Besibaigiant metams – darbymetis gyvybės draudimo tarpininkams. Draudikų atstovas sako, kad ir patys žmonės skuba apsidrausti, mat nuo sausio sudarytoms sutartims negalios gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Lietuvos bankas tarpininkus perspėja pirmiausia išsiaiškinti, ar žmonėms reikia investicinio draudimo, o ne akcentuoti lengvatą.
Edita – viena iš tų, kas turi investicinį gyvybės draudimą. Sutartį, kuri netrukus baigsis, sudarė dar 2007-iaisiais, dar buvo litai. Po investicinį gyvybės draudimą turi ir vyras, vaikai.
„Nuo gimimo abiem padariau. Tai tikslas buvo mokslams sukaupt. O sau tai irgi kažkaip kaupi kaupi, tai, jeigu susikaups, sakėm, tai panaudosim, o, jeigu ne, tai bent jau apsaugos“, – pasakoja vilnietė.
Editos minimos apsaugos – tai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, ligų. Todėl dalis jos įmokos tenka draudimo rizikai padengti, dalis – investuojama ir kaupiasi. Už save ir du vaikus kas mėnesį moteris moka 140 eurų.
„Šią minutę esam sumokėję mažiau, negu sukaupta“, – teigia Edita. – Ataskaitas žiūriu. Buvo dabar, kai tie visi EURIBORai, infliacijos ir t.t., tai šiek tiek pakrito pelnas. Bet ne minusas.“
Prieš du dešimtmečius tokiems kaip Edita valdžia įvedė paskatą – gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.
Deklaruodami pajamas, žmonės gali susigrąžinti dalį pinigų. Edita sako, jai buvo svarbu ne tik lengvata: „Aš tiesiog iš kosmoso pasižiūrėjau iš to viso, kas ten yra pagal tą sąrašą, kas yra pelningiausi.“
Buvusi valdžia paskatą nutarė panaikinti. Bet iki šių metų pabaigos sudarytoms sutartims GPM lengvata galios dar 10 metų.
Draudimo tarpininkai, nors viešai kalbėti nenori, neslepia, dabar – sutarčių sudarymo bumas. O pasakyti, kad lengvatos neliks, esą įpareigoja įstatymas.
„Informuoja mane, perspėja apie tai, kad yra pasikeitusi tokia mokestinė aplinka, aš gal susimąstysiu, aš pagalvosiu, jeigu valstybė dar dalyvauja, gal aš pasiūlysiu savo sutuoktinei, savo galbūt vaikam tokį pat draudimą įsigyti“, – teigia Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša.
„Be abejo, tai vienas iš argumentų, kodėl tų sutarčių gali būti sudaryta daugiau. Tačiau mes labai aiškiai komunikuojam tiek komerciniam bankams, tiek draudimo įmonėm, tiek draudimo tarpininkam kitiem, kad šita informacija turi būt ne pagrindinė“, – akcentuoja Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Jis sako, skambintojai pirmiausia turėtų aiškintis, ar žmogui išvis reikia gyvybės draudimo, o ne iškart vilioti lengvata. Be jos, kitų šio draudimo privalumų esą nėra.
„Visi investuoja į tą pačią rinką. Tai, kuo tas investicinis gyvybės draudimas yra geresnis, negu kiti produktai?“ – svarsto V. Cibas.
Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos nuo sausio nelieka ne tik ilgalaikiam gyvybės draudimui, bet ir trečiosios pakopos pensijų įmokoms. Vietoje to, anot buvusių valdančiųjų, atsiranda investicinė sąskaita. Bet draudikai sako, sąskaita nepadės apie investavimą neišmanantiems žmonėms.
„Per gyvybės draudimą gyventojai patiki tas lėšas būtent profesionaliem investuojam per įmones, su kuriomis sudaro sutartis“, – teigia G. Rimša.
„Jeigu tas sutartis žmonės pasirašys sąmoningai ir tikrai įsivertinę, kad tų sutarčių jiems reikia, tai kodėl ne. Bet, jeigu bus daug nusivylusių, tai, be abejo, mes tada užduosim klausimus draudimo įmonėm, komerciniam bankam“, – pabrėžia V. Cibas.
Investicinis gyvybės draudimas – populiariausias kaupimas. Sudarytų sutarčių – daugiau kaip 400 tūkst. Draudikai sako, akivaizdu – žmonės to reikia. Bet Lietuvos banko tyrimas parodė, kad gyvybės draudimas paplito dėl tarpininkų apsukrumo – įsiūlyti sutartis jiems apsimoka, nes už kiekvieną gauna komisinį atlygį. O ir sekasi ne visiems kaip Editai – esą nuolatiniai skundai dėl sukauptų mažų sumų.
Nelikus GPM lengvatos, dalis rinkos atstovų svarsto nebesiūlyti investicinio gyvybės draudimo. Bet kiti tiki jo ateitimi. O klientų, viliasi, padidins ginčai dėl antrosios pensijų pakopos – esą, kai neaiški jos ateitis, pinigus žmonės nukreips į draudimą.
