Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad visiškai savarankiškai apsirūpinti elektra Lietuva galės 2028-aisiais, o šių metų pabaigoje Lietuvoje pagaminamos elektros dalis turėtų pasiekti 65 proc.
„Žiūrint pagal kryptį kaip judame, matoma, kad visą savo aprūpinimą mes pasieksime anksčiau. Iš šios dienos taško mums atrodo, kad 2028 metai yra tie metai, kuomet mes aprūpinsime visus mūsų poreikius. Šiuo metu (pasigaminame – ELTA) apie 60 proc. ir manau, kad metų gale mes priartėsime prie 65 proc.“, – LRT RADIJUI teigė ministras.
D. Kreivio teigimu, lapkritį ministerija planuoja paskelbti dar du kvietimus po 25 mln. eurų paramai elektrinėms įsigyti. O iki metų pabaigos, skaičiuojama, bendra paramos suma sieks apie 140 mln. eurų.
„ Nuo metų pradžios bendra suma tikriausiai sieks apie 140 mln. eurų visoms priemonėms. (…) Gyventojai kiekvienais metais gauna apie 150 mln. eurų paramos įsirengti tiek saulės elektrines, tiek įkrovimo stoteles ar šilumos siurblius ir tai deda stiprų pamatą mūsų šalies energetinei nepriklausomybei“, – tikino D. Kreivys.
ELTA primena, kad kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Be to, strategijoje numatoma ir saulės jėgainių sausumoje plėtrą. Iki 2030 metų Lietuvoje būtų įrengta 4,1 GW saulės šviesos energijos elektrinių, planuojama, kad iki 2050 m. saulės šviesos energijos elektrinių galia pasiektų 9 GW.
D. Kreivys: artėjant Baltijos šalių pasitraukimui iš BRELL, daugės dezinformacijos
Baltijos šalims nepratęsiant bendros su Rusija ir Baltarusija elektros energetikos sistemos sutarties (BRELL) ir pasitraukiant iš jos 2025 metų vasarį, D. Kreivys sako, kad Baltijos šalyse daugės dezinformacijos atakų iš Rusijos.
„Artėjame prie labai svarbios datos, artėjame prie kitų metų vasario 8 dienos, kuomet bus vykdoma desinchronizacija nuo rusiškų tinklų ir susijungimas su Europos tinklais. Manau, kad tai tikrai nepatinka mūsų agresyviajam kaimynui (Rusijai – BNS)", – ketvirtadienį LRT radijui sakė D. Kreivys.
Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu pasirodžiusi informacinė ataka, esą Baltijos šalyse elektra yra brangiausia Europoje, nėra pavienis atvejis. Neseniai Latvijoje taip pat buvo platinama melaginga informacija apie tariamus elektros tiekimo sutrikimus, kurie iš tiesų neegzistuoja.
„Šį savaitgalį vyko bandymas Kaliningrade, rusai taip pat ruošia savo anklavą veikti salos režimu ir didžiulė ataka buvo vykdoma Latvijoje, kuomet žmonės gavo žinutę į „Whatsapp“ savo messenger'ius, kad Latvijai tą dieną gresia blackout'as (visuotinis elektros nebūvimas – BNS): „pasirūpinkite vandeniu, pasirūpinkite įvairiomis priemonėmis, nes elektros neturėsite ilgam“. Tai rodo, kad ne tik šis atvejis, bet yra ir daugiau atvejų ir visi jie yra koordinuoti“, – sakė energetikos ministras.
„Jų (dezinformacijos atakų – BNS), mano manymu, prieš sinchronizaciją turėsime vis daugiau ir daugiau. Turime būti atsparūs šiai dezinformacijai“, – pabrėžė D. Kreivys.
Savaitgalį visuomenėje pasklido klaidinga informacija, esą Baltijos šalyse elektra yra brangiausia Europoje. Tačiau pirmadienį Lietuvos energetikos agentūra (LEA) šią žinią paneigė, remdamasi duomenimis, kurie rodo, kad šiemet didžiausios didmeninės elektros kainos yra Italijoje, Airijoje ir Graikijoje, o mažiausios – Suomijoje ir Švedijoje. LEA taip pat nurodė, jog Lietuvoje didmeninės elektros kainos vidurkis yra mažesnis nei pernai ir atitinka Europos Sąjungos šalių vidutinį lygį.
Lietuvos operatorė „Litgrid“, Latvijos AST bei Estijos „Elering“ liepą išsiuntė Rusijos ir Baltarusijos operatorėms pranešimus apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis BRELL sutartį ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
Sinchronizacija vyks per 2021 metais išplėstą „LitPol Link“ jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje
