės zonos įvyko sekmadienį, tačiau juos skyrė keliasdešimties valandų laiko tarpas. „BCS East-West“ tikimasi suremontuoti per savaitę.
Hibridinio karo dalis
T. Janeliūnas sakė, kad bent kol kas labiausiai tikėtina versija, kad nutraukti kabeliai yra Rusijos hibridinio karo dalis.
„Kaip matome iš viešų pranešimų, vargu ar dėl kitokio poveikio – gamtinių sąlygų ar ko kito – galėjo įvykti tokie pažeidimai“, – paaiškino jis.
Kalbant apie galimybes panašių problemų išvengti ateityje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius pabrėžė, kad tam yra techninių kliūčių.
„Ar įmanoma dideliame plote (Baltijos jūra nėra kažkoks vidaus ežeras) užtikrinti gana didelio laivų srauto sekimą? Čia ne kažkokie paskiri pavieniai objektai, čia yra kabeliai, kurie driekiasi per visą jūros ilgį ar plotį. Suprantama, kad tik atskirais atvejais galima sekti tuos laivus, kurie kelia kažkokį įtarimą.
Bet gana dažnai tai yra daroma prisidengiant komercinių ar mokslo tyrimus atliekančių laivų statusu. Jie kartais turi dvigubas paskirtis. Reikėtų klausti kariškių, jūrų laivyno atstovų, kokios NATO galimybės yra padidinti patruliavimus. Galėtų būti skiriamas papildomas dėmesys įtarimą keliantiems laivams“, – svarstė jis.
Lietuva Baltijos jūroje planuoja du vėjo parkus. Energetikos ministerija norėtų, kad pirmasis iškiltų jau 2028 m. Pasak T. Janeliūno, tokių objektų apsauga iš dalies paprastesnė, bet irgi turi iššūkių.
„Suprantama, kad kaip ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, taip ir vėjo parkus saugoti yra lengviau. Bet, be abejo, tie vėjo parkai irgi yra pajungiami elektros kabeliu, kuris gali driektis ir keliasdešimt kilometrų. Čia yra papildoma rizika, kad gali būti poveikis jiems padaromas“, – sakė jis.
Galiausiai pašnekovas sakė, kad sekmadienio incidentai turėtų paskatinti NATO imtis atsakomųjų veiksmų.
„Kol kas šalia žodinių pranešimų arba susirūpinimo nematyti, kad apskritai būtų planas, ką NATO šalys ketina daryti atgrasydamos nuo tokių išpuolių. Atgrasymas, visų pirma, yra susijęs su kažkokios žalos, atsakomųjų priemonių taikymu. Jos gali būti įvairios – pradedant nuo kibernetinių atakų prieš menamus agresorius.
Tačiau tai gali būti susiję ir su specifinėmis sankcijomis, kurios sudarytų apčiuopiamą žalą agresoriui, kitais dalykais. Bet kol kas nematome, kad būtų svarstoma, ką tokio sukurti kaip atgrasymo mechanizmą“, – LRT.lt sakė T. Janeliūnas.
