Anksčiau tik laukdavome kokios nors amerikiečių bendrovės investicijos Lietuvoje, o šiandien jau galime ir patys savo verslo plėtrą vykdyti už Atlanto, sako privataus kapitalo fondo „LitCapital“ vadovas Šarūnas Šiugžda.
„LitCapital“ valdoma Lietuvos lazerinės optikos bendrovė „Altechna“ pernai nusipirko Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančią didelio tikslumo optikos gamintoją „Alpine Research Optics“ (ARO), o šiuo metu planuoja savo portfelį papildyti dar keliais įsigijimais.
„Jei įmonė ieško galimybių plėstis per įsigijimus, mano galva, viena patraukliausių vietų dabar yra Amerikos rinka“, – interviu LRT.lt sakė Š. Šiugžda.
Pašnekovo teigimu, JAV siekis atsikratyti priklausomybės nuo Kinijos ir sugrąžinti tiekimo grandines arčiau namų rinkos jų verslui atveria labai daug galimybių. Dar viena perspektyvi sritis – karo pramonė, anot „LitCapital“ vadovo, tokia ji išliktų net ir pasibaigus karui Ukrainoje.
Konfliktai per dieną nepasibaigia, tai dešimtmečių ar net šimtmečių klausimas
„Konfliktai per dieną nepasibaigia, tai dešimtmečių ar net šimtmečių klausimas“, – paaiškino Š. Šiugžda.
– Praėjusiais metais įsigijote Kolorade įsikūrusią ARO, tad tikriausiai prezidento rinkimus JAV sekate itin atidžiai. Kuris kandidatas jums patinka labiau: Donaldas Trumpas ar Kamala Harris?
– Kadangi kalbame apie verslą, mūsų pozicija yra „bipartisan“ (angl. nešališka). Matome tarp kandidatų tam tikrų skirtumų, bet verslo prasme jie nėra dramatiškai skirtingi.
Aišku, kaip Lietuvos piliečiai, mes daug jautresni tai retorikai, kai kalbama apie užsienio politiką ir ypač tai, kas susiję su Rusija. Be abejo, atidžiai klausome, kaip tai yra pateikiama.
Tačiau, kalbant apie verslą, mes abu kandidatus matome gana panašioje šviesoje. Abu pasisako už tai, kad Amerika turi mažiau priklausyti nuo Kinijos, žymiai didesnį prioritetą skirti santykiams su ja, taip pat apriboti visų įmanomų technologijų dalinimąsi ir prekybą.
Amerika mus mato kaip sąjungininkus ir toks tiekėjas jiems yra visiškai tinkamas.
Mes esame technologinė įmonė ir įsigijimas Amerikoje yra susijęs būtent su tuo. Mes matome naujų galimybių pakeisti Kiniją tiekimu iš Lietuvos. Amerika mus mato kaip sąjungininkus ir toks tiekėjas jiems yra visiškai tinkamas.
Taip pat skaitykite
– Kaip manote, kokia būtų D. Trumpo ekonominė politika, jei jis vėl taptų prezidentu?
– Jis labai daug kalba apie santykių su Kinija griežtinimą. Jo retorika yra žymiai griežtesnė negu K. Harris. Jis siūlo žymiai griežtesnius apribojimus, didesnes sankcijas. K. Harris yra nuosaikesnė, tačiau iš esmės abiejų kandidatų požiūris yra panašus. Skiriasi tik retorika.
Technologinių apribojimų klausimas ir konkuravimas su Kinija kaip su dominuojančia varžove, kuri bando spausti Ameriką dėl statuso pasaulyje, abu kandidatai ieško būdų, kaip tai pateikti savo rinkėjams. Mes tai matome labiau kaip skirtingą retorikos naudojimą. Grynai savo rinkėjams pritraukti.
K. Harris rinkėjai yra nuosaikesni, jiems labai arši retorika nepriimtina. D. Trumpo rinkėjams aršesnė retorika tinka labiau. Bet mes tikimės labai panašios politikos Kinijos atžvilgiu iš abiejų kandidatų.
Jis nori mažinti mokesčius, koncentruoti verslo nepriklausomybę nuo užsienio tiekimo grandinių.
– K. Harris teigimu, jos pagrindinis tikslas būtų stiprinti vidurinę klasę. Ką tai reikštų jūsų įmonei JAV?
– Ji yra kairesnę ideologiją propaguojančios partijos atstovė. Atitinkamai valstybės kišimasis jos rinkiminėje programoje atsispindi žymiai labiau. Pradedant sveikatos apsauga, baigiant mokesčių politika. Jie nori didinti mokesčius, teikti papildomas paslaugas pažeidžiamoms socialinėms grupėms, didinti valstybės finansavimą įvairioms verslo programoms, projektams.
D. Trumpo kryptis – negali sakyti, kad visiškai priešinga, bet iš dalies taip. Jis nori mažinti mokesčius, koncentruoti verslo nepriklausomybę nuo užsienio tiekimo grandinių. Tai yra ir mokesčių politikos klausimas. Verslas, turtingesnė klasė irgi žiūri į tai labai skirtingai.
Mums, kaip verslui, tai nėra labai aktualu, tai yra gyventojų pajamų mokestis. Mes į tai žiūrime gan paprastai. Abiejų programinėse nuostatose yra gynybos ir technologijų sektorių stiprinimas. Tai privalumas ir galimi papildomi užsakymai, be abejo, mums būtų labai naudingi.
– Ar prieš kelerius metus Joe Bideno pasirašytas milijardų dolerių vertės ekonomikos skatinimo paketas (angl. Inflation Reduction Act) turėjo įtakos jūsų verslui?
– Tiesiogiai to pajusti dar nespėjome. Įmonę esame įsigiję mažiau nei prieš metus. Didžioji dalis mūsų užsakymų yra ilgalaikiai, juos vykdome remdamiesi sutartimis, kurios buvo pasirašytos dar prieš mums įsigyjant įmonę.
Šiuo metu matome žymiai didesnį pagyvėjimą ir poreikį gynybos sektoriaus klientų segmente. Kitais metais matome pagyvėjimą puslaidininkių pramonės klientų segmente. Matyt, tai irgi yra tos skatinimo programos išdava. Bet kartu tai yra ciklinės pramonės šakos.
– Kas yra jūsų įmonės klientai Amerikoje?
– Turime didelį puslaidininkių pramonės įdirbį. Tai vienas svarbiausių klientų. Dar turime medicinos srities technologinių įmonių segmentą ir mokslinių tyrimų (universitetų) segmentą. Kaip minėjau, matome augantį gynybos pramonės segmentą. Kitais metais tikimės visai neblogų užsakymų.
– Su JAV kariuomene turite reikalų?
– Tiesiogiai neturime, bet turime klientų, su kuriais šiuo metu dirbame. Tikimės turėti užsakymų iš tokių klientų, kurie dirba karo pramonėje.
– Vyrauja nuomonė, kad K. Harris yra stabilesnė kandidatė, o D. Trumpas nepastovesnis. Manoma, kad geopolitinei situacijai būtų palankiau, jei laimėtų K. Harris. Ar pritartumėte?
– Lietuviai esame jautrūs užsienio politikai. Tas D. Trumpo nenuspėjamumas iš tikrųjų labai greitai įjungia savisaugos instinktą. K. Harris stengiasi visą politiką pateikti nuosaikiai, o D. Trumpas naudoja tokią retoriką, kuri tinka jo rinkėjų bazei. Jiems priimtini aršesni ir mažiau nuspėjami pasisakymai. Apskritai tai vertinu labiau kaip retoriką.
D. Trumpo nenuspėjamumas iš tikrųjų labai greitai įjungia savisaugos instinktą.
– Pastarasis dešimtmetis pasižymi vis augančia įtampa tarp Kinijos ir JAV, įvedami nauji tarifai, draudžiama eksportuoti technologijas ir pan. Kokių galimybių šioje situacijoje matote Lietuvai?
– Turbūt pati perspektyviausia sritis yra puslaidininkių pramonė. Tiek „Altechna“, tiek ARO turi daug klientų šiame segmente.
Ši sritis yra pati jautriausia Amerikos užsienio politikoje, investuojamos labai didelės lėšos, kad ši pramonė būtų atgaivinta Amerikoje ir kuo mažiau priklausoma nuo Taivano ar Kinijos tiekėjų. Kuriant puslaidininkių pramonę Amerikoje, o mums turint didelį klientų ratą, atsiveria labai geros galimybės mūsų verslui augti.
Kaip matome, yra labai didelis naujos kartos puslaidininkių mikroschemų, kurios neatsiejamos nuo dirbtinio intelekto ir didelių duomenų apdorojimo temos, augimas. Tos investicijos bus didžiulės, o būti patikimoje tiekimo grandinėje yra kritiškai svarbu norint gauti užsakymų Amerikoje.
Taip pat skaitykite
– Ką tiksliai puslaidininkių pramonei gamina ARO?
– Mes gaminame optikos komponentus, kurie yra naudojami puslaidininkių pramonėje testuoti, arba lazerių sistemose, kurios naudojamos mikroschemų gamyboje Amerikoje.
– Kaip manote, kas laukia Europos Sąjungos? Mario Draghi įspėja apie mažėjantį konkurencingumą. Ar ekonominis bendradarbiavimas su JAV galėtų būti išeitis?
– JAV ir ES rinkos yra labai skirtingos. Europos ekonomika yra labai priklausoma nuo eksporto. O štai Amerika – ne. Dėl to bendradarbiavimas yra šiek tiek priešingomis kryptimis. Amerika gali sau leisti daug ką gaminti ir vartoti savo rinkoje, o ES yra priversta ieškoti būdų patekti į Amerikos rinką.
Be abejo, vienas iš būdų yra per įsigijimus. Tą kelią matau kaip labai pozityvų ir perspektyvų ne tik ES apskritai, bet ypač Lietuvos verslams. Ypač technologinės įmonės jau turi pajėgumų – tiek finansinių, tiek įmonių valdymo prasme. Gali įsigyti savo sektoriaus įmonių Amerikoje ir taip plėsti savo verslą. Manau, tai būtų geriausias kelias.
Žinoma, yra galimybių eksportuoti. Amerikai ribojant technologijas iš Kinijos, Europai galimybės teoriškai atsiveria. Bet jas reikėtų stiprinti per įsigijimus, jungiant verslus ES ir JAV.
– Anksčiau vis kalbėjome, kad norime užsienio investicijų Lietuvoje. Jūs dabar sakote, kad mes galime patys investuoti Amerikoje?
– Be abejo, kalbu iš savo varpinės, iš technologinių įmonių perspektyvos. Matome, kad pernai ne mes vieni įsigijome įmonių Amerikoje. Tai padarė „Nord Security“, „PV Case“, „Vinted“.
Kalbu, kad technologinėms įmonėms dabar atsiveria galimybių, jau Amerika ima riboti technologijų ar įmonių įsigijimą iš nepageidaujamų šalių. Tuo tikrai verta pasinaudoti. Jei įmonė ieško galimybių plėstis per įsigijimus, mano galva, viena patraukliausių vietų dabar yra Amerikos rinka.
Taip pat skaitykite
– Vykstant karui Ukrainoje, pelninga veikla yra gynybinių pajėgumų gamyba. Kokių perspektyvų matote čia tiek savo įmonėms, tiek galbūt visai Lietuvai?
– Lietuvai svarbu vystyti savo pajėgumus, čia po truputį įsibėgėjame ir tuo labai džiaugiuosi. Atsiveria įvairių galimybių tiek Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva, tiek Vyriausybės lygiu.
Manau, turėtume pradėti dar konkretesnių programų, įtraukti verslą ir dirbti kartu, vertinti verslo galimybes. Galima pritraukti daugiau užsienio investicijų karo pramonėje, darant kariuomenės pirkimus bandyti aptarnavimą, surinkimą ir galbūt kai kurių komponentų tiekimą organizuoti iš Lietuvos.
Tai paskatintų greitesnį kompetencijų augimą, nes ši sritis prieš kelerius metus praktiškai neegzistavo. Be abejo, reikia ilgesnių kontraktų, kurie leistų akcininkams lengviau priimti sprendimus investuoti į šią sritį. Reikia ne tik samdyti žmones, bet ir investuoti į technologijas tam, kad būtų galima pagaminti pažangų produktą.
Karo pramonė iki šiol apskritai buvo kontroversiška, tie patys bankai į tai žiūrėdavo labai atsargiai. Tai nėra lengva sritis, nors požiūris ir keičiasi. Turi atlikti labai daug veiksmų, kad įveiktum patikrinimus ir gautum leidimus. Sritis įdomi ir bus perspektyvi daug metų, žiūrint iš geopolitinės perspektyvos, bet į ją įeiti ir ten drąsiai investuoti, sulaukti grąžos nėra taip lengva.
Lyginant su ta pačia medicinos sritimi, karo pramonė yra gana sudėtinga.
Sritis įdomi ir bus perspektyvi daug metų, žiūrint iš geopolitinės perspektyvos.
– Įsivaizduokime: karas Ukrainoje baigiasi, visi džiaugiasi. Galbūt tada karo pramonė taps mažai kam įdomi? Gal vis dėlto rizikinga investuoti būtent šioje srityje?
– Vargu bau. Pažįstant savo kaimynę ir žinant Kinijos poziciją, matant veiksmus, labai mažai tikėtina, kad tai pasikeis labai greitai. Kitas dalykas – matome, kas šiuo metu vyksta Vidurio Rytuose. Tokie konfliktai per dieną nepasibaigia, tai dešimtmečių ar net šimtmečių klausimas.
Rusijos ir Kinijos atveju – taip, galbūt kai kas gali pasikeisti. Bet tam, kad pasaulis po tų pasikeitimų taptų saugus, vis tiek reikės dešimtmečių. Gynybos pramonė yra labai inertiška. Jeigu yra investuojama, tai daroma aibei metų. Jei užsikuria, važiuoja ir nesustoja taip paprastai.
– Ar šiuo metu turite planų įsigyti naujų bendrovių?
– Taip, esame nusimatę kelis taikinius. Su jais kalbamės, deramės. Be abejo, viskas priklauso nuo kainų ir sąlygų. Neskubame pulti pirkti pirmo pasitaikiusio. Pirmiausia įvertiname, ar taikinys atitinka mūsų technologijas, produktus, bendrą strategiją, kur norime būti po 5 ar daugiau metų.
Atsižvelgiant į ekonominę padėtį JAV, kuri nėra rožinė (labai aukštos palūkanos, infliacija, kuri ką tik sumažėjo iki padoraus lygio, matoma įtampų darbo rinkoje), yra geresnės galimybės įsigyti. Yra mažesni įmonių akcininkų apetitai dėl kainos. Mes tikimės, kad tokioje aplinkoje visai neblogai pasiseks su kitu įsigijimu.
Kalbu apie „Altechnos“ plėtrą. Planuojame plėsti technologijų ir kompetencijų sritis. Kalbame apie medicinos ir puslaidininkių sritis.
Sakyčiau, kad yra daugiau nei 50 proc. tikimybė, kad bent vienas sandoris šiemet įvyks. Nors ir neturime griežto tikslo būtinai tai padaryti 2024 metais. Labiau tikėtinas kitų metų pirmas ar antras ketvirtis. Po rinkimų.
– „Altechna“ ir plėtra Amerikoje dabar užima daugiausia jūsų laiko?
– Fonde turime aštuonias įmones. Visoms tenka skirti nemažai laiko. Viskas priklauso ne tiek nuo to, kuri rinka auga, o nuo to, kad kartais būna įvairių gaisrų arba nenumatytų atsirandančių galimybių. Tada turi skirti laiko būtent tai įmonei.
„Altechna“ yra viena sparčiai augančių įmonių, reikia daug dalykų daryti, o įsigijimai laiko reikalauja žymiai daugiau nei gamybinė plėtra. Tam reikia pritraukti ir turėti žymiai daugiau kompetencijų.
***
„LitCapital“ šiuo metu yra investavusi į bendroves „Altechna“, „Elinta Motors“, „Elinta Charge“, „Horizontal Media“, „Ondato“, „Whatagraph“, „Audimas“ ir „Cargo Stream“. Anksčiau fondas yra valdęs tokias bendroves kaip „Baltik vairas“, „Endemik“, „Brolis“, NNL, „Doloop“, „Lignoterma“.
