Klaipėdos uoste įsibėgėja šių metų grūdų sezono krova. Šiemet derlius ir krova gana ankstyvi – kai kuriose įmonėse laivai pradėti pildyti dar liepą. Į konkurencinę kovą dėl grūdų derliaus krovos šiemet ir vėl stoja anksčiau baltarusiškų trąšų skandale linksniuotas Birių krovinių terminalas (BKT). Ukrainietiškų grūdų srautas į Klaipėdos uostą yra sustojęs.
Iš Klaipėdos uosto į visą pasaulį pradedami gabenti šių metų grūdai.
Uostas praneša, kad ketvirtadienį iš bendrovės „Klasco“ išplukdytas pirmasis šiemet Lietuvos ūkininkų užaugintų grūdų pripildytas laivas.
Vienoje iš daugiausia grūdų derliaus perkraunančių įmonių Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ grūdų krova prasidėjo dar anksčiau – liepą.
Ketvirtadienį bendrovės generalinis direktorius Laimonas Rimkus teigė, kad šiuo metu prie bendrovės krantinių kraunamas jau šeštas šio grūdų sezono laivas.
„Grūdų krova šiemet prasidėjo anksčiau, kaip ir pats grūdų derlius. Liepos pabaigoje mes jau turėjome laivų. Tai iš esmės yra geras ženklas. Tai reiškia, kad vyksta pardavimas, yra paklausa, žemdirbiai suruošę derlių, yra prekybininkų“, – sakė L. Rimkus.
Per parą „Begoje“ gali būti priimama apie 20 tūkst. tonų grūdų. Tai atitinka apie 500–600 tokius krovinius vežančių automobilių ir 2–3 geležinkelio sąstatus.
Atvertas naujas gabenimo kelias
Tiesa, ketvirtadienį į „Begą“ eksportui skirti lietuviški grūdai atkeliavo iki šiol dar neišbandytu būdu – iš Jurbarko jie buvo atplukdyti barža Nemunu.
Planuojama, kad tokiu būdu Lietuvos ūkininkų užauginti grūdai į uostą bus gabenami nuolat, pasitelkiant dvi baržas ir organizuojant reguliarius jų reisus tarp Jurbarko ir Klaipėdos. Viena barža galima plukdyti apie 1–1,3 tūkst. tonų grūdų.
Skaičiuojama, kad vienas toks reisas pakeis ir iš automobilių kelių ir miesto gatvių eliminuos nuo 40 iki 54 sunkvežimių.
„Paprastai mūsų krovos sparta gali siekti iki 1 tūkst. tonų per valandą, tai tokios baržos iškrovimas gali nesiekti ir valandos. Tačiau barža yra gana maža, negalime naudoti savo didžiausių įrenginių, turime kruopštesniais būdais tą darbą atlikti. Ją reikia iš išvalyti, išplauti. Toliau grūdai iš terminalo keliaus į visą pasaulį“, – kalbėjo kompanijos „Bega“ generalinis direktorius L. Rimkus.
Per vieną dieną kompanijoje galėtų būti iškraunamos net kelios tokios baržos.
Krauti siekia ir BKT
Lietuvos grūdinių kultūrų derlius pernai siekė apie 7 milijonus tonų. Per Klaipėdos uostą išgabenta apie 60 procentų bendro šalies grūdų kiekio – 4,15 mln. tonų.
Daugiausia lietuviškų grūdų per Klaipėdos uostą laivais pernai eksportuota į Nigeriją, Ispaniją ir Pietų Afrikos Respubliką, o didžiąją dalį, apie 80 proc., visų per uostą išplukdytų grūdų, į laivų triumus supylė dvi uosto įmonės: jau minėtos „Klasco“ ir „Bega“.
„Pilna automagistralė mašinų, kurios važiuoja į Klaipėdą. Bent jau į šitą įmonę [„Bega“] per dieną turbūt atvažiuoja pora sąstatų vagonų, apie 500 automobilių“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Į konkurencinę kovą dėl grūdų krovos šiemet ir vėl stoja Baltarusiškų trąšų skandale praeityje linksniuotas Birių krovinių terminalas (BKT), kuris po Baltarusijai pritaikytų sankcijų ir nutrūkus trąšų tranzitui per Klaipėdos uostą buvo sustabdęs veiklą.
„Žinome, kad yra atsiradęs naujas žaidėjas – BKT. Grūdams BKT yra paruošęs maždaug pusę savo sandėlių, kurie buvo skirti kalio trąšų krovai. Ši įmonė yra pasiruošusi. Jeigu bus taip, kad išsipildys prognozės, kad derliaus Lietuvoje bus apie 7,5 mln. tonų, tai tikimės, kad ir Klaipėdos uoste bus perkrauta daugiau negu pernai. Pernai Klaipėdos uoste grūdų krova buvo rekordinė“, – dėstė A. Latakas.
Anot uosto vadovo, BKT į rinką grįžo praėjusių metų antrąjį pusmetį ir sukrovė apie 260 tūkst. tonų grūdų.
„Tai gana nemažai. Šiemet jie jau yra sukrovę praėjusio derliaus grūdų apie 160 tūkst. tonų, o dabar – naujas derlius. Matysime, kiek jie turės grūdų“, – sakė A. Latakas.
Ukrainietiškų grūdų gabenimas sustojo
Anksčiau vis keltas klausimas ir svarstytos galimybės per Klaipėdos uostą gabenti grūdus iš nuo agresorės Rusijos besiginančios Ukrainos.
Visos įmanomos galimybės buvo išbandytos ir dabar jau konstatuojama, kad tokių krovinių uoste beveik nebėra.
„Ukrainietiškų žemės ūkio produktų yra tikrai labai mažai. Šiemet apskritai yra sukrauta turbūt apie 170 tūkst. tonų ukrainietiškų krovinių. Tai daugiausia yra kuras, maisto produktai, gyvūninės kilmės dalykai. Grūdai praktiškai yra sustoję“, – dėstė A. Latakas.
