Verslas

2019.01.24 12:15

Buvęs Estijos premjeras: Lietuva tampa finansinių technologijų centru pasaulyje

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.01.24 12:15

Lietuvos banko siekis sukurti platformą blokų grandinės projektams, Europos Komisijos pastangos populiarinti finansines naujoves bei blokų grandinės ateitis finansinių operacijų transakcijose – tokiomis temomis diskutavo trečiadienį „Blockchain Centre“ Vilniuje vykusioje tarptautinėje blokų grandinės konferencijoje susirinkę dalyviai.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vyriausioji analitikė Emmanuelle Ganne, renginio metu gyrė „blockchain“ centrą Vilniuje bei teigė, kad jis prisideda prie žmonių edukacijos apie blokų grandinės technologiją, kuri vis dar yra menkai žinoma visuomenei.

„Esu nustebinta, kiek daug žmonių blokų grandinės technologija sieja su kriptovaliutomis ir bitkoinu. Turime suprasti, kad blokų grandinės technologija nėra pritaikoma tik finansų sektoriuje.“

Jos teigimu, blokų grandinės technologija gali palengvinti tarptautinę prekybą, užtikrinti skaidresnius, spartesnius bei pigesnius tarptautinius pinigų pervedimus.

E. Ganne, E. Genio/LRT nuotr.

„Blokų grandinė gali tapti ateities atsiskaitymų technologiniu pamatu. HSBC ir ING bankai 2018 metais įvykdė pirmąją pasaulyje oficialią finansinę operaciją, naudojanti blokų grandinės technologija. Naudojantis įprastais pinigų pervedimo būdais, tokios operacijos gali užtrukti iki 5–10 dienų, tačiau naudojant blokų grandinę, operacija buvo atlikta per 24 val.“ – technologijos pranašumus vardino E. Ganne

V. Šapoka: Lietuva finansinių technologijų centras

Renginyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad blokų grandinės technologija padeda kurti naujus produktus bei leidžia vystyti naujus verslus.

Anot jo, Lietuva skelbiasi, kad yra finansinių technologijų valstybė, todėl privalome išlaikyti tokį statusą bei išlikti naujų technologinių projektų katalizatoriumi.

„Mūsų vizija – Lietuva kaip didžiulis finansinių technologijų centras, pilnas ekspertų bei talentų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Esame atviri naujoms idėjoms, inovacijoms ir investicijoms“, – teigė finansų ministras.

V. Šapoka, E. Blaževič/LRT nuotr.

Lietuvos bankas kuria „smėlio dėžę“

„Mes nereguliuojame technologijos, mes reguliuojame netinkamą technologijos pritaikymą tam tikrose srityse. (...). Mūsų tikslas, kad ši technologija nebūtų naudojama blogiems tikslams“, – susitikime teigė Lietuvos banko ekonomistas Marius Jurgilas.

Anot jo, pasaulyje reguliacinės institucijos yra linkusios nemėgti dalykų, kurių nesupranta. Tačiau Lietuvos banko pozicija yra kitokia.  

„Mes manome, kad reikia vystyti procesus, su tais, kurie juos supranta. Dėl to, Lietuvos bankas pristato smėlio dėžę blokų grandinės entuziastams, kuri vadinasi „LBChain“. Tai yra blokų grandinės principu grindžiama eksperimentavimo laboratorija finansinių produktų vystymui kartu su Lietuvos banku“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, Lietuvos banko vystomas projektas „LBChain“ turi du tikslus: „pirmasis – sumažinti tikimybę nevykusių finansinių projektų. Antrasis – kada blokų grandinės technologija taps labai populiari, mes privalome turėti pasitikėjimą bei žinoti kaip valdyti su technologija susijusias rizikas“, – sakė M. Jurgilas.

E. Genio/LRT nuotr.

Europos Komisijos indėlis vystant blokų grandinės technologiją

Susitikime dalyvavusi Europos komisijos Startuolių ir inovacijų komiteto pirmininkė Helena Koepman teigė, kad 2018 metais EK įgyvendino tris svarbius projektus, kad užtikrintų blokų grandinės technologijos vystymasį.

„Visų pirma buvo atidarytas Europos Sąjungos blokų grandinės observatorija ir forumas, kuris renka bei prižiūri informaciją apie blokų grandines projektus ES. Šiuo metu organizacija prižiūri virš 400 naujų projektų“, – sakė H. Koepman.

Antrasis žingsnis – 2018 metų balandį įkurta Europos blokų grandinės partnerystė, kur 26 ES narės bei Norvegija sutiko bendradarbiauti sukuriant Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūrą, kuri pasitarnautų viešajam sektoriui.

„Šiuo metu dirbama ties 4 sritimis: logistika, mokesčių sistema, skaitmeninė tapatybė bei įgaliojimai“, – susitikime teigė H. Koepman.

Trečioji sritis – EK pradėjo remti institucijas, kurios dirba ties blokų grandinių projektų vystymu.  

Lietuva tampa finansinių technologijų centru pasaulyje

„2018 metais globaliame žemėlapyje Vilnius bei Lietuva tapo vienu iš svarbiausių blokų grandinės technologijos bei finansinių technologijų centrų pasaulyje“, – Lietuvos pasiekimais džiaugėsi buvęs Estijos ministras pirmininkas Taavis Roivas.

Jo teigimu, prie to labai daug prisideda ir valstybės institucijų pareigūnai, kurie diskutuoja apie naujų technologijų galimybes šaliai. 

„Yra labai neįprasta, jog finansų ministras ar nacionalinio banko atstovas noriai kalba apie galimybes, kurias gali atnešti technologijos. Lietuva tuo tikrai turėtų didžiuotis. Daugelyje šalių politikai apie tai nenori kalbėti ir yra labai konservatyvūs. Tai yra daroma dėl atsargumo, tačiau mažos šalys turi rizikuoti, norint pasivyti didesnias Vakarų valstybes“, – susitikime kalbėjo T. Roivas.