Dalį žmonių piktina bankų taikoma praktika, kai gyvai konsultacijai skyriuje tenka registruotis iš anksto.
Į LRT GIRDI kreipėsi kaunietis Tadas. Jis rašo, kad mieste sumažėjus bankų skyrių, patekti skubiai konsultacijai neįmanoma. „Kurį laiką problemas buvo galima lengvai spręsti telefonu, bet dabar ir telefonu tampa sunku tai padaryti, nes laukti riekia ir po 10 – 15 min, kol kas nors atsilieps. Išdėstęs problemą gauni atsakymą, kad sujungsime su kitu skyriumi, tada dar lauki ir vėl kaip pasiseks…“, – teigia Tadas.
Lietuvos banko atstovo Vaidoto Cibo teigimu, atliktos apklausos duomenimis 73 proc. žmonių Lietuvoje yra patenkinti mokėjimo paslaugų prieinamumu.
„Didelės sisteminės problemos nėra, yra pavienių atvejų, kai nesusikalbama, kai žmogus negauna visų paslaugų greitai ir kokybiškai. Mes labai aktyviai dirbame su didžiausiais komerciniais bankais, kurie yra didžiausi mokėjimo paslaugų tiekėjai. Su bankais sutarta, kad jie turi pasirinkti mokėjimo paslaugų gerinimo planus. Planai yra parengti ir šiais metais jau pradėti įgyvendinti. Turime galimybę stebėti, kaip vyksta visas procesas. Pirmąjį pusmetį lyginant su antruoju pusmečiu 2023 metais skundų gavome dvigubai mažiau“, – apie paslaugų prieinamumą kalba V. Cibas.
Apie tai, kokių planų imasi bankai, kad paslaugos taptų labiau prieinamos, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, jog stengiamasi įvairiais būdais, kad klientai liktų patenkinti.
„Visų pirma, bankai yra verslas. Kiekvienas verslas nori konkuruoti ir tą daro. Klientų pasitenkinimas yra vienas pagrindinių banko veiklos vertinimo rodiklių. Bankai visais būdais stengiasi, kad jų klientai liktų patenkinti. Dėl paslaugų teikimo viskas labai priklauso nuo rinkos dalyvio. Yra tokių rinkos dalyvių, pas kuriuos vizitui į skyrių reikėtų registruotis (nebent labai skubus atvejis, tada būtų priimta ir nesiregistruojant), bet yra ir tokių rinkos dalyvių, kurie neprašo registracijos. Taip pat yra tokių bankų, kurie neturi ir niekada neturėjo skyriaus, o su klientais bendrauja per programėles, robotukus ar žmones“, – kalba E. Čipkutė.
Į LRT RADIJĄ paskambinusi klausytoja Genovaitė iš Biržų skundėsi, kad mieste „Swedbank“ banko skyriaus nėra, todėl tenka vykti į Pasvalį. Į aštuntą dešimtį įkopusi moteris interneto neturi, o prisiskambinus į banką, tenka laukti pusę valandos, kol atsilieps konsultantas. Moteris pasidžiaugė, kad kartą į mėnesį atvyksta „Swedbank“ autobusas, tad žmonės bent taip gali išspręsti problemas.
„Suprantame, kad yra skirtingų su skirtingais poreikiais žmonių, norinčių susitikti su banko atstovais. Apie tai komunikuojame su komerciniais bankais, esame išleidę ne vieną lūkesčių raštą, kuriame sakoma, kad registracija turėtų būti vykdoma ne tik internetu ar telefonu, bet ir gyvoje eilėje“, – atkreipia dėmesį V. Cibas.
Lietuvos banko atstovas V. Cibas teigia, kad savivaldybėse mažėjant klientų skaičiui, bankai sprendžia, ar toje vietoje liks fizinis skyrius.
„Su komerciniais bankais pasirašėme memorandumą dėl bankomatų. Jie yra išdėstyti per visą Lietuvos teritoriją ir greitai pasiekiami. Reikalavimo dėl fizinių skyrių nėra, susitarimo taip pat nėra. Reikia suprasti vieną dalyką, kad komerciniai bankai yra verslo įmonės. Jei savivaldybėje mažėja klientų skaičius, tuomet bankai sprendžia, ar tokioje vietoje fizinis skyrius vis dar reikalingas. Kiekvieno komercinio banko prašome pasiaiškinti, kai jis nusprendžia uždaryti fizinį skyrių miestelyje. Po tokių pasiaiškinimų yra ne vienas atvejis, kai bankas nukelia arba pakeičia savo sprendimą. Reikia įtraukti ir suinteresuoti savivaldybes, kad komerciniai bankai teiktų paslaugas gyventojams. Turime gerų pavyzdžių, kai bankai ir savivaldybės susitaria dėl patalpų ar autobusiukų atvykimų, kad būtų galima fiziškai suteikti paslaugas“, – pasakoja V. Cibas.
LRT RADIJO klausytoja Marija iš Kauno sakė, kad bankas nuolat siunčia SMS žinutes su įrašu: „Jums atsiųsta žinutė, ją galite perskaityti internete“. Moteris ekspertų klausė, kur galima sužinoti, ką bankas nori pranešti, nes namuose interneto neturi ir pasitikrinti pranešimų negali.
„Visuomenė juda technologijų link. Tai ypač paspartėjo per pandemiją ir po jos. Statistika rodo, kad pernai 64 proc. Lietuvos gyventojų nei karto nesilankė banko skyriuje. Kiekvienais metais skaičiai mažėja. Žmonės naudojasi internetu siūlomomis banko paslaugomis ir konsultacijomis. Žinoma, yra žmonių, kuriems reikia gyvo bendravimo, kurie nepereis prie technologijų. Bankai ieško alternatyvų: siunčia autobusiukus, mobilias komandas, kad žmogus paslaugą ar konsultaciją gautų gyvai. Atsakant į klausytojos klausimą, skambinti reikia pačiam bankui ir konsultantai padės“, – informuoja E. Čipkutė.
Į klausytojos klausimą, nuo kada bankomatuose bus galima nemokamai išsigryninti iki 800 eurų, Lietuvos banko atstovas V. Cibas atsako, kad toks įstatymas įsigalios nuo sausio 1 dienos.
„Įstatymas įsigalioja nuo sausio pirmos dienos, kaip ir atnaujinta mokėjimo krepšelio paslauga. Per metus bus galima daryti 15 pavedimų ir išsigryninti iki 800 eurų už tą kainą, kuri nustatyta mokėjimo krepšeliui. Visiems gyventojams tai vienas euras, o socialiai remtinoms, jautrioms grupėms – pusė euro“, – atsako V. Cibas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė E. Čipkutė neatmeta siūlymo viename skyriuje dirbti keliems bankams.
„Teoriškai visos opcijos yra įmanomos. Žvelgiant į Europą, tokių galimybių kol kas nėra. Manau, kad technologiškai ir dėl saugumo tai sudėtingas procesas. Kalbame apie banką, pinigus, duomenų apsaugą, kliento paslaptį ir visi šie reikalavimai yra sudėtingi. Tikriausiai keliems bankams tai padaryti būtų iššūkis. Tokių praktikų dar nėra, kol kas viskas perkeliama į internetinę erdvę, o klientams padedama tuo naudotis. Bet suprantama, keičiasi kartos, atsiranda naujovės“, – aiškina E. Čipkutė.
Parengė Indrė Gurskienė
