Valstybės gynybos fondą Finansų ministerija siūlo finansuoti saugumo įnašu. Lietuvos banko skaičiavimu, dėl naujo mokesčio gyventojų turto draudimo įmokos galėtų išaugti keliais eurais, o kasko – apie 50 eurų per metus.
2023 m. vidutinės fizinių asmenų metinės turto draudimo ir kasko įmokos sudarė atitinkamai 91 ir 397 eurus, rodo centrinio banko duomenys. Palyginti, 2022 m. vidutinė metinė turto draudimo įmoka siekė 84 eurus, o kasko – 354 eurus.
Lietuvos banko vertinimu, numatomas 10 proc. įmokoms taikomas saugumo įnašas paveiktų vartotojus, tačiau jo dydis neturėtų reikšmingai riboti vartotojų galimybių toliau naudotis draudimo produktais.
„Iš viso 2023 metais fiziniai asmenys sudarė apie 1,3 mln. turto (ne tik būsto, bet ir, pavyzdžiui, telefonų, kompiuterių, paspirtukų) draudimo sutarčių ir apie 239 tūkst. kasko draudimo sutarčių, todėl šio mokesčio įvedimas paliestų didelę dalį gyventojų“, – pastebima jo rašte.
Dokumente nurodoma, kad fizinių asmenų vidutinės metinės turto draudimo įmokos pernai sudarė 0,6 proc., o kasko įmokos – 2,5 proc. vidutinio metinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius.
„Tačiau, įvedus minimą mokestį, įmokų ir pajamų santykis reikšmingai nepakistų – vidutinės metinės turto draudimo ir kasko įmokos padidėtų atitinkamai 0,01 proc. ir 0,3 proc. 2023 metų vidutinio metinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius“, – teigia bankas.
Remiantis Lietuvos banko vertinimu, vidutinė turto draudimo įmoka įvedus saugumo įnašą galėtų padidėti iki 92,52 Eur per metus (1,52 Eur arba 1,67 proc.), o kasko įmoka – iki 444,64 Eur per metus (47,64 Eur arba 12 proc.).
„Pastebėtina, kad, naujausiomis Lietuvos banko prognozėmis, artimiausiais metais gyventojų pajamos didės – tikimasi, kad metinis darbo užmokestis 2024 metais padidės 10,2, o 2025 metais – 8,5 proc.“, – priduriama rašte.
Pažymėtina, kad realus paslaugų pabrangimas vartotojams priklausytų nuo individualių draudimo įmonių sprendimų. Jos gali visą 10 proc. mokesčio naštą perkelti ant klientų pečių, gali, veikdamos konkurencinėje aplinkoje, įmokas didinti mažiau, susitaikyti su mažesniu pelnu ir pan.
Kasko yra transporto priemonių draudimas, kurio pavadinimas kilęs nuo ispaniško žodžio „casco“, reiškiančio kaukolę, kiautą, šalmą.
Ieško pinigų gynybai
Finansų ministerija saugumo įnašo koncepciją pristatė gegužės pabaigoje. Aiškinama, kad tai būtų piniginė prievolė valstybei, mokama nuo ne gyvybės draudimo įmokų, išskyrus fizinių asmenų mokamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas.
Siūlomas tarifas siekia 10 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis ir mediana yra šiek tiek daugiau nei 9 proc.
„Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo paslaugos yra neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), tačiau draudimo įmokos gali būti apmokestinamos netiesioginiais ir parafiskaliniais mokesčiais. Pažymėtina, kad draudimo įmokų mokestis taikomas didžiojoje dalyje ES valstybių narių, kuriose mokesčio dydis svyruoja nuo 24 proc. iki 1 proc.“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Ministerijos duomenimis, draudimo įmonės Lietuvoje per 2023 metus gavo 1,096 mlrd. eurų ne gyvybės draudimo įmokų, daugiau nei pusę jų sumokėjo juridiniai asmenys.
„Fiziniai asmenys sumoka apie 500 mln. eurų draudimo įmokų, iš kurių 174 mln. eurų 2023 metais buvo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą“, – nurodoma dokumente.
Siūloma, kad nauja valstybės gynybos fondo paketo dalis įsigaliotų nuo 2025 m. liepos 1 d.
Priėmus įstatymų projektus, papildomos pajamos, skiriamos gynybai, galėtų sudaryti 50 mln. eurų 2025 m. ir po 100 mln. eurų 2026–2027 metais.
Saugumo įnašo įstatymo projektą ketinama svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Tačiau kai kurie politikai ir rinkos dalyviai pokyčiams nepritaria. Pavyzdžiui, jų nepalaiko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Savo ruožtu Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis įspėja, kad naujas mokestis brangintų net tik draudimo, bet ir kitų sektorių paslaugas.
Uždirbo 74 mln. eurų pelno
Lietuvos banko duomenimis, pernai šalies draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas, palyginti su 2022 m., augo 17,5 proc. iki 1,5 mlrd. Eur. Ne gyvybės draudimo rinka išaugo 22,5 proc. – iki 1,1 mlrd. Eur.
Neaudituotais duomenimis, praėjusiais metais draudimo įmonės uždirbo 74 mln. Eur pelno (neatskaičius mokesčių) – dvigubai daugiau nei 2022 m. Nuostolingai dirbo tik viena bendrovė.
Draudimo brokerių įmonės 2023 m. uždirbo 23,5 mln. Eur pelno (neatskaičius mokesčių) – 50,1 proc. daugiau nei 2022 m.
2023 m. šalyje draudimo paslaugas teikė 19 Lietuvoje registruotų draudikų ir 105 draudimo brokerių įmonės.
Vienas iš reikšmingų rinkos pokyčių įvyko 2023 m. gruodžio 1 d., kai UAB „INVL Life“ draudimo sutarčių portfelį pardavė UAB „SB draudimas“. Įmonių sujungimas padarė reikšmingą įtaką didžiajai daugumai lyginamųjų rodiklių.
