Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja, kuriai kilo klausimas, ar nusikaltę asmenys iš tiesų atlieka teismo paskirtus viešuosius darbus. Ekspertai paaiškina, kokiais atvejais teismas skiria žmogui viešųjų darbų, ar juos privaloma atlikti, ar galima iškeisti į baudą ar areštą ir kas prižiūri, kad nuteistasis tikrai atliktų viešuosius darbus.
Aušra rašo: „Dažnai žmonės būna nuteisiami viešiesiems darbams, bet niekada nėra tekę pastebėti, kad gatvėse viešuosius darbus atliktų jauni žmonės. Visi atrodo tiesiog samdyti. Ar tikrai nuteisti žmonės atlieka viešuosius darbus, ar bando su kuo nors susitarti, gauna parašus, kad atidirbo, ir yra laisvi?“
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas paaiškina, kokiais atvejais yra skiriama viešųjų darbų.
„Viešieji darbai yra viena iš bausmių, kurios gali būti skiriamos už padarytus nusikaltimus. Viešieji darbai yra pati švelniausia sankcijose numatyta bausmė. Beje, tokie darbai gali būti skiriami asmeniui tik tada, kai jis sutinka dirbti viešuosius darbus. Tai yra pamatiniai principai, kuriais vadovaujantis tokia bausmė kaip viešieji darbai gali būti paskirta“, – atkreipia dėmesį M. Povilanskas.
Viešieji darbai gali būti skiriami asmeniui tik tada, kai jis sutinka dirbti viešuosius darbus
M. Povilanskas.
Anot specialisto, viešieji darbai yra pati švelniausia bausmė, numatyta Baudžiamajame kodekse.
„Įstatymų leidėjas tokią bausmę yra numatęs už nesunkius kriminalinius nusikaltimus: vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus“, – informuoja M. Povilanskas.
Žmonės gatvėse nepastebi viešuosius darbus atliekančių asmenų todėl, kad tai nėra populiariausia skiriama bausmė.
„Tam, kad skirtų viešųjų darbų, būtina gauti ir kaltinamojo sutikimą. Jeigu kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjo ir kitų proceso dalyvių klausimus, pasakytų, kad nesutinka atlikti viešųjų darbų, tai teismas tokios bausmės jam ir nepaskirtų. Toks asmens sutikimo reikalavimas atsirado todėl, kad pagal Konstituciją priverstinis darbas daugelyje demokratinių valstybių yra draudžiamas. Tik esant asmens valiai gali būti paskirta tokia bausmė. Teismo misija bausmės paskyrimu ir nuosprendžio nukreipimu vykdyti čia baigiasi. Toliau procesu užsiima Probacijos tarnyba kartu su savivaldos institucijomis“, – apie bausmės proceso eigą pasakoja M. Povilanskas.
Druskininkų savivaldybės Užimtumo didinimo programos priemonių koordinatorius ir atvejo vadybininkas Aurimas Peleckas tikina, kad viešųjų darbų paskyrimo atvejų pasitaiko itin retai.
„Druskininkuose tokios bausmės paskyrimas nėra dažnas atvejis. 2023 m. buvo dešimt atvejų, šiais metais – tik du. Dažniausiai yra sprendžiamas klausimas, kur siųsti žmogų, gavusį bausmę ar įpareigojimą neatlygintinai atidirbti valandas. Druskininkų miesto gyventojai siunčiami į paslaugų ūkį, seniūnijų gyventojai – į seniūnijas“, – informuoja A. Peleckas.
Druskininkų savivaldybės atstovo teigimu, žmonės, privalantys atlikti viešųjų darbų, ir gyventojai, ateinantys atidirbti dėl socialinių pašalpų, darbuojasi kartu.
„Darbai kiekvieną savaitę gali būti skirtingi. Tai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, žiūrime, ką tuo metu reikia padaryti: ar pašluoti, ar prieš šventes kapines sutvarkyti, ar aplinką prižiūrėti“, – apie darbų skyrimo tvarką pasakoja A. Peleckas.
Koordinatorius pabrėžia, jog viešųjų darbų bausmės tikslas yra atgrasyti asmenį, kad ateityje jam nebekiltų noras vykdyti nusikaltimų.
„Viešumas ir darbų atlikimas viešojoje erdvėje turbūt tą ir padaro. Druskininkų paslaugų ūkis ne tik bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, bet ir yra atsakingas užimtumo didinimo programoje. Tai mums leidžia pamatyti tam tikras pagalbos galimybes. Jeigu žmogus turi priklausomybių, yra bedarbis, mes tikrai tarpininkaujame ir padedame jam. Jeigu žmogus nemotyvuotas, skiriami darbų vadovai, kurie bendrauja ir aiškinasi priežastis, kodėl asmuo neatidirbo, primena, kokios pasekmės laukia neįvykdžius teismo nuosprendžio“, – sako A. Peleckas.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Indrė Gurskienė
