Antradienį Seimas paskutiniame kadencijos posėdyje priėmė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvoje su pereinamuoju laikotarpiu bus uždrausta azartinių lošimų reklama.
Projektą palaikė 73 Seimo nariai, „prieš“ nebuvo, vienas susilaikė.
„Žiūrėkime į priklausomybes vienodai. Taip, kaip Seimas ankstesnėse kadencijose uždrausdamas tabako ar alkoholio reklamą – tokia pati priklausomybės forma ir dar net sudėtingesnė yra lošimai“, – prieš balsavimą sakė vienas pagrindinių draudimo iniciatorių Mindaugas Lingė.
Praėjusią savaitę šis įstatymo projektas buvo išbrauktas iš Seimo posėdžio darbotvarkės, argumentuojant tuo, kad dar neišspręsti su reklama susiję žiniasklaidos ir sporto finansavimo klausimai.
Tiesa, M. Lingė aiškino, kad kitų metų Medijų rėmimo fondo biudžete jau yra numatyti papildomi 4 mln. eurų kompensacijoms žiniasklaidai dėl prarastų reklamos pajamų.
Vienas projekto išbraukimą iš darbotvarkės palaikiusių Laisvės frakcijos atstovų Tomas Vytautas Raskevičius praėjusią savaitę dar sakė, kad dėl draudimo galėtų apsispręsti naujai išrinktas Seimas, kuris į pirmąjį savo posėdį rinksis ketvirtadienį. Vis dėlto M. Lingė sakė, kad, jo vertinimu, kitame Seime siūlomas reguliavimas būtų neįmanomas.
Premjerė Ingrida Šimonytė po balsavimo padėkojo „už“ šį įstatymą balsavusiems Seimo nariams.
„Prie jo buvo dirbama labai ilgai ir ne atsitikinai šis projektas šiandien atsirado darbotvarkėje. Jis galėjo būti priimtas anksčiau, bet jį reikėjo notifikuoti Europos Komisijai. Noriu priminti vieną neseną istoriją iš Lietuvos politikos: vartojimo kreditus, apie kurių reklamą buvo labai panašių debatų ir paskui pasirodė, kad tie debatai vyksta ne atsitiktinai, kai kas ir baudžiamąsias bylas už tai užsidirbo. Labai linkiu, kad tokių dalykų neišaiškėtų kada nors“, – sakė ji.
Savo ruožtu Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas priminė, kad ateityje sprendžiant žiniasklaidos finansavimo klausimus, Seimas turės apsispręsti ir dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo. Šiuo metu parlamente svarstomas projektas, pagal kurį LRT biudžetas negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais didėjo Lietuvos bendrasis vidaus produktas.
Pereinamasis laikotarpis
Anksčiau svarstymų Seime metu buvo sutarta lošimų reklamos draudimą įvesti su pereinamuoju laikotarpiu.
Iki 2027 m. pabaigos televizijoje, radijuje ir internete dar bus galima transliuoti ne ilgesnės kaip 15 sek. trukmės lažybų reklaminius intarpus ne daugiau kaip tris kartus per valandą nuo 6 iki 18 val. ir ne daugiau kaip du 15 sek. trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per valandą nuo 18 iki 24 val.
Iki 2028 m. sausio 1 d. lažybų reklama taip pat dar bus leidžiama interneto svetainėse. Tačiau ji negalės būti pateikiama iškylančiuose languose ir turės neviršyti 20 proc. viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 val. ir 10 proc. nuo 18 iki 24 val. Taip joje negalės būti nuorodų į lažybas organizuojančių bendrovių interneto svetaines.
Vienintelės numatomos azartinių lošimų reklamos išimtys bus lošimų bendrovių pastatai, interneto svetainės ir profesionalams skirti leidiniai.
Pereinamasis laikotarpis iki 2028 m. numatomas ir sporto varžyboms bei kitiems renginiams, jų transliacijoms, sporto organizacijų rėmimui.
Lošimų reklamos apribojimai, jei įstatymą pasirašys prezidentas, įsigalios nuo 2025 m. liepos 1 d.
Lošimų reklama šiuo metu jau draudžiama Latvijoje, Estijoje, Italijoje ir Belgijoje.
Normalizuoja kaip pramogą
Pasak įstatymo pakeitimų iniciatorių, nuolatinės ir itin gausios lošimų reklamos televizijoje, socialiniuose tinkluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse prisideda prie azartinių lošimų kaip nekaltos pramogos normalizavimo.
„Reklamas dažnu atveju įgarsina žinomi aktoriai, muzikantai ir kiti pramogų pasaulio atstovai, taip kurdami mitą, kad lošimas yra tik smagi pramoga, o reklamos pabaigoje greitakalbe išsakyti žodžiai „tai gali sukelti priklausomybę“ nuskamba žaismingai“, – rašoma jų parengtame aiškinamajame rašte.
Tačiau pastebima, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų turi katastrofiškų padarinių asmens ir visos šeimos finansinei būklei, socialiniams ryšiams ir įtraukia žmones į nesibaigiantį lošimo, turto įkeitimo, skolinimosi ratą ar net gali paskatinti lošiantįjį vykdyti nusikalstamas veikas, siekiant gauti papildomų pajamų.
Seime praėjusią savaitę priimtas Azartinių lošimų įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas yra stiprinti lošėjų, ypač probleminių lošėjų, apsaugą.
Pagal priimtas pataisas, nuotolinių lošimų organizatoriai bus įpareigoti turėti sertifikuotą nuotolinio lošimo platformą, kurioje būtų nustatytos visų lošėjų tapatybės, jų veiksmai lošiant, įskaitant lošime praleistą laiką ir sumas bei kita informacija.
Pataisomis taip pat sutarta nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus. Tokiu būdu bus draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 21 metų asmenis bei leisti jaunesniems kaip 21 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
Ministerijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje lošimus organizuoja dvylika uždarųjų akcinių bendrovių. Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) per 2023 metus siekė 222,2 mln. eurų ir tai yra 13,5 proc. (arba 26,4 mln. eurų) daugiau, palyginti su 2022 metais.
Seimas taip pat yra pradėjęs svarstyti dar vieną Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriame siūloma nustatyti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo kortele inicijuotas operacijas vykdytų pagal Priežiūros tarnybos sudarytą ir jos interneto svetainėje skelbiamą sąrašą. Šio nurodymo nevykdymas užtrauktų nuo 1,8 tūkst. iki trijų 3,8 tūkst. eurų baudą.
Azartinių lošimų reglamentavimo sugriežtinimą Lietuvoje paskatino pernai rudenį paviešinta istorija, kai buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis apkaltintas apie 40 mln. eurų fondo lėšų pasisavinimu. Įtariama, kad didžiąją dalį šių lėšų jis galėjo pralošti kazino.
