Garantinis elektros tiekimas skirtas tam, kad žmonės neliktų be elektros, jeigu, pvz., jų pasirinktas tiekėjas nutrauktų veiklą. Bet dalis gyventojų ir verslų garantinį tiekimą turi nuolat, o bendrovė ESO rinkoje seniai vadinama ketvirta lygiaverte elektros tiekėja.
Rinkos reguliuotojas jau kalba, kad laikas keisti garantinio tiekimo kainodarą, kad elektros kaina nebūtų mažesnė, nei siūloma nepriklausomų tiekėjų. Apie garantinio elektros tiekimo kainodarą LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“ diskutuoja energetikos viceministrė Inga Žilienė, ESO vadovas Renaldas Radvila, Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir „Enefit“ rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė.
Pavadinimas
Maždaug 60 tūkstančių vartotojų, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, šiuo metu yra garantinio elektros tiekimo klientai. Didžiajai daliai jų garantinis elektros tiekimas tiekiamas daugiau nei pusmetį, nepaisant įstatymo, pagal kurį ESO elektrą tiekia pusę metų, o tuomet turi teisę elektros tiekimą nutraukti.
„Kertiniai žodžiai yra „turi teisę“, – sako ESO vadovas R. Radvila. – Labai aiškiai suprantame, kad nutraukimas yra tikrai kraštutinė priemonė. Ir šiais laikais, kai elektra yra vienas pagrindinių tiek šilumos, tiek apšvietimo šaltinių, tokia priemonė tikrai būtų kraštutinė.“
Ieškoma įvairių būdų ir įvairių priemonių, kaip tie klientai galėtų savarankiškai ir savanoriškai pasirinkti nepriklausomą tiekimą. Jie periodiškai informuojami apie tai, kad jie yra nepasirinkę elektros tiekėjo. Tokių gyventojų skaičius yra stabilus, – sako ESO vadovas.
Nepaisant įvairių perspėjimų, kad per šešis mėnesius nepasirinkus nepriklausomo elektros tiekėjo elektros tiekimas bus sustabdytas, taip vis dėlto neįvyko, o daugybė klientų naudojasi garantinio elektros tiekimo paslauga gerokai ilgesnį laikotarpį.
„Garantinis tiekimas turi būti užtikrinamas visiems vartotojams, kurie nepasirinko elektros energijos tiekėjo. Ir elektros energijos paslauga yra viena iš būtiniausių paslaugų, nes be jos negalime pasinaudoti finansų įstaigų paslaugomis, dažnai net garažo vartai neatsidaro, namuose nėra šildymo“, – vardija energetikos viceministrė I. Žilienė.
„Taip tikrai neturėtų būti“
Atsakymo, kodėl klientai nepasirenka nepriklausomo elektros tiekėjo, reikėtų ieškoti elektros tiekėjų paslaugų kainodaroje – garantinio elektros tiekimo kaina, kurį laiką buvusi mažesnė nei nepriklausomų tiekėjų, tik neseniai priartėjo prie nepriklausomų tiekėjų kainų.
„Nuo sausio iki rugpjūčio buvo vienas mėnuo, kai nepriklausomas tiekimas buvo konkurencingesnis nei garantinis tiekimas. Tiek palyginti su fiksuotos kainos planais, tiek su kintamos kainos planais, – sako I. Krikštopaitytė. – Paėmus rinkos vidurkį, mes matome, kad kaina tikrai yra nekonkurencinga. Faktas turbūt yra vienas – kad taip tikrai neturėtų būti.“
Garantinis elektros tiekimas rinkos liberalizacijos pradžioje buvo sukurtas kaip priemonė, turėjusi skatinti rinktis nepriklausomą tiekėją. Nepriklausomų tiekėjų kainodara neturėtų konkuruoti su garantiniu tiekimu, sako I. Krikštopaitytė.
I. Žilienė sako, kad šioje situacijoje galimi du keliai – arba keisti kainodarą, arba kalbėti apie elektros tiekimo nutraukimą.
„Bet aš lygiai taip pat pritariu, kad elektros tiekimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė“, – prideda viceministrė.
Vartotojai neskatinami rinktis nepriklausomų tiekėjų
„Kainodara, kuri buvo krizės laikotarpiu, pakeista ir, jei prisimenat, garantinio tiekimo vadinamasis antkainis, kuris, palyginti su biržos kaina buvo 25 proc., krizės laikotarpiu buvo sumažintas iki 15 proc. Šiandien susidaro tokia situacija, kad garantinio tiekimo kaina yra mažesnė, nei rinkoje siūloma nepriklausomo tiekėjo“, – teigia R. Pocius.
Pasak Energijos reguliavimo tarybos pirmininko, reikėtų dėmesį kreipti į einamojo mėnesio elektros energijos kainą.
„Tokiu atveju mes neturėtume tokios situacijos, kad garantinio tiekimo kaina yra mažesnė, nei nepriklausomų tiekėjų siūloma mėnesinė biržos kaina. Nes šiuo metu ydinga garantinio tiekimo kainodaros situacija yra ta, kad garantinio tiekimo kaina yra nustatoma prie praėjusio mėnesio biržos kainos pridedant penkiolikos procentų antkainį“, – sako R. Pocius.
Tai iš esmės ir iškreipia visą garantinio tiekimo kainodaros mechanizmą ir neskatina vartotojų rinktis nepriklausomų tiekėjų, – sako pašnekovas.
R. Pocius pastebi, kad dalis vartotojų garantinį elektros tiekimą renkasi ir dėl tam tikrų įsitikinimų ir tam tikrais atvejais netgi yra pasirengę mokėti brangiau.
„Jie tiki, kad geriau aš šiek tiek brangiau mokėsiu, bet man ESO tieks elektros energiją ir aš žinosiu, kad ESO, kaip natūrali monopolija, niekada nebankrutuos, neišeis iš rinkos, aš visada turėsiu elektros energiją, – sako R. Pocius. – Tai turbūt neturėtų būti mūsų tikslas, kad nė vieno vartotojo nebeliktų garantiniam tiekime. Aišku, siekiamybė yra, kad tų vartotojų būtų kaip įmanoma mažiau.“
Kainodara turi prisitaikyti prie rinkos situacijos
Pasak ESO vadovo R. Radvilos, kainodara turėtų prisitaikyti prie esamos rinkos situacijos.
„Mano vertinimu, jeigu mes traktuojame, kad tai yra garantinis tiekimas, kaip apsauginis tiekimas, atsitikus kažkokiam įvykiui, tai dėl to ir kainodara turėtų būti galbūt ne statiška, o dinamiška. Ji turėtų būti atitinkama. Tai reiškia, pagal to meto rinkos sąlygas“, – sako ESO vadovas.
Birža yra dinamiška, o procentai, krizės atveju veikiantys vienaip, pasibaigus krizei veikia visiškai kitaip, – tęsia R. Radvila.
Vykstant trečiajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, elektros tiekėją rinksis mažiausiai elektros suvartojantys klientai.
„Jeigu darytume prielaidą, kad galbūt tos žinios apie tiekėjo pasirinkimą, apie elektros rinką yra mažiausios, tai aš manau, kad mes tikrai stengsimės informuoti tuos klientus papildomai ir skatinti pasirinkti tiekėjus. Ir aš tikiu, kad ir tiekėjai čia ne paskutinį vaidmenį suvaidins, o tada, kai jau turėsime galutinius skaičius, bus galima priimti sprendimus“, – sako R. Radvila.
Energetikos viceministrė teigia, kad iki liberalizavimo pabaigos garantinio tiekimo kainodara neturėtų būti keičiama.
„Turime apsaugoti vartotojus, turime apsaugoti tuos, kurie galbūt nesugebės pasirinkti ar negalės – įvairių būna šeiminių aplinkybių. Tikrai šiuo metu mes nekalbame apie garantinio tiekimo kainų kainodaros keitimą“, – sako viceministrė.
Tačiau R. Pocius teigia, kad kainodara turėtų būti aiškiai suformuota dar iki trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos.
„Žinot, lygiai taip pat, kaip su mokesčiais – vis tik tu turi informuoti prieš tai, kad vartotojai galėtų įsivertinti, kad jie žinotų, kas jiems gresia. Nes tai nereiškia, kad 15 proc. yra taikoma ir bus palankesnė vartotojams garantinio tiekimo kaina, čia priklauso nuo to, ar kaina kyla biržoje, ar mažėja. Gali būti, kad ji bus žalinga ir vartotojai nukentės trečiojo etapo liberalizavime. Jeigu jie susidarys tokį įspūdį, kad vis tik jiems geriau likti garantiniame tiekime, nei rinktis nepriklausomą tiekimą“, – sako R. Pocius.
Daugiau nei 400 tūkstančių vartotojų dar turi pasirinkti elektros tiekėją trečiajame elektros rinkos liberalizavimo etape.
„Jeigu didžioji dalis vadovausis tuo naratyvu ir liks garantiniame tiekime, tai tikrai gali būti padaryta daugiau finansinės žalos vartotojams, vietoj to, kad būtų suformuota kainodara ex ante, – sako R. Pocius. – Visiems žinoma, kad garantinis tiekimas visada yra brangesnis. Ir tie vartotojai padarytų atitinkamą sprendimą.“
Žaidimo taisyklės turėtų būti aiškios iki liberalizavimo, kad visi vartotojai galėtų įsivertinti ir priimti teisingus sprendimus, – sako R. Pocius.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
Tekstą parengė Aistė Malonytė.
