Verslas

2019.02.04 22:46

„Brexitas“ ir lietuvių socialinės garantijos – klaustukų nemažėja

„Brexitas“ – galvos skausmas dėl lietuvių socialinių garantijų. Jeigu britai iš Europos Sąjungos pasitraukia be jokios sutarties, tampa neaišku, ar įskaitys emigrantų stažą už Britanijoje dirbtus metus, ar mokės pensiją už tą laiką, kaip bus skaičiuojamos ir skiriamos kitos išmokos. Dėl tokios nežinios pensinio amžiaus arba esantys arti jo lietuviai, anot Britanijos lietuvių bendruomenės vadovės, delsia grįžti į Lietuvą. Ekspertai sako, tragedijos po kovo 29 d. negali būti, nes kiek ES rūpi jos piliečiai Jungtinėje Karalystėje, tiek pat Britanijai – britai kitose šalyse.  

Šūsnys dokumentų, o kurie galios – neaišku. Lietuva rengiasi dviem galimiems britų pasitraukimo iš bendrijos scenarijams. Vienas jų – blogiausias – jeigu Jungtinė Karalystė išeina be jokio susitarimo. Iškart kyla emigrantų stažo, pensijos, ligos ir motinystės išmokų, kitų socialinių garantijų klausimai.

„Tai gali paliesti ne tik tuos, kurie grįžta į Lietuvą ar kurie grįš po „Brexito“ į Lietuvą, bet ir tuos, kurie jau šiuo metu yra Lietuvoje, bet turėjo stažą Jungtinėje Karalystėje, nes šiuo metu, skiriant pensiją, sumuojamas visas stažas ES ir po to kiekviena valstybė moka už joje įgytą stažą. Taigi, tai aktualu ir tiems, kurie šiuo metu gyvena Lietuvoje, bet yra dirbę Jungtinėje Karalystėje“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Mariana Žiukienė.

Jungtinei Karalystei pasitraukus be sutarties, dabartinę tvarką reglamentuojantys teisės aktai kovo 29 d. nustotų galioti. Taigi, neliktų pagrindo ir sumuoti stažą, nors Lietuva rengia tam reikiamus dokumentus. Bet, jeigu to paties nedarys Jungtinė Karalystė, o lietuvis nežada grįžti namo, kaip bus su jo pensija?

„Didžiausias klausimas yra ne tiek socialinio draudimo įmokos, kiek paties stažo įskaitymas, nes tam, kad Lietuvoje žmogus gautų išmoką, jis turi turėti tam tikrą socialinio draudimo stažą“, – teigė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Tarp Britanijos darbo rinką užpildžiusių lietuvių, anot bendruomenės vadovės, nemažai tokių, kurie atvyko į čia prieš 10, 15 ar net 20 metų ir dabar jau artėja pensinio amžiaus link. Žmonėms esą itin rūpi, ar stažas bus sumuojamas, kaip britai mokės pensiją.

„Išėjus be susitarimo Britanijai iš ES sudėties, greičiausiai gali būti skaičiuojamas tik tai tas darbo stažas, į kurį įskaičiuoti mokesčiai čia, Jungtinėje Karalystėje. Tas pats gali laukti ir dėl įvairių gaunamų pašalpų. Žmonės, artėjantys link pensinio amžiaus arba esantys pensinio amžiaus, jie vis dar stengiasi būti čia, kad galutinai įsitikintų, kad jų darbo stažas ir jų gaunama pensija nebus kliudoma“, – pasakojo JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Britišką orą po 5 su puse ten praleistų metų į lietuvišką vėl iškeitęs Ainius Lašas sako, kad drumsti kol kas atsakymai ne tik dėl socialinių garantijų.

A. Lašas, BNS nuotr.

„Lietuviai važiuoja, studijuoja ir ne tik lietuviai, į Didžiąją Britaniją, pasiima ten paskolas ir tada iškyla klausimai, kaip jos bus užskaičiuotos, kada bus, kokie išmokėjimo terminai ir, jeigu jie ypač grįžta į Lietuvą po to, kaip ten bus visa tai suderinta“, – kalbėjo KTU fakulteto dekanas A. Lašas.

Tačiau, politologo teigimu, mažai tikėtina, kad po kovo 29 d. jautriausiai sričiai nebus nustatyta jokios tvarkos ir žmonės liks be nieko. Britanijai tvarka esą lygiai taip pat reikalinga, kaip ir ES. Britų, gyvenančių svetur – daugiau nei 1 mln.

„Pati ES ėmėsi nemažai veiksmų, yra 19 pasiūlymų, kaip išspręsti vienokias ar kitokias iškylančias problemas, bet, aišku, jos labiau sprendžia tai, kas buvo, arba tiksliau, tai, kas bus iki kovo pabaigos. Tai yra nustatomi stažai, kad bus perkeliamas, pavyzdžiui, darbo stažas, bus atsižvelgiama į kažkokias ten kitas socialines lengvatas, kurios buvo gautos. Esminės problemos ir klausimai kyla dėl to, kas bus po kovo 30 d. Tai yra, kaip pati Britanija elgsis ir kokias sąlygas nustatys ES piliečiams, kurių ten 3,2 mln.“, – sakė A. Lašas.

Jeigu Jungtinėje Karalystėje iš ES pasitraukia su sutartimi, anot specialistų, dėl socialinių garantijų niekas nesikeistų iki 2021 m., o iki tol būtų deramasi, kas toliau. Jungtinė Karalystė Lietuvai taps vadinamąja trečiąja šalimi.