Žaliuojančios Kauno Dariaus ir Girėno stadiono vejos jau po poros savaičių turėtų nebesimatyti. Stadione iškils scena Edo Sherano koncertui, kuriame per dvi dienas laukiama 100 tūkst. žiūrovų. Bilietai jiems bus atsiųsti likus maždaug savaitei iki renginio, tačiau internete, anot organizatorių, jau galima aptikti perpardavinėtojų pasiūlymų.
„Skelbimo portaluose skelbiasi, kad pardavinėja bilietus į koncertą, bet tikrai rekomenduojame, net nerekomenduojame, o primygtinai reikalaujame nepirkti bilietų iš tokių asmenų, nes tu net nežinai, kiek dar kartų tas bilietas yra parduotas. Net ir „Žalgirio“ arenoje turime ilgametę patirtį, matome, kad pirmas žmogus įeina su tuo bilietu, o dar penki žmonės, kuriems tas bilietas yra parduotas, jau neįeina, tada piktinasi, skundžiasi“, – LRT TELEVIZIJAI teigė „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas.
Anot Kauno policijos, sukčiavimo atvejų, kai parduoti netikri bilietai, fiksuota Dainų šventėje. Tenka tirti ir pranešimus, kai įsigyjami bilietai į net nevykstančius koncertus.
„Buvo tokių atvejų, kai asmenys sukurdavo svetaines, reklamuodavosi naudodami influencerių pagalbą reklamuojant koncertus, kurių net nėra. Žmonės nusiperka bilietus į grupės koncertą, kuri į Lietuvą net fiziškai dėl sankcijų negali atvažiuoti“, – aiškino Kauno policijos vadybos viršininkiškas Aleksej Gubenko.
Išaiškinti tokius atvejus sudėtinga. Pareigūnai pranešimo sulaukia pavėluotai, kai pinigai jau būna perversti, o paskyros – panaikintos.
Sukčių parduodami bilietai dažniausia identiški tikriems, dažnai tai tiesiog kopijos. Apgavystę dažniausiai išduoda neseniai sukurtas internetinės paskyros ar svetainės adresas.
„Nesvarbu, į kokį renginį eini, tavo bilietas yra skenuojamas, sistemos pakankamai gudrios ir protingos, kad supratų, jog sistema tą patį bilietą skenuoja antrą kartą. Tu gali pakeisti vietą sėdėjimo, kažką sumodeliuoti kitaip, bet brūkšninio kodo nepakeis“, – teigė M. Vedrickas.
Ne tik pardavinėjant bilietus į renginius, bet ir kitų sukčiavimo atvejų šiemet daugiau. Vien Kauno apskrityje jų užregistruota arti pusės tūkstančio. Viena naujausių schemų, kai sukčiai skambina apsimesdami „Google“ darbuotojais.
Kibernetino saugumo ekspertas Šarūnas Grigaliūnas kaip vieną rimčiausių grėsmių įvardija sukčių vis geriau įvaldomas balso atkūrimo programas. Tam, anot specialistų, užtenka vos 15 sekundžių originalaus įrašo, kuris gali būti išgaunamas apsimetus, kad paskambino ne tuo numeriu.
„Imant balso kreivę, balsas sintezuojamas vienas prie vieno, išskyrus tam tikrų balsių pakilnojimą“, – pasakojo specialistas.
Saugantis tokių atvejų, anot specialistų, reikėtų skambučius patikrinti, pabandžius pačiam susisiekti su artimuoju jo telefono numeriu, padėtų ir susitarimas dėl raktinių žodžių, kurie pokalbyje būtų panaudoti jei iš tikrųjų yra grėsmė.
