Apie vieną turtingiausių žmonių Lietuvoje, „Teltonikos“ savininką, ypač daug pradėta kalbėti, kai jis pareiškė, kad stabdo 3,5 milijardų investicijas, nes susidūrė su neįveikiama biurokratų valdžia. Tačiau šįkart LRT RADIJO laidoje „Pas Nemirą“ A. Paukštys atvirai pasakoja apie jo gyvenimą apvertusį tikėjimą, susidūrimą su mirtimi ir atstatytas bažnyčias.
Atsidūrė reanimacijoje
Pasak pašnekovo, tikėjimas jo gyvenime atsirado dar vaikystėje, kai kartu su močiute gimtuosiuose Molėtuose eidavo į bažnyčią.
„Mano močiutė, mamos mama, mane visada vesdavosi į Molėtų bažnyčią. Aš esu gana anksti pakrikštytas Molėtų bažnyčioje ir Pirmąją Komuniją priėmiau gana anksti, būdamas septynerių metų. Gana anksti skaityti išmokau, dar neidamas į mokyklą. Gal dėl to mano bažnyčios atradimas buvo nuo jauno amžiaus. Vėliau, kai buvo studijos, jaunas gyvenimas, gal tada mažiau mes toje bažnyčioje lankėmės. Aš į ją sugrįžau. Kai Dievas prisiliečia ir paprašo grįžti, tada supranti, kad reikia grįžti“, – tikina verslininkas.
Po gyvenimo negandų ir skaudžių išgyvenimų A. Paukštys atsidūrė reanimacijoje. Tąkart jam sutriko širdies ritmas, medikai norėjo sukelti klinikinę mirtį. Tačiau jis tikina – malda padėjo išvengti operacijos.
„Po visų išbandymų ir išgyvenimų 2002 metais buvau atsidūręs reanimacijoje. Gulėjau Antakalnyje. Sutriko širdies ritmas. Kažkaip buvo prastai, kai greitoji atvežė, vaistai neveikė. Tada [sukelia] klinikinę mirtį, sustabdo širdį vaistais. Tada su elektrošoku iš naujo startuoja širdies ritmas. Daktarų klausiau: būna, kad neužsiveda iš naujo? Sako: būna. Man taip baisu pasidarė, galvojau, kad jau viskas, numirsiu. Galvojau, jei numirsiu, tai reikia bent poterius sukalbėti, kuriuos visą gyvenimą mokėjau.
Kai sukalbėjau „Tėve mūsų“, tai man ritmas grįžo į vietą. Sako: nebereikia jam reanimacijos, vežame atgal į palatą. Man buvo kaip stebuklas, kaip pajautimas, ką reiškia malda, kokią ji stiprią galią turi. Nuo to laiko aš kažkaip pasitikiu Dievu, jo vedimu ir aš manau, kad Dievas per mus veikia. Aš esu fizikas, elektronikas, tikiu materialias dalykais. Su Dievu kaip su elektra – kol neprisilieti, lengvai nepakrato, tol nežinai, kad jis yra“, – prisimena jis.
Bažnyčių atstatymui skyrė milijonus
Ši patirtis tapo ženklu, kad reikia imtis kažko daugiau. A. Paukštys pradėjo investuoti į bažnyčias. Savo lėšomis jis atstatė gaisro nuniokotą Balbieriškio bažnyčią, o tam skyrė pusantro milijono. Alvito bažnyčios rekonstrukcijai skyrė daugiau nei 2 milijonus, o Molėtų – beveik 1,7 milijono eurų. Verslininkas buvo įrašytas į mecenatystės knygą ir tapo pirmuoju ir vieninteliu Nacionaliniu mecenatu.
„Neturime atsisakyti savo protėvių šaknų ir tęsti tas tradicijas, kurias paliko mūsų tėvai, seneliai. Alvito bažnyčia buvo po karo sugriauta, bandyta atstatyti. Aš jos pabūgau – ji didesnė už Balbieriškio. Aš galvojau, kad vienas nepajėgsiu, bet reikia pradėti. Kai pradedi, dar kas nors ateis padėti. Galvojau, kad mano lėšų neužteks, aš nepajėgsiu. (…) Stačiau, lėšų atsirado. Taip ir vienam pavyko pabaigti.
Mano tėvai žuvo važiuodami iš Molėtų bažnyčios. Buvo žiema, keliai nevalyti. Tada pagalvojau, kad turiu tėvų atminimui bent bažnyčią padėti suremontuoti, nes buvo labai apleista. Tėvukas visą laiką sakydavo, kad ne tokią bažnyčią rusai atstatė, nes jie bokštus atstatė tokius cerkviškus. O bažnyčia ne tokia būdavo. Klebonas parodė nuotraukas ir pasakiau, kad suderintų su paveldu, padarytų projektą ir tada padėsiu grąžinti. Mums pavyko. Tų kaštų nemažai gavosi, nes didelė bažnyčia, bet gražu, kad ji dabar tokia, kokia ji buvo sugalvota pastatyti“, – pasakoja jis.
Verslininkas pastebi vis labiau kylančias neapykantos apraiškas.
„Pasaulis negyvena pagal Dešimt Dievo įsakymų ir po to stebisi, kad vyksta karai. Pažiūrėkite, kiek Lietuvoje yra neapykantos, nepagarbos kitam. Mes po to stebimės, iš kur viskas atsiranda. Reikia viską daryti su meile. Kai vienas žmogus mylės kitą, tai ir nekariaus“, – tikina pašnekovas.
A. Paukščio vadovaujama „Teltonika“ per šešerius metus labdarai skyrė 10 milijonų eurų.
„Čia yra parama bažnyčiai, rekonstrukcijoms. Yra daug smulkių projektų. Būna, kad po gaisro kreipiasi. Jeigu Dievulis mintį atsiunčia, tai padedi. Jeigu emociškai jautru, svarbu ir norisi, tai aš to noro negimdau specialiai. Konsultacijos tik su Aukščiausiuoju“, – aiškina verslininkas.
Jis ne tik prisideda prie labdaros projektų, padeda pavienėms šeimoms, bet ir aktyviai remia Ukrainą, tiesa, ne ginklais.
„Kadangi Ukrainoje turiu biurą ir Kyjive dirba mano darbuotojai, tai aš suprantu, kad padėti privalau. Jiems padėjau, kiek galėjau, buvo atvažiavę Ukrainos vaikai, jie stovyklavo. Rėmėme Edmundo Jakilaičio akciją kelis kartus. Raketomis nenorėčiau remti, bet radarais apsisaugoti, pranešti, informuoti, pasislėpti į slėptuvę. Išsaugoti žmonių gyvybes, kad ir kelias, vis tiek yra daugiau nei pinigai. Gal mes per mažai vertiname žmonių gyvybes, kai nuolat matome žūstančius žmones. Išgelbėti nors kelis vis tiek yra prasmė. Kiek tuo metu galėjome, tiek padėjome“, – tikina jis.
Teko keisti net telefono numerį
Dėl su Rusija dirbančių klientų „Teltonikos“ savininkui teko rasti būdą, kaip juos užblokuoti.
„Kai tu nesakai, kokioje tu pusėje, tai su tavimi ir dirba. (...) Mes turime tūkstančius klientų. Kai kažkurie klientai pradeda dirbti su Rusija, mes aptinkame, kad tos prekės gali būti vežamos iš Jungtinės Karalystės. Atrodo, kad normali šalis. Bet staiga kažkoks klientas sugalvoja nusivežti į Rusiją. Tada turi jį blokuoti. Sunku juos užblokuoti, bet mes radome sprendimą. Mūsų prietaisai naudoja GSM korteles. Kai užblokuoji rusiškus operatorius, kad jie neprisijungtų prie bazinių stočių, taip ir išsisprendžia visos problemos“, – pasakoja A. Paukštys.
Po to, kai jis skyrė 18 tūkstančių paramos prezidento G. Nausėdos rinkimų kampanijai, o visiems kitiems nieko neskyrė, verslininkui teko pasikeisti net telefono numerį, kad partijoms taptų nepasiekiamas.
„Lietuvoje niekas atvirai negrasina, nes labai greitai gali kreiptis į teisėsaugą ir paprašyti pagalbos. Saugiau, kai tau niekas negali paskambinti, bendrauti. Turiu kitą telefoną, bet kol kas niekas nežino numerio. Aš politinių partijų nenoriu remti. Laikausi nuostatos, kad politikai ateina į valdžią padėti žmonėms, o ne daryti verslą“, – dėsto jis.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Pas Nemirą“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
