Nors, anot LRT.lt kalbintų ekonomistų, objektyviai įvertinti tikrąją Rusijos ekonomikos padėtį sudėtinga, Vakarų sankcijų poveikis, kai kurių jų manymu, buvo gana trumpalaikis – karo mašina augina šalies agresorės ekonomiką. Vis dėlto, pasak ekspertų, šalies gyventojams ir verslui tai neneša jokių ilgalaikių pragyvenimo kokybės postūmių, veikiau priešingai.
Rado būdų, kaip apeiti sankcijas
Remiantis statistikos portale „Statista“ pateiktais duomenimis, pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) Rusijos ekonomika yra 11 pagal dydį pasaulyje.
Tiesa, minėto portalo duomenimis, BVP vienam gyventojui Rusijoje siekia maždaug 14,4 tūkst. JAV dolerių ir yra mažesnis nei kitose Europos šalyse (2023 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui apie 27 tūkst. JAV dolerių). Be to, Rusijoje vyrauja didelė socialinė nelygybė. „Statistos“ duomenimis, apie 46 proc. visų šalies pajamų uždirbo 20 proc. turtingiausiųjų, o penktadalis skurdžiausiųjų – 5,5 proc.
Kaip žinia, karinę invaziją į Ukrainą 2022 m. vasarį lydėjo plataus masto Vakarų sankcijos Rusijai, tuo metu staigiai pristabdžiusios agresorės ekonomiką. Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantės Paulinos Simonavičiūtės teigimu, infliacijos augimo tempas šalyje per pirmuosius karo mėnesius padvigubėjo iki beveik 18 proc., tačiau metų gale stabilizavosi, o 2023 metų kovą sumažėjo net iki 3,5 proc.
2023 metais pastebimas žymus augimas, viršijęs net 2021 metų skaičius.
P. Simonavičiūtė
„Rusijos ekonomika, pagal BVP vienam gyventojui, 2022 metais šiek tiek susitraukė, palyginti su 2021 metais, bet 2023 metais pastebimas žymus augimas, viršijęs net 2021 metų skaičius, kurio priežastis yra intensyvi karo pramonės plėtra“, – LRT.lt komentavo P. Simonavičiūtė.
Taigi, prekybos ir finansinės sankcijos, asmeninio turto įšaldymas, pašalinimas iš tarpbankinės SWIFT sistemos ir daugybė kitų priemonių, anot KTU doktorantės, Rusiją pristabdė tik trumpam laikui.
Vakarams nutraukus tiesioginius prekybos ryšius su Rusija, P. Simonavičiūtės aiškinimu, valstybė agresorė tik sustiprino savo nacionalinę ekonomiką, bendradarbiavimą su Rytų šalimis ir greitai rado būtų, kaip apeiti taikomas sankcijas.
„Pavyzdžiui, dauguma didžiųjų pasaulio gamintojų karo pradžioje pasitraukė iš Rusijos rinkos, tačiau jų prekės, nors ir brangesnės dėl importo per trečiąsias šalis, tokias kaip Kazachstanas, šalyje agresorėje yra prieinamos kaip ir anksčiau.
Be to, Rusijoje labai greitai išpopuliarėjo skaitmeninių valiutų ir kitos pavedimų tarpininkų platformos, kurios vis dar nėra griežtai reguliuojamos bankų ir tai reiškia, kad pinigų judėjimas tarp Vakarų ir Rusijos vyksta beveik laisvai“, – dėstė KTU analitikė.
„Dabar auga Rusijos karo ekonomika, o šiuolaikinės technologijos ir stiprūs viso pasaulio prekybos ryšiai leidžia dar lengviau apeiti Vakarų sankcijas“, – tvirtino analitikė.
Šalyje trūksta apie 5 mln. darbuotojų
Banko „Bigbank“ vyr. ekonomistas Raulis Eametsas taip pat aiškino, kad didžiąją dalį šalies agresorės ekonomikos augimo skatina milžiniškos šalies karinės išlaidos.
„Kremlius šiais metais savo karybai planuoja išleisti rekordinę 36,6 trln. rublių, arba 386 mlrd. JAV dolerių sumą“, – akcentavo R. Eametsas.
Palyginimui, net ir smarkiai išaugus Rusijos karybos išlaidoms, JAV savo gynybai 2024 m. planuoja išleisti 841,4 mlrd. JAV dolerių.
Karas prieš Ukrainą dabar yra pagrindinis Rusijos ekonomikos rodiklių augimo variklis.
R. Eametsas
Karių atlyginimai, amunicija, tankai, lėktuvai ir kompensacijos už žuvusius ir sužeistus karius – visa tai prisideda prie BVP rodiklių.
„Jei normalioje ekonomikoje ekonomikos augimas yra tiesiogiai proporcingas tautos gerovei, šuo atveju BVP augimas tiesiog tampa destrukcija, nes didžioji dalis produkcijos vėl bus sunaikinta per mūšius. Paprastai tariant, karas prieš Ukrainą dabar yra pagrindinis Rusijos ekonomikos rodiklių augimo variklis“, – tvirtino ekonomistas.
Rusijos BVP augimas tiesiog tampa destrukcija, nes didžioji dalis produkcijos vėl bus sunaikinta per mūšius
R. Eametsas
Tiesa, kitos Rusijos ekonomikos sritys, pastebėjo R. Eametsas, dėl užsitęsusio karo kenčia. Ekonomistas teigė, kad šalis agresorė susiduria su dideliu darbo jėgos trūkumu dėl jaunų specialistų, kurie bėga iš šalies arba dalyvauja kariniuose veiksmuose.
„Šiuo metu šalyje trūksta apie 5 mln. darbuotojų, todėl sparčiai kyla darbo užmokestis. Infliacija yra didelė ir siekia 8,6 proc., t. y. dvigubai daugiau nei centrinio banko nustatytas 4 proc. tikslas. Tad centrinio banko palūkanų norma šiuo metu jau viršija 15 proc. Na, o tiesioginės investicijos šalyje žlugo – per pirmuosius tris 2023 m. ketvirčius jos sumažėjo apie 8,7 mlrd. JAV dolerių“, – dėstė R. Eametsas.
Taigi, nepaisant Vakarų sankcijų, Rusijos ekonomika, ekonomisto manymu, šiais metais toliau augs. Vis dėlto, nors šalies ekonomikos perorientavimas į karinę, anot R. Eametso, lemia spartesnį augimą, tai daugiau vyksta „popieriuje“ ir nesukuria realios šalies gerovės.
„Nors daugelis Vakaruose apie tai svajojo, tikėtis, kad sankcijos Rusijai sukels gilią ekonomikos ir finansų krizę, buvo nelabai realu. Vakarų lyderiai neįvertino Rusijos galimybių perorientuoti savo ekonomiką ir pradėti gaminti produktus, kurie anksčiau buvo eksportuojami iš Vakarų. Šiandien Rusijos savarankiškumas yra gerokai didesnis nei prieš karą“, – pastebėjo analitikas.
Nors daugelis Vakaruose apie tai svajojo, tikėtis, kad sankcijos Rusijai sukels gilią ekonomikos ir finansų krizę, buvo nelabai realu
R. Eametsas
Šiemet šalies ekonomika turėtų augti 2–3 proc.
Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas, taip pat pripažino – Rusijos ekonomika, deja, kol kas yra pakankamai stabili.
„Jau iki 2022 m. Rusijos finansų sistema didino savo atsparumą išorės sukrėtimams, o prekyba su Kinija bei įvairios sankcijų apėjimo schemos padeda jiems gauti reikiamų importo prekių“, – aiškino V. Šimkus.
Ekonominę padėtį Rusijai pavyko stabilizuoti ir persiorientuoti iš civilinės į karo ekonomiką.
V. Šimkus
Tarptautinės institucijos, anot ekonomisto, tikisi, kad Rusijos ekonomika šiemet augs 2–3 proc., panašiu tempu augo ir pernai. Kariniams tikslams, pasak V. Šimkaus, Rusija išleidžia 8 proc. BVP.
„Ekonomistai tokią politika vadina „kariniu Keinsizmu“. Tai yra, kai ekonomika yra skatinama ir darbo vietos yra kuriamos karinėmis išlaidomis“, – sako analitikas.
Nors, pasak V. Šimkaus, tokia politika gali būti veiksminga stabilizuojant makroekonominę padėtį trumpuoju laikotarpiu, karinės išlaidos, antrino kolegoms jis, yra neproduktyvios ir neigiamai veikia ateities potencialą.
Bendrai Rusijos ekonomikos potencialas, pridūrė ekonomistas, smarkiai menksta ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, dėl patirtų milžiniškų žmogiškųjų išteklių nuostolių.
„Sankcijos, kad ir netobulai, bet vis tik apriboja priėjimą prie reikalingų gamybos komponentų ir technologijų – vadinasi, arba mažėja pagaminamos produkcijos kiekiai, arba prastėja kokybė“, – pridūrė V. Šimkus.
Ekonomika stumiama link perkaitimo
Apibendrindamas, ekonomistas V. Šimkus teigė, kad didžiulės karinės išlaidos stumia Rusijos ekonomiką link perkaitimo. Teoriškai, nors paklausa ir BVP auga, didėjant karinių užsakymų daliai vis mažiau vietos lieka privataus sektoriaus vartojimui ir investicijoms.
„Spaudimas makroekonominiam stabilumui tik didės – darbo rinkos resursai išnaudoti ir tiesiogiai konkuruoja su kariuomenės personalo poreikiais, karinės išlaidos vis labiau kaitins kainų augimą“, – pažymėjo V. Šimkus.
Kitas svarbus etapas bus karui pasibaigus, atkreipė dėmesį ekonomistas. Tikėtina, kad sumažinus karines išlaidas, ekonomiką gali ištikti „implozija“, – sakė jis. Tai reiškia, kad produktyvus ekonomikos potencialias yra stipriai sumenkęs, o perorientavimas iš karo ekonomikos į civilinę nebus sklandus.
„Karinės išlaidos sukuria kone dešimtadalį visos paklausos, jų nelikus kiltų nedarbas ir trauktųsi BVP. Todėl pasibaigus kariniams veiksmams Rusijos lauks pasirinkimas, ar toliau mesti pinigus į neproduktyvią kariuomenę ir rizikuoti perkaitinti ekonomiką, ar rizikuoti sudėtinga ekonomikos transformacija ir gilia recesija“, – teigė V. Šimkus.
Gyventojams ir verslui – jokios naudos
Tuo metu Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė akcentavo tai, kad vienintelė ekonominė Rusijos bambagyslė – energetika.
„Rusija yra viena didžiausių naftą ir dujas eksportuojančių šalių, o energetikos nešėjų eksporto pajamos istoriškai sudarė nuo trečdalio iki pusės Rusijos federalinio biudžeto pajamų.
Ir nors Vakarų valstybės plečia sankcijų mastą, vis dėlto, Rusijai pavyksta sėkmingai eksportuoti energetikos nešėjus ir rasti jiems pirkėjų. Jų kainos nuolaidomis naudojasi ir juos godžiai importuoja Kinija, Indija, Turkija, Brazilija ir kai kurios ES šalys. Tam tarnauja šešėlinis sankcijas apeinantis laivų transportas, o lėšos finansuoja į karo pramonę perorientuotą Rusijos ekonomiką“, – LRT.lt komentavo ekonomistė.
Palyginti su 2023 m., pakilo rusiškos naftos kaina. Jei pernai pirmąjį pusmetį vidutiniškai siekė 52 JAV dolerius už barelį, šių metų pirmąjį pusmetį yra pakilusi į 65–77 JAV doleriais už barelį.
„Rusijos finansų ministerija skelbiasi, kad išaugusi naftos kaina ir silpnesnis rublis sunešė Rusijai 41 proc. daugiau dujų ir naftos pajamų į biudžetą“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.
Gyventojams ir verslui tai neneša jokių pragyvenimo kokybės postūmių, veikiau jau priešingai.
I. Genytė-Pikčienė
Nors tarptautinės organizacijos skelbia Rusijos makroekonominius rodiklius ir net gerina prognozes (pvz., Tarptautinis valiutos fondas šiemet kilstelėjo BVP augimo prognozę Rusijai iki 3,2 proc. ir kitąmet tikisi 1,8 proc. ekonomikos plėtros), pasak I. Genytės-Pikčienės, objektyviai nusakyti ekonominės padėties šalyje agresorėje praktiškai neįmanoma.
„Nuo karo pradžios Rusija palaipsniui siaurino viešai prieinamų duomenų srautą, kad būtų sunku užčiuopti tikrąją ekonomikos situaciją. Tuo, kas skelbiama Rusijos tiek oficialių, tiek neoficialių institucijų, aklai tikėti irgi negalima, nes ta informacija yra informacinio karo dalis, primenanti Šaltojo karo laikus, kuomet Vakarams buvo bandoma nupiešti visai kitokį paveikslą, nei buvo iš tikrųjų.
Be to, net jei Rusijai ir pavyksta išspausti BVP augimą užkūrus karo pramonės mašiną, gyventojams ir verslui tai neneša jokių pragyvenimo kokybės postūmių, veikiau jau priešingai“, – apibendrino I. Genytė-Pikčienė.
