Turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir Kauną, yra realu ir nesudėtinga, teigia Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas. Verslo atstovai antrina, kad tai pasitarnautų ne tik šalies turizmui ir logistikai, bet ir nacionaliniam saugumui. Tuo metu gamtos gynėjai ragina sustoti ir apsaugoti Nerį nuo tragedijos.
20 mln. eurų investicija
Vidaus vandens kelių direkcija įsitikinusi, kad vandens kelias Nerimi tarp Vilniaus ir Kauno yra realus ir nesudėtingas projektas. Direkcija skelbia atlikusi išsamius tyrimus, įskaitant Neries dugno skenavimą ir 3D žemėlapio sudarymą, taip pat apsibrėžusi reikalingus darbus.
Skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti reikėtų apie 20 mln. eurų. Nors suma atrodo didelė, pasak V. Vinokurovo, ją reikia lyginti su kelių ar geležinkelių projektų sąnaudomis, kurios, jo teigimu, siekia milijardus.
Be Vilniaus ir Kauno sujungimo, svarstoma plėsti vandens kelių tinklą iki kitų miestų, tokių kaip Pabradė ar Rukla, kur yra kariniai poligonai. Tokios perspektyvos aptartos su Lietuvos kariuomene, o didesnio dėmesio sulaukta tuomet, kai Vokietija įsipareigojo į šalį atsiųsti brigados dydžio karinį vienetą.
Logistika, turizmas ir nacionalinis saugumas
Vandens kelio tarp Vilniaus ir Kauno Nerimi idėją verslas vertina palankiai. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pabrėžia, kad vandens kelias Nerimi, jungiantis Vilnių ir Kauną, o vėliau pratęsiamas iki Klaipėdos uosto, turėtų didelį potencialą ir galėtų tapti svarbiu infrastruktūriniu projektu Lietuvai.
Toks vandens kelias, jo manymu, ne tik spręstų logistikos problemas, bet ir galėtų būti naudingas ekologijai, turizmui bei nacionaliniam saugumui.
Pasak S. Leonavičiaus, vandens kelias galėtų reikšmingai pakeisti prekių pervežimą. Viena barža galėtų gabenti 90 konteinerių po 20 tonų, taip sumažinant kelių transporto apkrovą ir prisidedant prie mažesnių CO2 emisijų. Tai, anot jo, būtų kur kas ekologiškesnis ir efektyvesnis sprendimas nei dabartiniai kelių transporto metodai, o taip pat ir ekonominiu požiūriu – mažinant logistikos kaštus.
Be logistikos, šis projektas turi ir didelį potencialą turizmui, sako S. Leonavičius. Maršrutas „Vilnius–Kaunas–Klaipėda galėtų tapti ne tik logistikos kanalu, bet ir patrauklia turizmo trasa, pritraukiančia tiek vietinius, tiek užsienio lankytojus“, – pažymėjo jis.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas taip pat atkreipia dėmesį į projekto svarbą nacionaliniam saugumui. Vandens kelias, S. Leonavičiaus antrinimu, galėtų tapti alternatyviu logistikos maršrutu, kuriuo kritinėse situacijose būtų galima greitai perkelti karinę techniką.
„Investicija į šį projektą – vos 20 milijonų eurų – yra lygi pusei moderniausio tanko kainos, tačiau jos nauda būtų daugialypė ir ilgalaikė“, – akcentuoja jis.
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad Lietuva turėtų jausti tam tikrą „gėdą“, nes neišnaudoja savo vandens kelių potencialo. Jo manymu, Neries upės „atkimšimas“ transporto reikmėms tarp Vilniaus ir Kauno būtų itin svarbus sprendimas, galintis sumažinti automobilių srautą sausumos keliuose.
„Tokios šalys kaip Vokietija yra labai priklausomos nuo vandens lygio, kiek vandens prateka, kad galėtų transportuoti savo pramonės įrenginius. Tuo metu Lietuvoje mes šių kelių nenaudojame“, – dėstė jis.
Pasak eksperto, Neries naudojimas transportui didelių problemų nesukeltų: „Lygiai taip pat, kaip šiuo metu tas kelias yra naudojamas Nemune.“
Iš pradžių Lietuvos pramonininkų konfederacijos redakcijai atsiųstame Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento, „Kauno grūdų“ generalinio direktoriaus Andriaus Pranckevičiaus komentare buvo teigiama, kad kelios įmonės, tarp jų – ir „Kauno grūdai“, 2024 metais vykdė eksperimentinį transportavimą ir visais atvejais 1 tonos transportavimo kaštai buvo didesni. Tačiau vėliau įmonė šią savo poziciją patikslino.
„Maisto pramonės įmonės, tarp jų ir „Kauno grūdai“, aktyviai domisi vidaus vandenų transporto galimybėmis krovinių gabenimui vandens keliais. 2025 m. vasario 4 d., į Kauną Nemunu buvo atplukdyti „Kauno grūdų“ konteineriai. Džiaugiamės galėję išbandyti žaliavų gabenimą vandens keliu, nes tai atveria naujas logistikos galimybes mūsų įmonei.
Vidaus vandenų transportas leidžia optimizuoti tiekimo grandinę, sumažinti priklausomybę nuo sausumos transporto bei mažinti aplinkos taršą. Be to, tai efektyvus sprendimas didelių krovinių pervežimui, nes baržomis galime transportuoti didesnius kiekius vienu metu, taip mažindami logistikos sąnaudas. Šis žingsnis ne tik prisideda prie tvaraus verslo plėtros, bet ir skatina vidaus vandenų transporto infrastruktūros plėtrą Lietuvoje. Tikimės, kad ateityje ši alternatyva taps nuolatine mūsų logistikos grandinės dalimi.“ – papildomai atsiųstame komentare cituojamas AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius.
Orientuotųsi į rekreaciją
Susisiekimo ministerija nurodė, kad vidaus vandens kelių ruožų vystymo klausimu itin svarbus socioekonominis vertinimas. Šiuo atveju turėtų būti detaliai išnagrinėtas atitinkamas poreikis iš verslo ir keleivių, šių poreikių tvarumas ir tęstinumas. Tai pat kita reikalinga infrastruktūra (ne tik upės gilinimas, bet ir kranto suprastruktūra) pareikalautų papildomų lėšų.
„Susisiekimo ministerija iš esmės orientuojasi perspektyvoje į rekreaciją Nerimi. Atitinkamai šiuo metu vyksta ir dialogas su Vilniaus miesto savivalda, kad upė būtų įveiklinta Vilniaus mieste, o saugios laivybos reikalavimai nebūtų pertekliniai ir (ar) ribojantys laivybą“, – LRT.lt akcentavo ministerija.
Ministerija sako neturinti tikslesnių duomenų dėl Neries pritaikymo karinėms reikmėms, tačiau visiškai palaikytų dvigubo panaudojimo išvystymą ir tinkamos apimties infrastruktūros planavimą nuo pat pradžių.
„Visgi, kariniai poreikiai turėtų būti tenkinami ir plėtojami tų, kuriems atitinkamų pajėgumų infrastruktūra ir būtų aktualiausia“, – pažymėjo ministerija.
Ragina apsaugoti gamtą
Tiesa, jau pasirodė iniciatyvų stabdyti vandens kelio Nerimi idėją. Asociacija „Lietuvos žuvys“ perspėja, kad projektas gali padaryti didelę žalą Neries upei ir jos ekosistemai.
Pirmiausia būtų sunaikintos visos Neries rėvos, kurios, pabrėžė asociacija, itin svarbios žuvų nerštui ir upės bioįvairovei. Be to, projekte numatyti darbai, tokie kaip mitologinių akmenų šalinimas ar stūmimas Neries regioniniame parke, pažeistų saugomą kultūrinį ir gamtinį paveldą.
„Turizmas galimas ir plokščiadugniais laivais. <...> Bet šiuo metu jie ištraukė gynybos „kortą“. Pats esu patriotas ir suprantu, kad turime būti pasiruošę ir stiprūs visame kame, bet šioje vietoje, mano nuomone, yra tiesiog pritempinėjama.
Dabartinėje geopolitinėje situacijoje, jei yra ištraukiama ši korta, visi, kurie oponuoja projektui, automatiškai skamba kaip valstybės priešai ir „vatnikai“. Čia labai gudrus būdas <...>, o nauda labai abejotina“, – LRT.lt komentavo asociacijos vadovas Martynas Počebutas.
Dar vienas asociacijos įvardijamas aspektas – Lietuvos žuvivaisos įdirbis. Ilgametis darbas atkuriant lašišų ir šlakių populiacijas, gamtos gynėjų tvirtinimu, būtų praktiškai nubrauktas, o valstybės investicijos į aštriašnipių eršketų atkūrimo programą prarastų prasmę. Sunaikinus rėvas šios žuvys netektų nerštaviečių.
Projektas, pasak asociacijos, taip pat nutrauktų kitų svarbių ir retų žuvų rūšių, tokių kaip ūsoriai, skersnukiai ir kiršliai, atkūrimą. Srovėje gyvenančių ar neršiančių žuvų populiacijos būtų pasmerktos išnykti.
„Laivyba galima, bet laivai prie upės, o ne upė prie laivų turi prisitaikyti“, – pabrėžė M. Počebutas.
Galiausiai, šis projektas, asociacijos tvirtinimu, padarytų negrįžtamą žalą visai Neries upės ekosistemai, kuri yra pripažinta „Natura 2000“ saugoma teritorija. Tai paveiktų ne tik gamtinį paveldą, bet ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus saugoti gamtos vertybes.
„Mes sunaikinsime vienintelę unikalią upę Lietuvoje, dėl kurios mums pavydi lenkai, latviai“, – perspėjo M. Počebutas.
Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Justas Dainys antrino, kad toks žingsnis „nužudytų Neries upę“.
„Ta idėja pristatoma kaip „patrauksime upėje kelis akmenis, truputį pakasime ir galės plaukioti kateriai, baržos, kas tik nori“. Toli gražu taip nėra. Tokio projekto darbo metu turėtų būti gilinama upės vaga ir labai žymiai. Paprastai tariant, nukasamos rėvos. Viskas, kas tose rėvose gyvena ir su jomis yra susiję, būtų sunaikinta“, – dėstė mokslininkas.
„Iš aplinkosauginės pusės tai yra viena didelė tragedija gamtai“, – tvirtino jis.
Paklaustas apie laivybą Nemune, J. Dainys paaiškino, kad čia formaliai saugotinų teritorijų nėra: „Nemunas, pavyzdžiui, nėra „Natura 2000“, gal kokie nors maži atskiri gabaliukai ir yra, bet šiuo atveju jie nesikirto su laivakeliu.“
Aplinkos ministerija siūlymui nepritaria
Aplinkos ministerija siūlymui dėl vandens kelio Nerimi taip pat nepritaria. Anot ministerijos, tai galėtų sukelti rimtą ekologinę katastrofą.
„Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį, kiek ekonominės naudos duos laivybos plėtra ir palyginti ją su galima jos žala aplinkai ir žmonėms“, – pažymi Aplinkos ministerija.
Be to, kad Neries upė nuo sienos su Baltarusija iki žiočių patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbią teritoriją, upė taip pat yra viena iš kelių Europoje išlikusių natūralių upių, priskiriamų labai didelėms upėms, akcentuoja ministerija.
„Didžioji dalis kitose šalyse jų yra labai pakeistos, todėl tokios upės ypač saugotinos Europos mastu. Tai ne vien žuvys, bet ir visa kur kas didesnė ekosistema, apimanti ir paukščius, žinduolius, pakrantės augmeniją. Neris taip pat vertinama dėl kraštovaizdžio ir rekreacijos bei turizmo potencialo: tai pagrindinė upė mėgėjiškai lašišų ir šlakių žvejybai“, – pastebi ministerija.
Ministerija antrina, kad Vidaus vandens kelių direkcija 2023 metais atliko Neries upės batimetrinius matavimus nuo Kauno iki Nemenčinės ir įvertino upės vagos pertvarkymo darbų apimtis, kad iki Nemenčinės būtų galima pasiekti iki 75 cm farvaterio gylį esant projektiniam vandens lygiui.
Pagal atliktus skaičiavimus, siekiant Nerį naudoti kaip vidaus vandenų kelią nuo Kauno iki Vilniaus esant ne žemesniam už projektinį vandens lygį, turėtų būti perkasta 118 upės ruožų, kurių bendras ilgis sudarytų 40 km, t. y. beveik ketvirtadalis upės atkarpos tarp Vilniaus ir Kauno ilgio, pažymi Aplinkos ministerija. Perkasamas upės dugno plotas sudarytų apie 107 ha.
„Visi pagrindiniai upės vagos tvarkymo darbai turėtų būti vykdomi sekliose srauniose upės rėvose, kurios yra svarbiausios lašišinių ir kitų sraunias upių vietas mėgstančių žuvų, upinių nėgių nerštavietės ir jauniklių buveinės. Todėl perkasant rėvas būtų sunaikinamos lašišų, šlakių, upinių nėgių, kitų Neries upės žuvų rūšių, tarp jų ir saugomų „Natura 2000“ teritorijoje, buveinės. Gamtos tyrimų centro ichtiologų vertinimu padaryta žala saugomoms ir nesaugomoms žuvų populiacijoms būtų milžiniška.
Projektas bendrai darytų neigiamą įtaką upės biologinei įvairovei, upės ekosistemai ir aplinkinių ekosistemų funkcionavimui, kraštovaizdžiui ir mėgėjų žvejybai. Kadangi Neris yra pagrindinis žuvų migracijos koridorius į Aukštaitiją, tai paveiktų ne Neries, bet ir jos intakų biologinę įvairovę“, – atsiųstame komentare nurodo ministerija.
Aplinkos ministerija taip pat akcentuoja, kad įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, siekiama išlaikyti ir pagerinti vandens aplinką Bendrijoje. Direktyvoje nurodoma, kad valstybės narės turi įgyvendinti būtinas priemones, kad neprastėtų visų paviršinio vandens telkinių būklė. Taip pat Direktyvoje nustatytas tikslas pasiekti gerą vandenų būklę iki 2027 m. pabaigos. Lietuvos paviršinių vandenų būklė šiuo yra nepavydėtinoje būklėje, kai net 63 proc. upių neatitinka geros būklės kriterijų.
„Pagal Aplinkos apsaugos agentūros atliekamus tyrimus ir skaičiavimus Neris priskiriama prie natūralių (nepakeistų) vandens telkinių, jos būklė vertinama kaip vidutinė ir neatitinka direktyvos keliamų reikalavimų. Siekdama direktyvos tikslų, Lietuva kas šešerius metus rengia Nacionalinį vandenų srities planą, kuriame numatomos priemonės kurias įgyvendinus siekiamą gerinti vandenų būklę. Apie įgyvendinamas priemones Lietuva privalo informuoti Europos Komisiją.
Neries upėje įgyvendinant tokį laivybos projektą, būtų iš esmės pakeista upės ekosistema ir pabloginta vandens telkinio būklė, kuri ir taip šiuo metu neatitinka geros. Todėl, Lietuva sulauktų Europos Komisijos dėmesio ir (ar) sankcijų“, – nurodo ministerija.
V. Benkunskas: Neris stokoja seniesiems Europos miestams būdingos upių ekonomikos
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sutiko su nuomone, kad Neries potencialas tiek miesto, tiek nacionaliniu mastu nėra išnaudojamas.
„Anksčiau laivyba Nerimi vyko, Neries pakrantėje formavosi Vilniaus istoriniai rajonai. Tačiau šiandien Neris stokoja seniesiems Europos miestams būdingos upių ekonomikos“, – LRT.lt komentavo sostinės meras.
Anot jo, šiuo metu analizuojamas platus spektras priemonių, kurios padėtų grąžinti Nerį į miestą. Laivyba – viena iš analizuojamų galimybių.
„Vilniaus teritorijoje laivybos klausimas jau praktiškai išspręstas, jau esame pradėję laivų gamybą, sprendžiame prieplaukų klausimą. Laivyba nuo Vilniaus iki Kauno galėtų būti kitas žingsnis. Vandens kelias šioje atkarpoje reikalingas ir rekreacijos, ir transporto, ir logistikos tikslais.
Su Vidaus vandens kelių direkcija turime labai panašią viziją, o tai indikuoja, kad projektas yra perspektyvus, kad formuojasi politinė ir institucinė valia jį įgyvendinti. Taip pat matau prasmę pradėti dialogą su naująja Vyriausybe dėl finansavimo telkimo bei su aplinkosaugos institucijomis dėl vagos pritaikymo, nes tai bus esminiai klausimai planuojant projekto ateitį“, – dėstė V. Benkunskas.
Šis tekstas buvo redaguotas. Jame patikslinta A. Pranckevičiaus pozicija.
