Verslas

2019.01.21 12:01

JK pasitraukimas iš ES be susitarimo – papildoma našta ar galimybė Lietuvai?

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.01.21 12:01

Jungtinei Karalystei nepavykstant susitarti dėl išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties, didėja kietojo pasitraukimo galimybė. Ekspertai įžvelgia tokio scenarijaus grėsmes Lietuvos įmonėms, tačiau teigia, kad jos yra pasiruošusios. Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius mano, kad „Brexitas“ yra galimybė Lietuvai. 

Jungtinės Karalystės (JK) Bendruomenių rūmai antradienį nepritarė ministrės pirmininkės Theresos May susitartam išėjimo iš Europos Sąjungos (ES) planui. Kitą dieną vykęs balsavimas dėl jos pasitikėjimo politikei buvo palankus. Nepaisant to, vis dar išlieka tikimybė, kad JK iš ES išstos be susitarimo. 

Išstojimo be susitarimo atveju Jungtinei Karalystei būtų pradėti taikyti Pasaulio prekybos organizacijos tarifai, kurie, vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio teigimu, priklausomai nuo prekių grupės, sieks nuo 4 iki 30 proc. Taip pat ties JK sienomis atsirastų muitinės patikros postai, kurie sulėtintų prekių judėjimo tempus tarp Britanijos ir ES.

Prancūzijos ministras pranešė, kad šalis, besiruošdama kietojo išėjimo scenarijui, tam skyrė 50 mln. eurų. Britų gamybinės įmonės taip pat vis aktyviau ruošiasi kietajam išėjimui. Didelė dalis jų skiria milijonus svarų papildomam žaliavų kiekiui įsigyti. Bankai pastebi, kad verslininkai pradėjo kaupti pinigų rezervus bei atidėti kapitalo investicijas tam, kad kietojo išėjimo atveju būtų išvengta finansinio nestabilumo.  

Išėjimas be scenarijaus neigiamai paveiks šalies ūkį

Kietojo JK išstojimo iš ES pasekmės būtų žalingos ne tik „Brexito“ kaltininkei, bet ir Lietuvai.

V. Sinkevičiaus teigimu, kietasis išėjimas reikštų, kad ES biudžetas netektų per 13 mlrd. eurų, todėl tai paliestų ir Lietuvą.

„Šalies ūkio lėtėjimas (jei JK išstos be susitarimo – LRT) galėtų būti nuo 0,2 proc. iki pesimistiškiausio scenarijaus – 0,7 proc.“, – LRT.lt sakė V. Sinkevičius.

Vis dėlto, ministro teigimu, dabar didžiausia grėsmė yra ne kokiu scenarijumi JK pasitrauks iš ES, bet neapibrėžtumas.

„Neapibrėžtumas visada kelia didžiausią grėsmę. (...). Įmonės lengviau atsikvėps, kai pasibaigs tas neapibrėžtumas. Šiandien, kalbantis su partneriais Jungtinėje Karalystėje, yra tik gūžčiojimas pečiais“, – sakė V. Sinkevičius.

V. Sinkevičius, E. Genio/LRT nuotr.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, „kietojo išėjimo atveju trumpuoju laikotarpiu gali kilti muitinės sutrikimų, atsirasti vėlavimų. Tai pat tikėtina, kad kris svaro kursas, todėl JK perkamoji galia mažėtų, mažėtų ilgalaikio vartojimo prekių paklausa, o tai galėtų paveikti ir Lietuvos gamintojus“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis LRT.lt teigė, kad nors įmonės šalyje yra pasiruošusios, trumpuoju laikotarpiu kai kurios gali susidurti su sunkumais.

„Kai kurios mūsų pramonės šakos – baldų gamintojai, inžinerinės gamybinės įmonės bei logistikos įmonės – kažkuriam laikui susidurtų su neapibrėžtumais, kaip tvarkytis su dokumentais, gali ilgėti kai kurie procesai“, – sakė R. Dargis.   

Vis dėlto jis neatmeta galimybės, kad JK veikiančios pramonės įmonės savo gamyklas perkels į kitas ES šalis, todėl savo žaliavas eksportuojančios Lietuvos įmonės jas pradės gabenti į kitas šalis išvengdamos formalių procedūrų, kurios atsirastų JK palikus ES.

Lietuvos įmonės yra pasiruošusios

Nepaisant niūriausio pasitraukimo iš ES scenarijaus galimų pasekmių, V. Sinkevičiaus teigimu, situacijos dramatizuoti nereikėtų. 

„Lietuvos verslas yra orientuotas į eksportą, todėl jam nebus taip sudėtinga. Tai neturėtų būti šokas mūsų verslininkams. Didesnė bėda, kurią mes matome, kad JK neturės pakankamai ekspertų, specialistų, muitininkų, kurie užtikrintų tvarką, kad prekės, ypač gretai gendančios, nestovėtų pasienyje, bet kuo greičiau patektų į lentynas“, – teigė jis. 

V. Sinkevičius pridūrė, kad Lietuvoje veikiančios įmonės po ES sankcijų Rusijai pradėjo visai kitaip žiūrėti į eksporto šalis ir stengiasi diversifikuoti eksporto portfelį, todėl tai sumažina rizikas.

R. Dargio teigimu, Lietuvos įmonės įvairiems scenarijams ruošiasi jau daugiau nei metus, todėl rizikos yra minimalios.

„Apie tai mes kalbame jau metus. Kalbėjome ir su ES derybininkais. Įmonės, kurios yra suinteresuotos, tiek trąšų, baldų, logistikos, jos dalyvavo šituose susitikimuose. Įmonės visada žiūri rinkas ir vertina rizikas“, – teigė R. Dargis.

Ministerija įžvelgia Brexito“ naudą Lietuvai

V. Sinkevičius teigia, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija į „Brexitą“ žvelgia kaip į dar vieną galimybę Lietuvai. 

„Ministerija į „Brexitą“ žiūri daugiau kaip į galimybę. Vykdysime aktyvią kampaniją. Kviesime įmones atvykti į Lietuvą, yra suplanuoti ir mano keli vizitai. Netrukus pradėsime pardavinėti naujus bilietus London City oro uostas–Vilnius. Mes aktyviai kviesime JK įmones bei žmones, kad jie atvažiuotų dirbti čia“, – sakė V. Sinkevičius.

Paprašytas pakomentuoti, kaip vyriausybė ruošiasi kietojo išėjimo iš ES scenarijui, V. Sinkevičius teigė, kad pagrindiniai resursai yra skiriami įstatyminei bazei, stengiantis nesukelti nepatogumų JK piliečiams gyvenantiems Lietuvoje, taip pat mūsų šalies piliečiams, norintiems grįžti.

V. Sinkevičius taip pat minėjo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija artimiausiu metu turi parengti projektą, kuris padėtų išvengti nesklandumų Lietuvoje pripažįstant JK įgytas profesines kvalifikacijas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Ekonomistų prognozės išsiskyrė

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Lietuvoje Nerijaus Mačiulio teigimu, kietojo pasitraukimo iš ES scenarijaus tikimybė yra mažesnė nei 10 proc. todėl tokios mažos tikimybės įvykiui ruoštis vargu, ar reikėtų. 

„Toks scenarijus būtų labai dramatiškas JK ir joks politikas nedrįstų imtis tokios savižudybės“, – sakė N. Mačiulis. 

Anot jo, gąsdinimai, kad JK paliks ES be susitarimo yra tik derybinės strategijos dalis. JK parlamentarai neapleidžia vilties, kad grasindami tokiu scenarijumi jie gali kažką daugiau išsiderėti, tačiau tokio pasitraukimo galimybė yra labai maža, sakė jis. 

Vis dėlto, ekonomistas pripažino, kad nors Lietuvos eksportas į JK sudaro tik apie 4 proc. o kietojo išstojimo galimybė yra labai menka, tai neigiamai paveiktų šalies ūkį per prekybinius ryšius.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad jei anksčiau kietojo „Brexito“ tikimybė buvo maža, dabar ji yra didesnė ir gali siekti daugiau nei 20–30 proc.